- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- e2-1151-877/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- D. R.
- Trečiasis asmuo
- R. P., „Swedbank“, I. P., R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, I. P., R. P., R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolis Giedrius Salickas, antstolis Saulius Virbickas, antstolė Audronė Adomaitienė, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė patikslintu ieškiniu (el. b. 1 t., b. l. 117-124) bei papildomais paaiškinimais (el b. 2 t., b. l. 114-118, 3 t., b. l. 1-5) prašo nutraukti šalių 2009 m. liepos 24 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų R. R. ir J. R. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškovės siūlomą grafiką, priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikams bei neturtinę žalą ieškovei dėl santuokos iširimo dėl atakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles. Ieškovė nurodo, kad:
1.1. santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis smurtavo prieš ieškovę, jai grasino, neišlaikė vaikų, turimus pinigus pralošdavo, nevykdė turimų finansinių įsipareigojimų, teigdamas, jog laukia, kol jo skolos bus išieškotos iš ieškovės, pritrūkęs pinigų be ieškovės žinios įkeisdavo jos papuošalus. Ieškovei ne kartą teko sumokėti atsakovo skolas. Atsakovas taip pat ne kartą buvo įsivėlęs į muštynes ir kitus konfliktus, iš kurių paskutinis baigėsi kitų žmonių sveikatos sutrikdymu. Dėl savo elgesio atsakovas kaltindavo ieškovę. Gyvenimas kartu tapo neįmanomas, susitaikyti galimybės nėra. Šalys gyvena atskirai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir jai iš atsakovo už santuokos iširimą priteisti 6000 Eur neturtinę žalą. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidaja pasilikti santuokinę pavardę R..
1.2. Nepilnamečiai šalių vaikai R. R. ir J. R. gyvena su ieškove, ieškovė rūpinasi jų kasdieniais poreikiais, todėl jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas gali atvažiuoti aplankyti vaikų tik iš anksto pranešęs ieškovei, nes iki šiol jis apie atvykimą nepraneša, susitikęs pradeda ieškovę užgaulioti, grasinti, savavališkai kraustyti namus, todėl ji nori būti iš anksto pasiruošusi jo atvykimui.
1.3. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti periodinį išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams R. R. ir J. R. po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tokios sumos pakaktų vaikų poreikių tenkinimui. Atsakovas vaikams išlaikymą teikti nustojo nuo 2017 m. gegužės 1 d., kai šalys pradėjo gyventi atskirai, todėl nuo šios dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos yra susidaręs 7200 Eur (18 mėn. x 400 Eur (po 200 Eur kiekvienam vaikui)) išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.
1.4. Šalys santuokoje yra įgiję transporto priemonę Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš tai turėta transporto priemonė Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nepataisomai apgadinta eismo įvykio metu. Gavusi draudimo pinigus ir pardavusi minėtą apgadintą transporto priemonę, ieškovė įsigijo dabar turimą transporto priemonę Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Turėtai ankstesnei transporto priemonei įsigyti ieškovė buvo paėmusi vartojimo kredito sutartį su banku, kurio dar nėra išmokėjusi. Dabartinė transporto priemonė yra areštuota atsakovo padarytos žalos atlyginimo užtikrinimui. Ieškovė transporto priemonę prižiūrėjo iš asmeninių lėšų, kreditą bankui mokėjo iš asmeninių lėšų, jai transporto priemonė reikalinga vaikų poreikiams tenkinti, todėl prašo transporto priemonę Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti asmenine ieškovės nuosavybe. Ieškovė taip pat prašė panaikinti ieškovės lėšų areštą ir transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, kurie buvo taikyti užtikrinant atsakovo asmeninių prievolių įvykdymą.
1.5. Atsakovo turimą transporto priemonę Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė prašo palikti asmenine atsakovo nuosavybe. Šią transporto priemonę atsakovas įsigijo šalims esant santuokoje, bet jau negyvenant kartu, ieškovė į ją nepretenduoja.
1.6. Ieškovė prašo jos turimą prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2014 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. 14-026449-CL pripažinti asmenine ieškovės prievole.
1.7. Ieškovė prašo atsakovo turimas prievoles, kurių išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. 0036/16/01951, 0182/18/00745,/D(Ž), 01852/18/00744/D(Ž), 0182/18/00743/D(Ž), 0127/16/00646, 0127/16/00666, pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
1.8. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime (el. b. 1 t., b. l. 180-183) nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas santuoką prašo nutraukti nesant šalių kaltės, atmesti ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei bei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vaikams, nurodė turto ir prievolių padalijimo būdą. Atsakovas paaiškino, kad:
Šalies argumentai
2.1. ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, remdamasi jos atžvilgiu vartoto smurto faktu ir atsakovo atžvilgiu priimtu 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu. Atsakovas mano, kad jis buvo ieškovės apšmeižtas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas ieškovės sveikatos sutrikdymas. Atsakovo nuomone, ieškovė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi ne siekdama įrodyti smurtą artimoje aplinkoje, o planuodama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir ketindama ikiteisminio tyrimo medžiagą panaudoti kaip atsakovo kaltės įrodymą.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje ieškovė civilinio ieškinio nereiškė. Ieškovė niekada nesikreipė į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį lėmė santykiai šeimoje. Ieškovė nenurodė, kad dėl šeimos iširimo pablogėjo jos reputacija visuomenėje. Atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl santuokos metu patirtų nuoskaudų, ieškovės aikštingo charakterio, vartotojiško gyvenimo būdo, dėl nesugebėjimo taikiai spręsti konfliktus šeimoje. Ieškovės veiksmai jai kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu galutinai pamynė atsakovo pasitikėjimą ja kaip sutuoktine, nes taikytos procesinės prievartos priemonės (policijos atliktas atsakovo sulaikymas jo namuose, išvežimas iš jų matant vaikams ir kaimynams, 48 val. buvimas izoliatoriuje, nepatogumai, susiję su priverstiniu gyvenamosios vietos pakeitimu) turi atsakovui ilgalaikes psichologinės ir bendros fizinės sveikatos paskemes. Dėl patirtų išgyvenimų atsakovui stipriai pablogėjo sveikata, jį kamuoja nerimas, nemiga, stresas dėl ateities. Konfliktinė situacija namuose, ikiteisminis tyrimas pakenkė atsakovo reputacijai, nes aplinkiniai ėmė domėtis susiklosčiusia situacija, apkalbinėti, komentuoti, o atsakovas dėl to stipriai išgyvena.
2.3. Atsakovas patvirtino, kad šalys kartu negyvena nuo 2017 m. gegužės 1 d., todėl mano, kad tikslinga nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė būtent nuo 2017 m. gegužės 1 d.
2.4. Atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir patvirtinta jos nurodyta bendravimo tvarka. Atsakovas visada vaikus pasiima tik su ieškovės žinia ir iš anksto ją informavęs. Atsakovas neturi nuolatinio darbo, yra registruotas darbo biržoje, turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, be to, ieškovė nepagrindė nurodyto dydžio vaikų poreikių, todėl ieškovas prašo mažinti periodinio išlaikymo sumą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas anksčiau neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovas patvirtino, kad siekdamas išvengti konfliktų su ieškove, jis su vaikais bendrauja rečiau, tačiau atsakovas su vaikais praktiškai visus savaitgalius leidžia kartu, vasaros metu su vaikais keliauja, iš savo lėšų aprūpina juos visais buities reikmenimis, rūbais, maistu. Be to, šalims jau negyvenant kartu, atsakovas teikė šeimai materialinę paramą grynais pinigais, iš dalies mokėjo ieškovės turimą kreditą, prižiūrėjo vaikus ieškovei būnant darbe, kartu atostogavo vasarą.
2.5. Atsakovas sutinka, kad kiekvieno jų vardu turima transporto priemonė būtų palikta tam sutuoktiniui, kurio vardu ji registruota.
2.6. Atsakovas sutinka su ieškovės nurodytu prievolių pasidalijimu.
2.7. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Mano, kad ieškovė iš anksto rengėsi santuokos nutraukimui ir rinko tam reikalingus įrodymus, o jis negalvojo, kad reikia rinkti įrodymus prieš savą žmogų. Nurodė, kad sutiktų vaikams mokėti išlaikymą nuo 150 iki 200 Eur. Bendra atsakovo skola kreditoriams yra 21000 Eur. Atsakovas planuoja parduoti turimą mišką ir iš gautų pinigų atsiskaityti su kreditoriais.
3. Trečiasis asmuo R. P. nurodė, kad tikisi atgauti skolą iš atsakovo, dėl kitų ieškinio reikalavimų nepasisakė.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. gruodžio 28 d. išvadoje (el. b. 1 t., b. l. 167-169) nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir išlaikymo jiems priteisimas iš atsakovo atitinka vaikų interesus, o atsakovo bendravimo su vaikais tvarka galėtų būti intensyvesnė, nei siūlo ieškovė, bet tik tuo atveju, jei teismas nustatys, kad atsakovo elgesys vaikų atžvilgiu bus tinkamas. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (el. b. 3 t., b. l. 148).
Atsiliepimas
5. Tretieji asmenys „Swedbank“, AB, I. P., R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolis Giedrius Salickas, antstolis Saulius Virbickas, antstolė Audronė Adomaitienė atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai. Antstolė Audronė Adomaitienė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (el. b. 2 t., b. l. 119). Byla išnagrinėta iš esmės tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo.
1. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.
2. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).
3. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2009 m. liepos 24 d., akto įrašo Nr. 1187 (el. b. 1 t., b. l. 67). Šalys turi nepilnamečius vaikus R. R., (duomenys neskelbtini), ir J. R., gimusį (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 28-29).
4. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, jai grasino, neišlaikė vaikų, turimus pinigus pralošdavo, be ieškovės žinio įkeisdavo jos papuošalus, nevykdė turimų finansinių įsipareigojimų, teigdamas, jog laukia, kol jo skolos bus išieškotos iš ieškovės. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo priežasčių. Atsakovas mano, kad jis buvo ieškovės apšmeižtas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas ieškovės sveikatos sutrikdymas. Baudžiamojoje byloje ieškovė civilinio ieškinio nereiškė. Ieškovė niekada nesikreipė į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį lėmė santykiai šeimoje. Atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl santuokos metu patirtų nuoskaudų, ieškovės aikštingo charakterio, vartotojiško gyvenimo būdo, dėl nesugebėjimo taikiai spręsti konfliktus šeimoje. Ieškovės veiksmai jai kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu, galutinai pamynė atsakovo pasitikėjimą ja kaip sutuoktine, nes taikytos procesinės prievartos priemonės (policijos atliktas atsakovo sulaikymas jo namusoe, išvežimas iš jų matant vaikams ir kaimynams, 48 val. buvimas izoliatoriuje, nepatogumai, susiję su priverstiniu gyvenamoiso vietospakeitimu) turi atsakovui ilgalaikes prichologinės ir bendros fizinės sveikatos paskemes.
5. Iš šalių pateiktų dokumentų ir elgesio proceso metu akivaizdu, kad šalių santykiai konfliktiški, galimybės toliau santuokoje gyventi nėra. Dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą.
6. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėja Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje bylojeNr. 1-1101-725/2018 (e. b. 1 t., b. l. 54-60). Nuosprendyje nurodyta, kad D. R. 2017 m. lapkričio 30 d. savo namuose nežymiai sutrikdė sutuoktinės R. R. sveikatą, t. y. rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į šonus ir smaugė suėmęs už kaklo. D. R. savo kaltę pripažino, nurodė, kad konflikto metu panaudojo smurtą prieš sutuoktinę. D. R. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
7. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys gyvena atskirai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad šalių konfliktas, kurio metu atsakovas pavartojo fizinį smurtą prieš ieškovę, įvyko 2017 m. lapkričio 30 d., t. y. jau po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai ir kai jų santuoka faktiškai jau buvo iširusi. Teismo nuosprendis patvirtina atsakovo vartotą fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, tačiau neįrodo vieno atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nes kaip minėta, šalių santuoka faktiškai jau buvo iširusi iki aptariamo konflikto. Be minėto teismo nuosprendžio daugiau objektyvių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalį, byloje nėra.
8. Teismas sprendžia, kad pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, skirtingas supratimas apie sutuoktinių pareigas šeimoje, negalėjimas bei nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, nepakankamas dėmesingumas kito sutuoktinio poreikiams, nepasitikėjimas vienas kitu, dėl ko šeimoje jau ilgą laiką tęsėsi nesutarimai ir konfliktai. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, santuokoje nepateisino vienas kito lūkesčių, nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo tam maksimalių pastangų ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.69 straipsnis).
9. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos jai priteisimo iš atsakovo už santuokos iširimą atmetamas (Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
10. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nesprendžiamas (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).
11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti santuokinę pavardę. Tarp šalių nesant ginčo, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė R., atsakovui – prigimtinė pavardė R..
12. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo 2017 m. gegužės 1 d., todėl mano, kad tikslinga nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė būtent nuo 2017 m. gegužės 1 d. Atsakovo nuomonė šiuo klausimu pateikta tik atsiliepime, atsakovas priešieškinio su tokiu reikalavimu nereiškė. Pažymėtina, kad atsiliepime gali būti tik išdėstoma atsakovo nuomonė dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, tačiau savarankiški reikalavimai (pvz. nustatyti, nuo kada santuokos nutraukimas sukėlė sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes) gali būti reiškiami tik teikiant priešieškinį ir apmokant jį nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Atsakovui neteikus priešieškinio, jo atsiliepime nurodyta nuomonė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė būtent nuo 2017 m. gegužės 1 d., kaip savarankiškas reikalavimas nesprendžiamas ir dėl jo nepasisakoma.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.
13. Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų R. R. ir J. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka. Byloje nėra ginčo, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Išvadą teikianti institucija sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarp šalių nesant ginčo, šalių neilnamečių vaikų R. R. ir J. R. gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. R. (Civilinio kodekso 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
14. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, reikalinga nustatyti vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, siekiant užtikrinti vaikams teisę bendrauti ir būti auklėjamiems abiejų tėvų (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis).
15. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas gali atvažiuoti aplankyti vaikų tik iš anksto pranešęs ieškovei. Atsakovas iš esmės su tokia bendravimo tvarka sutiko, nurodė, kad iki šiol visada vaikus pasiimdavo tik su ieškovės žinia ir iš anksto ją informavęs. Tarp šalių nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos, nustatoma, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais R. R. ir J. R. be apribojimų, nenustatant detalios bendravimo tvarkos, tačiau nustatant, kad atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute ir kt.) ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki planuojamo susitikimo.
Dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.
16. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
17. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis). Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
18. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti periodinį išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams R. R. ir J. R. po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tokios sumos pakaktų vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę (el. b. 1 t., b. l. 27, 3 t., b. l. 105-106), kurioje nurodė, kad kikevienam vaikui per mėnesį reikia skirti: 80 Eur maistui, 40 Eur maitinimui mokykloje, 100 Eur komunaliniams mokesčiams ir nuomai, 70 Eur rūbams ir avalynei, 30 Eur laisvalaikiui, 15 Eur higienos ir švaros primonėms, 30 Eur transporto išlaidoms, 5 Eur mobiliajam ryšiui, 15 Eur vaistams ir maisto papildams, 40 Eur užklasinei veiklai, 30 Eur mokyklinėms prekėms, 20 Eur nenumatytoms išlaidoms.
19. Atsakovas nurodė, kad neturi nuolatinio darbo, yra registruotas darbo biržoje, turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, be to, ieškovė nepagrindė nurodyto dydžio vaikų poreikių, todėl ieškovas prašo mažinti periodinio išlaikymo sumą. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutiktų vaikams mokėti išlaikymą nuo 150 iki 200 Eur.
20. Atsakovas mano, kad ieškovė vaikų poreikių nepagrindė, tačiau pats atsakovas neįrodinėjo, kurie vaikų poreikiai nurodyti neteisingai ir kokios sumos atsakovo nuomone pakaktų vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo metu R. yra 13 metų, o J. yra 8 metai, vaikai lanko ugdymo įstaigas, reikalingos lėšos ugdymo priemonėms, popamokinei veiklai, socialiniam bendravimui su bendraamžiais, taip pat pilnavertis maistas, vitaminai bei reikalinga keisti greitai išaugamus drabužius bei batus, laikoma, kad vaikų išlaikymui nurodyta suma yra protinga ir atitinka teismų praktikoje nustatytą orientacinį vieno mėnesio išlaikymo dydį, kuris lygus minimaliam atlyginimui.
21. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvenamąjį būstą - trijų kambarių butą Kaune – nuomojasi, nuomos mokestis yra 170 Eur per mėnesį (el. b. 1 t. b. l. 22-25). Ieškovė dirba klientų aptarnavimo vadybininke, gauna pastovias pajamas, darbo užmokestis yra 600-1000 Eur per mėnesį atskaičiavus mokesčius (el. b. 1 t., b. l. 30-31).
22. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: septynių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), dalį bei ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos 1 t., b. l. 13-37). Atsakovas nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (buv. Darbo birža, el. b. 1 t., b. l. 184).
23. Ieškovė ir atsakovas turi po vieną transporto priemonę (el. b. 1 t. b. l. 17, 81-82).
24. Vertinant šalių turtinę padėtį matyti, kad ji yra gana panaši: ieškovė dirba ir gauna pastovias pajamas, bet neturi nekilnojamojo turto, būstą nuomojasi, o atsakovas yra bedarbis, tačiau turi nekilnojamojo turto. Byloje duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, nėra. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas iki 2017 m. gegužės 1 d. važinėdavo dirbti į Norvegiją. Teismui pateiktais duomenimis atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, tačiau neatmetama galimybė, kad atsakovas gali dirbti ne Lietuvoje. Iš atsakovo viešai skelbiamų duomenų socialiniame tinkle Facebook atsakovo asmeninėje paskyroje pats atsakovas nurodo, kad dirba Norvegijoje, o taip pat kad nuomoja poilsiautojams namelį ant (duomenys neskelbtini) ežero kranto, kurio nuomos kaina parai yra 60 Eur. Dėl nurodytų duomenų daroma prielaida, kad atsakovo materialinė padėtis galimai yra geresnė nei jis nurodė teismui. Pažymėtina, kad atsakovo savo valia prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai neturi įtakoti vaikų teisės gauti tinkamo dydžio išlaikymą iš tėvo, todėl dėl atsakovo turimų prievolių kitiems kreditoriams vaikams skiriamas išlaikymas neturi būti mažinamas.
25. Dėl nurodytų aplinkybių laikoma, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. R. ir J. R. po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gruodžio 6 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė. Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 283 straipsnis).
26. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikams išlaikymą teikti nustojo nuo 2017 m. gegužės 1 d. (kai šalys pradėjo gyventi atskirai), todėl nuo šios dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos yra susidaręs 7200 Eur (18 mėn. x 400 Eur (po 200 Eur kiekvienam vaikui)) išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas nesutiko, nurodė, kad šalims jau negyvenant kartu, atsakovas teikė šeimai materialinę paramą grynais pinigais, iš dalies mokėjo ieškovės turimą kreditą, prižiūrėjo vaikus ieškovei būnant darbe, kartu atostogavo vasarą. Ieškovė su tuo nesutiko, paaiškino, kad kai vaikai būdavo pas tėtį kaime, jis pasirūpindavo jų maistu, tačiau niekada neprisidėjo prie vaikų paruošimo mokyklai – uniformų, kanceliarinių prekių pirkimo ir pan. Ieškovės teigimu, atsakovas savo pinigus pralošdavo, tai patvirtina ieškovės pateiktos atsakovo nuotraukos prie žaidimų automatų, o kai pritrūkdavo pinigų, atsakovas be ieškovės žinios įkeisdavo lombarde ieškovės papuošalus, tai patvirtina kvitai iš lombardų (el. b. 3 t., b. l. 67-104). Tai, kad atsakovas nemokėjo išlaikymo vaikams, ieškovė taip pat įrodinėja savo sąskaitos išrašu bei žinučių, kuriomis susirašinėjo su atsakovu, turiniu (el. b. 3 t., b. l. 6-104, 107).
27. Ieškovės pateikti įrodymai: atsakovo nuotrauka prie žaidimų automato, lombardo kvitai, šalių tarpusavio susirašinėjimo žinutės, ieškovės sąskaitos išrašas negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškinio teiginių, jog atsakovas neskyrė vaikams išlaikymo. Susirašinėjimas patvirtina šalių konfliktiškus santykius, abi šalys viena kitą yra išvadinę necenzūriniais žodžiais, pykęsi dėl vaikų priežiūros, tarpusavio santykių, bylinėjimosi teisme ir kt. Atsakovo nuotrauka prie žaidimų automato daryta neaišku kada, kieno ir kokiomis aplinkybėmis, be to, atsakovo buvimas prie žaidimų automato pats savaime vaikų neišlaikymo fakto nepatvirtina. Lombardo kvitai taip pat įrodo papuošalų įkeitimo faktą, bet ne vaikų neišlaikymo faktą. Tas pats pasakytina apie ieškovės sąskaitos išrašą, nes atsakovas pinigus vaikų poreikiams galėjo duoti grynais pinigais ar pats nupirkti vaikams reikalingus dalykus.
28. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalims negyvenant kartu, atsakovas su vaikais bendravo ir paiimdavo juos pas save. Ieškovė pripažįsta, kad kai vaikai būdavo pas tėtį kaime, jis pasirūpindavo vaikų maistu. Ieškovė mano, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo per mažai, nes neskyrė lėšų vaikų parengimui mokyklai ir pan. Atsakovas aiškina, kad prie vaikų išlaikymo prisidėjo daugiau nei nurodo ieškovė, ne tik pirko maistą, bet ir davė šeimai pinigų grynais, prižiūrėjo vaikus, kol ieškovė dirbdavo, atostogaudavo su vaikais. Teismo vertinimu iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų byloje nėra galimybės nustatyti, kokia konkrečia pinigų suma už praeitą laikotarpį atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nes šeimoje sudėtinga atskirai apskaičiuoti kiekvieno iš tėvų skiriamą pinigų dalį vaikams. Ieškovė teigia, kad atsakovas vaikams išlaikymo visiškai neteikia nuo 2017 m. gegužės 1 d., tačiau vis tik ieškinys dėl išlaikymo priteisimo (ir santuokos nutraukimo) pareikštas 2018 m. gruodžio 6 d. Mažai tikėtina, kad ieškovę galėjo tenkinti situacija, jog atsakovas prie dviejų vaikų išlaikymo visiškai neprisidėjo pusantrų metų ir tiek laiko ieškovė vaikus išlaikė viena. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo pagal savo išgales prisidėjo. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetamas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Dėl turto padalijimo.
29. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Pagal Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.
30. Šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė prašo transporto priemones palikti tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra registruota. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimus sutinka. Tarp šalių nesant ginčo dėl registruotino kilnojamojo turto padalijimo, nustatoma, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (Civilinio kodekso 3.127 straipsnis). Šalys viena kitai kompensacijų už santuokoje įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą nemoka.
31. Ieškovė taip pat prašė panaikinti ieškovės lėšų areštą ir transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, kurie buvo taikyti užtikrinant atsakovo asmeninių prievolių įvykdymą. Ieškovės nurodytas areštas yra taikytas vykdymo procese, ne šioje byloje, todėl tai nėra šios bylos dalykas ir šioje byloje teismas negali ir neturi teisės panaikinti kitos institucijos (antstolio) taikyto arešto. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovės prašymas dėl arešto panaikinimo atmetamas. Ieškovei išaiškinama, kad jos turtas antstolio yra areštuotas, tačiau išieškojimas į jį negalėjo būti nukreiptas iki kol nebuvo nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo sprendžiamas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-8427-947/2019, kuri dar neišnagrinėta. Ieškovė įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo turės pateikti į minėtą bylą bei antstoliui Giedriui Salickui, tada ir bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovės turto arešto panaikinimo galimybės.
Dėl prievolių padalijimo.
32. Šalys turi kreditorius „Swedbank“, AB, I. P., R. P., R. B., Valstybinę mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Ieškovė nurodo, kad išieškojimą atsakovo atžvilgiu vykdo antstolis Giedrius Salickas, antstolis Saulius Virbickas, antstolė Audronė Adomaitienė vykdomosiose bylose Nr. 0036/16/01951, 0182/18/00745,/D(Ž), 01852/18/00744/D(Ž), 0182/18/00743/D(Ž), 0127/16/00646, 0127/16/00666, išieškojimų ieškovės atžvilgiu nėra (el. b. 1 t., b. l. 35-38, 62-78, 83-108, 2 t., b. l. 4-11).
33. Ieškovė prašė jos turimą prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2014 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. 14-026449-CL pripažinti asmenine ieškovės prievole, o atsakovo turimas prievoles, kurių išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. 0036/16/01951, 0182/18/00745,/D(Ž), 01852/18/00744/D(Ž), 0182/18/00743/D(Ž), 0127/16/00646, 0127/16/00666, pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas su ieškovės nurodytu prievolių pasidalijimu sutinka. Kreditoriai prieštaravimų dėl ieškovės nurodyto prievolių pasidalijimo nepateikė.
34. Kreditorius „Swedbank“, AB 2018 m. spalio 10 d. pažymoje nurodė, kad bankas 2014 m. balandžio 8 d. sutartimi Nr. 14-026449-CL suteikė R. R. 5792,40 Eur kredito limitą (el. b. 1 t., b. l. 53). Ieškovė teismui paaiškino, kad ji kreditą panaudojo asmeninio automobilio įsigijimui. Ieškovei kreditą panaudojus asmeninėms reikmės, nustatoma, kad po šalių santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2014 m. balandžio 8 d. sutartį Nr. 14-026449-CL lieka asmenine ieškovės prievole.
35. Antstolis Giedrius Salickas vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/00745 vykdo išieškojimą iš atsakovo išieškotojos I. P. naudai pagal teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1645-917/2016, vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/00743 vykdo išieškojimą iš atsakovo išieškotojo R. B. naudai pagal teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1645-917/2016, vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/000745 vykdo išieškojimą iš atsakovo išieškotojo R. P. naudai pagal teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1645-917/2016.
36. Antstolė Sonata Vaicekauskienė vykdomosiose bylose Nr. 0114/16/00824 ir Nr. 0114/16/00706 vykdo baudų išieškojimą iš atsakovo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.
37. Įvertinus, kad baudos bei atsakovo padaryta žala nukentėjusiems asmenims išieškoma iš asmeninio asmens turto, o ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.109 straipsnis), nustatoma, kad po šalių santuokos nutraukimo šios prievolės lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
38. Ieškovė prašo atsakovo prievoles, išieškomas vykdomosiose bylose Nr. 0036/16/01951, Nr. 0127/16/00666, Nr. 0127/16/00646, palikti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Iš antstolių informacinės sistemos registro išrašo (el. b. 1 t., b. l. 83-108) matyti, kad vykdomoji byla Nr. 0036/16/01951,vykdyta antstolės Audronės Adomaitienės pagal teismo įsakymą Nr. L2-10009-877/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. R. išieškotojai UAB „Bitė“, užbaigta 2018 m. gegužės 31 d., visiškai įvydžius. Vykdomoji byla Nr. 0127/16/00666, vykdyta antstolio Sauliaus Virbicko dėl baudos išieškojimo iš skolininko D. R. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai, užbaigta 2018 m. balandžio 3 d., visiškai įvykdžius. Vykdomoji byla Nr. 0127/16/00646, vykdyta antstolio Sauliaus Virbicko dėl baudos išieškojimo iš skolininko D. R. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai, užbaigta 2018 m. balandžio 3 d., visiškai įvykdžius. Taigi, ieškovės nurodytos prievolės vykdomosiose bylose Nr. 0036/16/01951, Nr. 0127/16/00666, Nr. 0127/16/00646 yra įvykdytos, todėl spręsti dėl jų vykdymo po šalių santuokos nutraukimo nereikalinga. Pažymėtina, kad teismas išrašą iš antstolių informacinės sistemos registro gavo ir į Liteko programą įkėlė 2018 m. gruodžio 7 d., todėl ieškovė, 2018 m. gruodžio 13 d. tikslindama ieškinį, šiuos duomenis turėjo ir galėjo jais vadovautis, tačiau teismui nurodė ir klaidingai prašė padalinti jau įvykdytas prievoles.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
39. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos byloje 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2019 m. kovo 12 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Civilinio proceso kodekso 149-150 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
40. Ieškovė byloje sumokėjo 374 Eur žyminį mokestį. Byloje tenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, dėl turto ir prievolių padalijimo, o atmesti reikalavimai dėl neturtinės žalos ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Laikoma, kad byloje tenkinta 80 procentų ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo pritesiama 299,20 Eur (80 procentų nuo 374 Eur sumos) bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).
41. Iš atsakovo valstybei priteisiamas 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo ir 39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš viso 147 Eur (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą Kauno miesto civilinės metrikacijos biure 2009 m. liepos 24 d., akto įrašo Nr. 1187, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei R. R. palikti santuokinę pavardę – R., atsakovui D. R. palikti prigimtinę pavardę – R..
Nustatyti nepilnamečių vaikų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be apribojimų, nenustatant detalios bendravimo tvarkos. Atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute ir kt.) ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki planuojamo susitikimo.
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gruodžio 6 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas YV1CZ714661260994.
Nustatyti, kad po šalių santuokos nutraukimo atsakovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas YV1RS793222173938.
Nustatyti, kad po šalių santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2014 m. balandžio 8 d. sutartį Nr. 14-026449-CL lieka asmenine ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.
Nustatyti, kad po šalių santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis lieka šios prievolės:
- prievolė pagal teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1645-917/2016 dėl žalos išieškojimo, vykdoma antstolio Giedriaus Salicko vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/00745 išieškotojos I. P. naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/00743 išieškotojo R. B. naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0182/18/000745 išieškotojo R. P. naudai;
- prievolė antstolės Sonatos Vaicekauskienės vykdomosiose bylose Nr. 0114/16/00824 ir Nr. 0114/16/00706 dėl baudų išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 299,20 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 147 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2019 m. kovo 12 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nutarta:
- nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo priteisti iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) laikinąjį išlaikymą vaikams R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė R. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
- ieškovės R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises pareikšto reikalavimo sumai – 13200 Eur (trylika tūkstančių du šimtai eurų). Šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis.
- sustabdyti antstolio Giedriaus Salicko vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0182/18/00743/D(Ž), Nr. 0182/18/00744/D(Ž), Nr. 0182/18/00745/D(Ž) išieškojimą iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki civilinės bylos Nr. e2-1151-877/2019 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.