Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas dvidešimt keturis kartus, paskutinį kartą 2022 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. M. 2020 m. balandžio 20 d., apie 16.10 val. Vilniuje, Rudens gatvėje, įsėdęs į A. K. vairuojamą automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant link Liepkalnio – Pelesos gatvių sankryžos, iš A. K. už 18 eurų neteisėtai įgijo 3 folijos lankstinukus su milteliais, kurių vieną suvartojo, o kitus du neteisėtai laikė prie savęs iki 2020 m. balandžio 20 d., 16.35 val., kai policijos pareigūnai jo asmens kratos metu rado ir paėmė du lankstinukus su milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,0000214 g, bei narkotinių medžiagų – metadono ir kokaino pėdsakai. Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. M. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko duoti parodymus. V. M. teigė, kad narkotines medžiagas – karfentanilį - įgijo čigonų tabore, o ne kaip nurodyta kaltinime, iš A. K.. Kiek tiksliai lankstinukų tuo metu buvo įgijęs, nepamena. Dienos metu atsitiktinai susitiko su A. K., šis pavežė jį, jam [kaltinamajam] išlipus iš automobilio ir perėjus gatvę prie jo pribėgo pareigūnai, jį sulaikė ir rado du lankstinukus. Pagarsinus byloje 2020 m. birželio 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenis (1 t. 36-53 b. l.), kaltinamasis papildomai parodė, kad savo kaltę pripažįsta, narkotines medžiagas pirko iš A. K.. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas A. K. teismui parodė, kad stotelėje susitikęs su V. M. už 12 ar 18 eurų pardavė jam tris lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

2020 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi Nr. IBPS-V-826676-20 laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. liepos 8 d. leista atlikti A. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą (1 t., 30-32 b. l.).

2020 m. birželio 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti pokalbiai tarp V. M. ir A. K.. Iš pokalbio, įvykusio 2020 m. balandžio 20 d., 15.44.31 val., turinio matyti, kad V. M. ir A. K. derina susitikimą. A. K. nurodžius, kad susitikti galėtų po valandos, M. M. klausia „tipo (keiksmažodis) taip viskas sausa, taip?“. Vėliau, tą pačią dieną, įvykusių pokalbių metu asmenys tik aptaria susitikimo vietą (1 t., 36-54 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikymo nurodyta, kad dirbant ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11133-20, pradėtame pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį, 16.35 val., (duomenys neskelbtini), sulaikytas V. M., jį įtariant narkotinių medžiagų įgijimu. Narkotinės medžiagos surastos V. M. kairės rankos delne (1 t., 70-71 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. 2020 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę A. K. atžvilgiu, kuris Vilniaus mieste galimai platina narkotines medžiagas, nustatyta, kad A. K. paskambino telefono numeris, kuriuo galimai naudojasi V. M.. Asmenys galimai susitarė dėl narkotinių medžiagų įgijimo, bei sutarė susitikti „Rudens“ visuomeninio transporto stotelėje. Apie 16.00 val. pareigūnai nuvyko prie šios stotelės ir pastebėjo asmenį, kaip vėliau nustatyta, V. M.. Prie stotelės 16.10 val. privažiavo automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. K.. V. M. įsėdo į automobilio priekinę sėdinę ir automobilis nuvažiavo link stoties rajono. Įtarus, kad K. K. V. M. automobilyje gali išplatinti narkotines medžiagas, buvo nuspręsta automobilį sustabdyti ir patikrinti. Apie 16.25 val. automobilis Opel Vectra sustojo Liepkalnio – Pelesos gatvių sankryžoje. Iš automobilio išlipo V. M. ir nuėjo link pastato, adresu (duomenys neskelbtini), o automobilis nuvažiavo Pelesos gatve. Įtarus, kad V. M. galėjo iš K. K. įgyti narkotinių medžiagų, apie 16.35 val., adresu Liepkalnio g. 1A, V. M. buvo sulaikytas, asmens kratos metu, M. M. kairėje rankoje buvo surasti du folijos lankstinukai su galima narkotine medžiaga (1 t., 72-73 b. l.).

2020 m. balandžio 20 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 20 d. V. M. asmens kratos metu, pas asmenį kairės rankos plaštakoje surasti du folijos lankstinukai su narkotine medžiaga (1 t., 76-77 b. l.).

2020 m. gegužės 14 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1095502-20 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš 2 vnt. folijos lankstinukų, 2020 balandžio 20 d. asmens kratos metu rastų pas V. M., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,0000214 g bei narkotinės medžiagos – metadono ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (1 t., 85-88 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš A. K. įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio bendroji masė yra 0,0000214 g.

Kaltinamasis teisme pripažino vartojantis narkotines medžiagas ir kaltinime nurodytu laiku įgijęs tris lankstinukus su narkotine medžiaga karfentaniliu. Vieną iš įgytų lankstinukų, kaltinamojo teigimu, jis suvartojo, o kitus du, kurie buvo rasti jo asmens kratos metu, laikė prie savęs. Aiškindamas medžiagų įgijimo aplinkybes, V. M. nebuvo nuoseklus. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad medžiagas įgijo čigonų tabore. Pagarsinus 2020 m. birželio 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenis, kaltinamasis pripažino, kad narkotines medžiagas jis įgijo iš A. K., kuris teisme apklaustas dėl V. M. pareikšto kaltinimo, patvirtino, kad susitikęs su V. M. jam pardavė tris folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad šio liudytojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Šiuo aspektu itin svarbią reikšmę turi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti pokalbiai tarp V. M. ir A. K.. Iš pokalbių turinio galima spręsti, kad kalbama apie narkotinių medžiagų įgijimą, o būtent: V. M. nurodo, kad galėtų susitikti po valandos ir A. K. klausia „tipo [keiksmažodis] taip viskas sausa, taip?. Vėlesnio pokalbio metu A. K. V. M. liepia išlipti „Rudens“ stotelėje, iš kur, kaip ir užfiksuota policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, A. K., privažiavęs automobiliu, paėmė V. M.. Tai paneigia kaltinamojo teiginius, kad jis su V. K. bylai aktualiu laiku susitiko visiškai atsitiktinai, nederinęs nei susitikimo vietos, nei laiko.

Sisteminė baudžiamosios bylos duomenų analizė rodo, kad V. M., telefonu susitarė susitikti su A. K., šis jį [kaltinamąjį] automobiliu paėmė iš viešojo transporto stotelės ir paleido Liepkalnio – Pelesos gatvių sankryžoje, kur V. M. buvo sulaikytas, netrukus po sulaikymo, asmens apžiūros metu, pas V. M. buvo rastos narkotinės medžiagos. Šios aplinkybės rodo, kad narkotines medžiagas kaltinamasis įgijo būtent iš A. K., aplinkybė, kad iš karto po sulaikymo medžiagos buvo rastos V. M. delne, sudaro pagrindą manyti, kad asmuo nespėjo šių medžiagų niekur įsidėti, o jas įgijęs laikė tiesiog delne.

Narkotinės medžiagos kiekis nustatytas Lietuvos kriminalistinių tyrimo centro 2020 m. gegužės 14 d. specialisto išvadoje, kur konstatuota, kad baltos spalvos miltelių iš 2 vnt. folijos lankstinukų, 2020 balandžio 20 d. asmens kratos metu rastų pas V. M., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,0000214 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239, 155¹ punktą karfentanilio nedidelis kiekis laikomas ne daugiau kaip 0,00006 g, o didelis kiekis yra daugiau kaip 0,0006 g. V. M. laikytas karfentanilio kiekis – 0,0000214 g, neviršija minimalaus šios medžiagos nedidelio kiekio.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad darydamas nusikalstamą veiką V. M. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus V. M. įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekį, V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įstatymų leidėjo yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

V. M. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bylą nagrinėjant teisme nustatyta nebuvo.

Kaltininko pripažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tai yra veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir panašiai). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir panašiai).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad V. M. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažino ją padaręs. Viso proceso metu V. M. neigė narkotinių medžiagų įgijimo faktą iš A. K. ir šią aplinkybę pripažino tik įrodymų tyrimo pabaigoje, pagarsinus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų pokalbių turinį, todėl šios aplinkybės eliminuoja nuoširdaus gailesčio ir kaltės pripažinimo galimybę.

V. M. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Analizuojant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatyta, kad V. M. nedirba, nevedęs, nėra saistomas jokiais tvirtais socialiniais ryšiais, teistas dvidešimt keturis kartus, daugiausiai už nusikalstamas veikas, padarytas nuosavybei, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti paskirta nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Teismo vertinimu, 35 parų arešto bausmė, artima maksimaliam arešto bausmės dydžiui, už BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 20 d., 16.30 val., iki 2020 m. balandžio 22 d. 15.30 val. (1 t., 74-75, 118-119 b. l.). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai (BK 66 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad V. M. šiuo metu suimtas ir atlieka teismo nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, ikiteisminio tyrimo metu jam skirtų kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 120, 123 b. l.) – tolesnis taikymas yra netikslingas ir šios kardomosios priemonės naikintinos.

Dėl bausmių bendrinimo

Nustatyta, kad V. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. liepos 7 d., nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir V. M. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nustačius, kad V. M. yra teistas ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, o šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą veiką jis padarė iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo, bendrinant bausmes, taikytinos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad veika, už kurią V. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu ir veika, už kurią V. M. skiriama bausmė šiuo nusprendžiu, skiriasi pagal pavojingumą (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis)), bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalis 2 punktas), griežtesne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme, apimant šiuo nuosprendžius skirtą švelnesnę bausmę. Bendrinant bausmes vadovaujamasi 65 straipsnio 1 dalies 1 p. a) pp. nuostatomis numatančiomis, jog viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai ir V. M. skirtina galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį, ir šiuo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai. .

Dėl daiktinių įrodymų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - vokas, kuriame yra paketas Nr. 436956, 2 vnt. tuščių folijos lankstinukų, A4 formato popieriaus lapo įmautę, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (Vilniuje, Buivydiškių g. 20; 2020 m. birželio 8 d. kvitas Nr. LS004973, 1 t., 89 - 91 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 35 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 9 dalimis, 63 straipsnio 5 dalis 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 p. a) pp., šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu skirta galutine subendrinta bausme ir V. M. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - voką, kuriame yra paketas Nr. 436956, 2 vnt. tuščių folijos lankstinukų, A4 formato popieriaus lapo įmautė, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (Vilniuje, Buivydiškių g. 20; 2020 m. birželio 8 d. kvitas Nr. LS004973, 1 t., 89 - 91 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.