Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas, veikdamas Panevėžio apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo R. T. (toliau – atsakovas) 789,78 Eur negrąžintą kreditą, 89,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 10 d.), pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 282,00 Eur sutarties sudarymo mokestį, 23,40 proc. negautas pajamas, (nuostolius) paskaičiuotus už negrąžintą vartojimo kredito sumą 789,78 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 8 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (334,47 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti laikomi įteikti 2024 m. rugsėjo 19 d. (procesiniai dokumentai išsiųsti 2024 m. rugsėjo 18 d.) per EPP į aktyvią paskyrą; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. e2-513-553/2021).

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kadangi ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis, 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų ieškovės pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BnP Finance“ ir atsakovas 2023 m. birželio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 800,00 Eur dydžio kreditas 48 mėnesių laikotarpiui. Sutartimi nustatyta metinė pelno palūkanų norma – 23,40 proc.. Atsakovas įsipareigojo suteiktą vartojimo kreditą grąžinti ir sumokėti palūkanas bei sutarties sudarymo mokestį iki 2027 m. birželio 8 d., tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tai yra laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė sutartį nuo 2023 m. gruodžio 10 d. nutraukė. Ieškovė (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas pranešimu.

Dėl negrąžinto kredito.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 789,78 Eur negrąžinto kredito suma.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 89,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

Pagal tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 23,40 proc. dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis, kurias atsakovas turėjo sumokėti iki 2027 m. birželio 8 d. Sutartį nutraukus nuo 2023 m. gruodžio 10 d., ieškovė paskaičiavo iki sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 89,29 Eur mokėjimo palūkanas, toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio.

Ieškovė prašo priteisti likusį neapmokėtą 282,00 Eur sutarties sudarymo mokestį. Sutarties Specialiosiose sąlygose pradinė kreditorė ir atsakovas sulygo, kad per 48 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas turi iš viso sumokėti 288,00 Eur sutarties sudarymo mokestį, kuris, kaip patvirtina sutarties mokėjimo grafikas, kas mėnesį išdėstytas 6,00 Eur dydžio įmokomis.

Ginčo sutarties Bendrųjų sąlygų 1.18 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties 1.9 punkte nurodyta, jog į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamą vartojimo kreditą ir neapima jokių išlaidų, susijusių su vartojimo kredito davėjo iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar kreditais, kurie bus suteikti ateityje. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai, ir neapima palūkanų ir kompensacinių palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, sumokėti Sutarties sudarymo mokestį už visą Vartojimo kredito sutarties terminą pagal grafiką bei iki faktinio vartojimo kredito grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas ir netesybas.

Iš šių paminėtų sutarties Bendrųjų sąlygų punktų turinio matyti, kad savo esme sutarties sudarymo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu).

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį visa apimtimi iki sutarties termino pabaigos pagrįstumo, teismas akcentuoja, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2023 m. gruodžio 10 d. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Tai reiškia, kad nors šalys susitarė, jog sutarties sudarymo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Teismo vertinimu, ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2023 m. gruodžio 10 d. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl likusio iki sutarties termino pabaigos paskaičiuoto, tačiau nesumokėto 282,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, kadangi iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas sumokėjo 6,00 Eur sutarties sudarymo mokestį, ieškovės teisėtas lūkestis apima iki sutarties nutraukimo paskaičiuotą sutarties sudarymo mokestį, atskaičius atsakovo sumokėtą sumą, 30,40 Eur ((6,00 Eur x 5 mėnesinės įmokos + 6,00 Eur / 30 d. x 2), likusi reikalavimo dalis kaip nepagrįsta nėra tenkinama. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, nurodydami, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl toks mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2819-864/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-101-513/2023, 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-775-921/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1130-601/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1156-390/2023 ir kt.).

Dėl negautų pajamų (nuostolių).

Ieškovė prašo priteisti 23,40 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (789,78 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 8 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (334,47 Eur).

Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 10 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2023 m. gruodžio 10 d. buvo nutraukta. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, kurie, remiantis CK 6.249 straipsniu, yra atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, ieškovės reikalavimas priteisti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą tenkinamas, priteisiant iš atsakovo 23,40 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (789,78 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 8 d.), neviršijant 334,47 Eur sumos.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 34,00 Eur žyminį mokestį. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės 276,00 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro: 34,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 242,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Ieškinio suma sudarė 1 495,54 Eur, tačiau ieškinio 3 reikalavimas (kurio dydis 282,00 Eur) buvo tenkintas iš dalies (30,40 Eur), todėl patenkinta 83,17 proc. visų ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos ieškovei 229,55 Eur (276,00 x 83,17 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini):

89,29 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 29 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos,

23,40 procentų negautas pajamas, skaičiuojamus nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (789,78 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 8 d.), neviršijant 334,47 Eur sumos,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,

229,55 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.