- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2-827-330/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00244-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1428-259/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bartas ir Ko“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Bartas ir Ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo A. B. priteisti 284 730,65 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už 284 730,65 Eur sumą areštuoti atsakovo A. B. pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose banko sąskaitose, ar turtines teises, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, jų nesant – nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovės BUAB „Bartas ir Ko“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, ieškovės pateiktus įrodymus, nusprendė, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, jog ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės sprendimo vykdymui, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinio suma (284 730,65 Eur) ieškovui yra didelė. Teismas taip pat įvertino tai, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais bendrovės „Bartas ir Ko“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad preliminarus ieškinyje nurodomų aplinkybių, kuriomis atskleidžiami atsakovo neteisėti veiksmai, ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateiktų faktinių duomenų vertinimas sudaro pagrindą manyti, jog atsakovas galėjo veikti nesąžiningai ir bankroto administratoriui sąmoningai neperduoti įmonės turto bei dokumentų, todėl tikėtina, jog ir šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas gali imtis veiksmų, kuriais būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
6. Teismas taipogi pabrėžė, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, jos interesų apsauga yra susijusi su viešuoju interesu, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsižvelgiant į viešąjį interesą, kadangi neužtikrinus ieškovei palankaus teismo sprendimo realaus ir greito įvykdymo, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai liktų neapginti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės BUAB „Bartas ir Ko“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Ieškinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas.
8.2. Teismas be pagrindo vadovavosi didelės ieškinio sumos prezumpcija.
8.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas galėjo veikti nesąžiningai ir bankroto administratoriui sąmoningai neperduoti įmonės turto ir dokumentų. Visi ieškovės dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui ir tarp šalių dėl to ginčo nėra.
8.4. Nors Kauno apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tačiau terminas kasaciniam skundui paduoti nėra suėjęs, todėl minėtose nutartyse pateiktais išaiškinimais negalima vadovautis sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė BUAB „Bartas ir Ko“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą motyvuojamas šiais pagrindiniais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
10.1. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
10.2. Atsakovas nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, jog jo finansinė padėtis yra gera ir ieškinio patenkinimo atveju jis galės įvykdyti sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įvertino ne tik didelę ieškinio sumą, bet ir atsižvelgė į nustatytus atsakovo neteisėtus veiksmus.
10.4. Atsakovas teismo išvadoms paneigti nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ar argumentų.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
13. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės BUAB „Bartas ir Ko“ ieškinys yra prima facie pagrįstas. Atskirajame skunde atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, jog ieškinys yra grindžiamas aplinkybėmis, nustatytomis nagrinėjant bylą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nors nėra pasibaigęs terminas kasaciniam skundui toje byloje pateikti.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti teismo tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-8-464/2017, 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
15. Šiuo atveju ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, taip pat nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Susipažinus su šalių procesiniais dokumentais, darytina išvada, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba jog pareikštas reikalavimas iš viso yra nepagrįstas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių vertinimas ir tyrimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o tai, kad šalis savo ieškinį grindžia kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo teigti, jog reiškiamas ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą dėl pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo.
16. Aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirajame skunde pabrėžė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik didelės ieškinio sumos prezumpcija. Tokia atsakovo pozicija nelaikytina teisinga, kadangi Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartyje tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rėmėsi ne vien tik ieškinio reikalavimo dydžiu, bet iš esmės rėmėsi trimis pagrindiniais argumentais: 1) kad didelė ieškinio suma padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką; 2) kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra nustatytos aplinkybės, kurios atskleidžia atsakovo neteisėtus veiksmus; 3) kad viešasis interesas reikalauja užtikrinti realią bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugą.
18. Šiame kontekste pastebėtina, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi vertinti šalių pateiktą informaciją apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.
19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-113-324/2018 BUAB „Bartas ir Ko“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-333-798/2019 paliko Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą. Šiuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs kasacinį skundą dėl BUAB „Bartas ir Ko“ bankroto pripažinimo tyčiniu (civilinė byla Nr. 3K-3-348-219/2019).
20. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Vadinasi, vertindamas aplinkybes, susijusias su galimu šalies nesąžiningumu, teismas neturi pagrindo nesivadovauti įsiteisėjusioje teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis.
21. Atsižvelgiant į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas vertina grėsmės riziką dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo, darytina išvada, jog teismas neprivalo turėti absoliučių duomenų, kad atsakovas tikrai imsis veiksmų dėl savo turtinės padėties pabloginimo; teismui užtenka prieiti prie išvados, jog tokie atsakovo veiksmai yra labiau tikėtini nei netikėtini. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuma byloje esančių duomenų sudaro labiau tikėtiną prielaidą manyti, kad atsakovas gali imtis veiksmų, kuriais būtų apsunkintas ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
22. Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą .