Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties, kuria netenkintas M. T. prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir jį atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Antarija“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas atskirojo skundo priimtinumo klausimas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Antarija“ iškėlė bankroto bylą. Nutartimi įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Adminova“, o įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d.

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi skyrė BUAB „Antarija“ buvusiam vadovui M. T. 1 000 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą.

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi skyrė BUAB „Antarija“ buvusiam vadovui M. T. 2 000 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą.

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi skyrė BUAB „Antarija“ buvusiam vadovui M. T. 3 000 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą.

6. Nemokumo administratorius 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo apriboti bendrovės buvusio vadovo M. T. teisę 3 metus eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino – nutarė 3 metams apriboti M. T. teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

8. M. T. 2021 m. vasario 26 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė teismui manant, jog jis praleido terminą pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, atnaujinti terminą tokiam skundui pateikti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti nemokumo administratoriaus 2020 m. lapkričio 23 d. prašymą, priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikiamus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė atsirado tik po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

8.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

8.2. Nemokumo administratoriui pateikus prašymą dėl veiklos apribojimo, teismas nustatė apeliantui 10 dienų terminą atsiliepimui pateikti, tačiau pranešimas apie procesinį terminą buvo siunčiamas tik per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP).

8.3. Apeliantas EPP nesinaudoja, todėl jam nebuvo žinoma apie priimtą skundžiamą nutartį, taip pat ir apie anksčiau jam skirtas nuobaudas. Kadangi šios aplinkybės apeliantui tapo aiškios tik 2021 m. vasario 23 d., t.y. atsitiktinai joms pareiškėjus kitoje byloje, laikytina, kad jis nepraleido termino atskirajam skundui pateikti.

8.4. Jei teismas nustatytų, kad visgi terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas, yra pagrindas tokį terminą atnaujinti, nes priešingu atveju būtų pažeista jo teisė į apeliaciją. Kaip minėta, apeliantas nesinaudoja EPP, atstovo neturėjo, nemokumo administratorius atskirai jo neinformavo apie priimtas nutartis, o sužinojęs šias aplinkybes apeliantas operatyviai pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti, atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

2. Pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad skundžiama 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis M. T. išsiųsta 2020 m. gruodžio 7 d., todėl nutarties įteikimo diena laikytina 2020 m. gruodžio 8 d., o paskutinė termino atskirajam skundui paduoti diena buvo 2020 m. gruodžio 15 d. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad atskirasis skundas, paduotas 2021 m. vasario 26 d., laikytinas paduotu praleidus terminą.

3. Teismas nurodė, jog M. T. turi aktyvuotą Liteko VEP posistemio paskyrą, yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotojas. Byloje nėra duomenų, jog šis asmuo būtų pasinaudojęs Taisyklių 35 punkte numatyta teise atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, paskyra nėra deaktyvuota. Liteko sistemoje nurodyta, jog M. T. gali matyti civilinės bylos medžiagą, tai yra šiam asmeniui nustatytas bylos matomumas. Liteko sistemoje nėra pažymėta, jog M. T., kaip EPP sistemos vartotojui, procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog procesiniai dokumentai negalėjo būti asmeniui siunčiami per EPP sistemą. Taip pat, teismo vertinimu, tokia aplinkybė nėra pripažintina objektyvia termino praleidimo priežastimi ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

4. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad M. T. procesiniai, teismo dokumentai buvo siunčiami ne tik per EPP sistemą – bylos duomenys patvirtina, jog korespondencija apeliantui taip pat buvo siunčiama ir paštu teismo nustatytais adresais: (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti. Taigi, teismas sprendė, kad apeliantas, neabejotinai žinodamas apie procesą, ne tik kad nevykdė pareigos domėtis proceso eiga per EPP, bet nepriiminėjo pašto siuntų ir / arba teismo neinformavo ir apie pasikeitusį adresą.

5. Teismo vertinimu, apeliantas, kaip buvęs BUAB „Antarija“ vadovas, turėjo pareigą domėtis vykstančiu bankroto procesu. Pats apeliantas nurodo, kad susirašinėjo su nemokumo administratoriumi po nutarčių, kuriomis jam buvo paskirtos nuobaudos. Tai reiškia, jog apie BUAB „Antarija“ nemokumo procesą jam buvo žinoma ir suprantama, todėl esant subjektyvioms nesidomėjimo procesu priežastims, negali būti pateisintas termino atskirajam skundui paduoti praleidimas. Termino praleidimo nepateisina ir tai, kad apeliantas neturėjo atstovo, nes tokia teisė priklausė tik nuo apelianto valios ir jis ja galėjo pasinaudoti bet kada. Teismas sprendė, kad pastarieji apelianto veiksmai nėra suderinami su CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis bendrosiomis šalies pareigomis – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu ir domėtis bylos eiga. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad būtent savalaikis apelianto nesidomėjimas procesu nulėmė tai, kad jis prarado teisę apskųsti 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį, todėl nėra pagrindo teigti, jog neatnaujinus termino, būtų pažeista asmens teisė į apeliaciją ar gynybą.

III. Atskirojo skundo argumentai

1. Suinteresuotas asmuo M. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jo 2021 m. vasario 26 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, o teismui manant, kad apeliantas praleido terminą pateikti atskirąjį skundą – atnaujinti praleistą terminą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Nors apelianto paskyra EPP paskyroje buvo aktyvuota, jis šia paskyra aktyviai nesinaudoja daugiau nei 1,5 metų. Be to, apeliantas iki pat 2021 m. vasario 23 d. bendrovės bankroto byloje neturėjo teisinio atstovo, kuriam galėjo būti įteikti teismo siunčiami dokumentai. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, siųsdamas procesinius dokumentus apeliantui, nesilaikė procesinių dokumentų įteikimo per EPP nustatytos procedūros, nes EPP paskyroje nurodytu apelianto elektroniniu paštu neinformavo apelianto nei apie pirmosios instancijos teismo apeliantui per EPP išsiųstą pranešimą apie nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į administratoriaus prašymą, nei apie nutartį. Būtent šie neteisėti pirmosios instancijos teismo veiksmai apribojo apelianto galimybę ne tik tinkamai susipažinti su per EPP apeliantui siųstais minėtais procesiniais dokumentai, bet ir tinkamai gintis nuo jo atžvilgiu prašomų taikyti nepagrįstų jo teisių ribojimų. Taigi, vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo priimta nutartis laikytina neteisėta.

1.2. Apeliantui paštu buvo siunčiama tik nutartis. Tuo tarpu administratoriaus prašymas jam buvo siunčiamas, pažeidžiant teisės aktų nustatytą įteikimo procedūrą – per EPP. Kita vertus, nors skundžiama nutartis buvo siunčiama paštu joje nurodytais adresais, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie teismo procesiniai dokumentai buvo faktiškai įteikti apeliantui. Pirmosios instancijos teismas pats patvirtino, jog teismo paštu siųsti dokumentai grįžo neįteikti. Taigi, ir šiuo būdu siųstų teismo dokumentų apeliantas negavo bei neturėjo jokios galimybės su jais susipažinti ar laiku pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties teisėtumo.

1.3. Vien formalus teismo procesinių dokumentų išsiuntimas paštu adresais, kuriais apeliantas negyvena bei nevykdo jokios veiklos, nepatvirtina, jog ginčui aktualūs procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti apeliantui. Konkrečiu atveju, bylos medžiaga nenuginčijamai patvirtina, jog ginčui aktuali nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Kadangi teismo procesiniai dokumentai – administratoriaus prašymas ir nutartis, apeliantui faktiškai nebuvo įteikti nei registruota pašto siunta, nei šiuos dokumentus siunčiant per EPP, o byloje taip pat nėra duomenų, jog administratorius būtų atskirai informavęs apeliantą apie jo atžvilgiu taikytas nuobaudas, apeliantas galimybę susipažinti su skundžiama nutartimi gavo tik 2021 m. vasario 23 d. Kaip matyti, apeliantas nedelsiant ėmėsi operatyvių veiksmų, siekiant apginti savo pažeistas teises, ir vos per 3 d. surinko jo poziciją pagrindžiančius įrodymus bei pateikė atskirąją skundą. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, terminas atskirajam skundui pateikti net nebuvo suėjęs.

1.4. Manant, kad terminas atskirajam skundui pateikti yra praleistas, pastebėtina, jog tai nulėmė objektyvios priežastys bei nuo apelianto nepriklausančios aplinkybės – netinkamas prašymo ir skundžiamos nutarties jam įteikimas. Taigi, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir terminą atnaujinti.

1.5. Apeliantui skirta nuobauda sukelia itin neigiamas bei neproporcingo dydžio teisines pasekmes, nes asmens teisė savarankiškai vystyti verslą ar būti įdarbinamam vadovo pozicijoje kitų asmenų valdomose įmonėse yra suvaržyta net 3 metų laikotarpiui. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo nutartyje nepateikiami jokie motyvai dėl tokio ilgo laikotarpio skyrimo ir remiamasi išimtinai administratoriaus prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, nesuteikus apeliantui galimybės pateikti argumentuotą poziciją, kiltų pagrįstų abejonių ar minėtam subjektui suteiktos teisės nebuvo pažeistos, o ginčas tik pagal vienos iš šalių suformuotą poziciją iš tiesų būtų išspręstas.

1.6. Netenkinus apelianto prašymo atnaujinti ginčui aktualų terminą bei nesuteikus jam galimybės pateikti argumentuotą savo poziciją, kiltų pagrįstų abejonių, ar minėtam subjektui suteiktos teisės (įskaitant teisę į teisinę gynybą) nebuvo pažeistos, o ginčas tik pagal vienos iš šalių suformuotą poziciją iš tiesų būtų išspręstas teisingai. Praleisto termino pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties atnaujinimas niekaip neįtakos ir neužvilkins šiuo metu vykstančios bendrovės bankroto procedūros. Vadovaujantis nurodytu, panaikinus skundžiamą nutartį bei atnaujinus terminą atskirajam skundui pateikti, būtų užtikrinta pusiausvyra tarp operatyvaus, sklandaus teismo proceso ir apelianto galimybės realiai apginti savo teises bei interesus, įgyvendinant teisę į tinkamą teisminį procesą.

2. BUAB „Antarija“ atsiliepime prašo atmesti apelianto M. T. atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Apeliantas atskirajame skunde netinkamai vadovaujasi ginčo dalykui neaktualiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-332 „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 22 punktu, dėl ko skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisėtai konstatuota, jog M. T. turi aktyvuotą Liteko VEP posistemio paskyrą, yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotojas. Byloje nėra duomenų, jog šis asmuo būtų pasinaudojęs taisyklių 35 punkte numatyta teise atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, paskyra nėra deaktyvuota. Taip pat Liteko sistemoje nurodyta, jog M. T. gali matyti civilinės bylos medžiagą, t.y. šiam asmeniui nustatytas bylos matomumas. Taigi teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog procesiniai dokumentai apeliantui negalėjo būti siunčiami per EPP sistemą ar kad buvo objektyvios priežastys atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti.

2.2. Bylos duomenys patvirtina, kad korespondencija apeliantui taip pat buvo siunčiama ir paštu teismo nustatytais adresais – (duomenys neskelbtini), tačiau jį grįždavo neįteikta. Apeliantas, neabejotinai žinodamas apie procesą, ne tik, kad nevykdė pareigos domėtis proceso eiga per EPP, bet nepriiminėjo pašto siuntų ir / arba teismo neinformavo ir apie pasikeitusį adresą. Esant nurodytoms aplinkybėms, galima pagrįstai teigti, jog skundžiama nutartis apeliantui buvo įteikta gerokai anksčiau, nei 2021 m. vasario 23 d., dėl ko pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį.

3. V. M. atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

3.1. Apeliantas turi didelę dalyvavimo patirtį civilinėse bylose. Vien šiuo metu apeliantas dalyvauja bent 5 byloje. Šios civilinės bylos yra elektroninės, jose naudojimasis EPP apeliantui nesukelia jokių sunkumų. Taigi, apeliantas turėjo pakankamai patirties, kad vestų bylą per EPP ir jokių priežasčių, kodėl procesiniai dokumentai jam turėtų būti siunčiami ir kitais būdais, nebuvo.

3.2. Būdamas rūpestingas ir atidus apeliantas turėjo visas galimybes susipažinti su visais šios bylos dokumentais. Aplinkybė, kad nutartis, kuria apeliantui apribotos teisės eiti vadovo pareigas, buvo priimta 2020 m. gruodžio 7 d., o į teismą jis kreipėsi tik 2021 m. vasario 23 d., patvirtina, kad apeliantas elgėsi pasyviai, nerūpestingai, visiškai nesidomėjo įmonės, kuriai vadovavo, bankroto eiga.

3.3. Šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo procesinio dokumento siuntimą per EPP vertinti kaip netinkamą įteikimą. Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad jam imperatyviai turėjo būti siunčiamas pranešimas į elektroninį paštą apie gautą teismo dokumentą, nors savo EPP paskyroje apeliantas savarankiškai galėjo pasirinkti kaip papildomai jis nori būti informuojamas (pvz., SMS žinute, ar el. paštu). Tuo atveju, jei EPP sistemoje jis šių galimybių nepasirinko ir nepažymėjo, jam jokie pranešimai ir nebuvo siunčiami. Atsakomybės už savo aplaidumą apeliantas negali perkelti teismui.

3.4. Apeliantas, žinodamas apie procesą, ne tik kad nevykdė pareigos domėtis proceso eiga per EPP, bet nepriiminėjo pašto siuntų ir / arba teismo neinformavo ir apie pasikeitusį adresą.

3.5. Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria M. T. buvo apribotos teisės eiti vadovo pareigas, priimta 2020 m. gruodžio 7 d., įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 16 d. Taigi, šioje byloje BUAB „Antarija“ kreditoriai pagrįstai tikėjosi, kad šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atskirojo skundo tenkinimas pažeistų įmonės kreditorių interesus šioje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl ginčo esmės

3. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino apelianto prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties paduoti, nenustatęs objektyvių jo praleidimo priežasčių, atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apelianto teigimu, terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties jis praleido, nes nebuvo tinkamai informuotas apie šios nutarties priėmimą, o apie nutarties priėmimą jam tapo žinoma atsitiktinai, tik 2021 m. vasario 23 d.

4. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

5. Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

6. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

7. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis, dėl kurios paduotas atskirasis skundas skundžiama nutartimi atsisakytas priimti, buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Ši nutartis teisėjos elektroniniu parašu pasirašyta 2020 m. gruodžio 7 d. 09:43 val. ir tą pačią dieną 10:08 val. naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO išsiųsta M. T. per EPP.

8. Šiuo atveju, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siuntė jam dokumentus per EPP, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu. Pažymėtina, kad naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), panaikinančios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 7.2 punkte numatyta, jog paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą, patvirtina, kad susipažino su taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Pagal taisyklių 34 punktą, tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Taisyklių 35 punkte nurodyta, jog paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Taip pat, paslaugų gavėjas turi teisę deaktyvuoti savo paskyrą, taip atšaukdamas savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektronini ryšių priemonėmis. Pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

9. Kaip konkrečiu atveju teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, M. T. turi aktyvuotą LITEKO VEP posistemio paskyrą, yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju – yra EPP vartotojas. Civilinėje byloje apeliantui yra nustatytas matomumas, todėl jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo būtų atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (deaktyvavęs paskyrą) ar pateikęs nagrinėjamoje civilinėje byloje prašymą jam procesinius dokumentus įteikinėti kitu būdu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dokumentus jam siuntė per EPP.

10. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis M. T. tinkamai buvo išsiųsta per EPP 2020 m. gruodžio 7 d., todėl ji laikytina įteikta asmeniui kitą darbo dieną, t.y. 2020 m. gruodžio 8 d. Tai reiškia, kad M. T. atskirąjį skundą teismui galėjo pateikti iki 2020 m. gruodžio 16 d., tačiau pateikė tik 2021 m. vasario 26 d. – praleidęs 7 dienų nuo nutarties įteikimo atskirajam skundui paduoti terminą. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog terminas atskirajam skundui pateikti nėra praleistas.

11. Apeliantas teigia, jog terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-470-241/2016).

12. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (Brumarescu v. Romania [GC], no. 283 42/95, § 61, ECHR 1999 – VII ir kt.). EŽTT yra nurodęs, kad normų, reglamentuojančių formalius skundo priimtinumo žingsnius ir procesinius terminus, paduodant skundą taikymo tikslas yra užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir suderinamumą su teisinio apibrėžtumo principu, šios normos ar jų taikymo būdas neturėtų užkirsti asmeniui kelio pasinaudoti prieinama teisinės gynybos priemone (B. and others v. Czech Respublic, no. 47273/99, judgment of 2002 November 12, § 49; F. v. F. Y. Respublic of Macedonia, no. 10649/03, judgment of 19 June 2008, § 39). EŽTT jurisprudencijoje formuojama taisyklė, kad skundo teisės taikymo klausimais priimtinumo sąlygos gali būti griežtesnės ir labiau formalios negu apeliacinio skundo (B. G. de la T. v. Spain, no. 26737/95, judgment of 19 December 1997, § 37 ir kt.). EŽTT, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio turinį, taip pat yra nustatęs su tinkamu teisingumo vykdymu susijusį principinį reikalavimą, pagal kurį teismų sprendimuose turi būti išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti (G. R. v. Spain (GC), no 30544/96, § 26, ECHR 1999-1, A. A. v. Bulgaria, no 51343/99 Jugment of 15 February 2007, § 38). EŽTT, vertindamas ginčijamo procesinių teisių apribojimo pateisinamumą Konvencijos požiūriu, vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos pirmiausia taikomi apribojimai negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą (teisės į teismą sudėtinės dalies) apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (G. v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998- v., p. 1867, § 37 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad labai svarbus svarių, įtikinamų motyvų pateikimas pateisinant ginčijamą ribojimą.

13. Apeliantas teigia, kad pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties sudaro aplinkybė, jog jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis apeliantui buvo pagrįstai siųsta ir įteikta per EPP, tačiau teismas papildomai asmeniui procesinius dokumentus siuntė ir paskutiniu žinomu asmens gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai asmeniui buvo neįteikti. Nepaisant to, ši aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti terminą atskirojo skundo pateikimui, nes procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos faktiškai įteikti M. T. dokumentus ne tik per EPP, tačiau ir paštu, todėl darytina išvada, jog aplinkybė dėl procesinių dokumentų įteikimo negali būti laikytina objektyvia termino praleidimo priežastimi.

14. Kita vertus, sutiktina su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvu, kad apeliantas, kaip buvęs BUAB „Antarija“ vadovas, turėjo pareigą elgtis rūpestingai ir atsakingai bei domėtis vykstančiu bankroto procesu. Iš byloje pateiktų paaiškinimų nustatyta, jog asmuo bendravo su nemokumo administratoriumi, todėl žinojo apie vykstantį bankroto procesą, tačiau juo nesidomėjo, nepateikė teismui informacijos apie aktualią savo gyvenamąją vietą ar pageidaujamą dokumentų įteikimo būdą (CPK 121 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie apelianto veiksmai nėra suderinami su CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis bendrosiomis šalies pareigomis – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu ir domėtis bylos eiga. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas dėl pačio asmens neveikimo, nesidomėjimo procesu, todėl nėra pagrindo tokį terminą atnaujinti.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias terminus atskiriesiems skundams pateikti ir tokių terminų atnaujinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą