- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-237-574/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04776-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- V. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutarties panaikinimo ir bausmės švelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 p. a) p. p., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme ir V. M. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
2. Nuteistasis V. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymais peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus sprendimus, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi nuteistojo prašymo dėl bausmės švelninimo netenkino.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis V. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir, peržiūrėjus bylą, paskirti jam švelnesnę bausmę.
3.1. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis motyvuojama tuo, kad keistinu įstatymu, be kita ko, buvo pakeista ir BK 190 straipsnio redakcija, šio straipsnio 1 dalyje numatant, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Tačiau toliau nurodoma, jog jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 178 straipsnio 4 dalyje, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi redakcija BK 190 straipsnio redakcija nepakeitė žemutinės svetimo turto vertės, kuri yra sietina su vagystės baudžiamuoju nusižengimu. Tai reiškia, kad tiek iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje redakcijoje, tiek naujojoje, minėtų straipsnių redakcijoje, baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą yra sietina su ta pačia 3 MGL dydžio suma.
3.2. Anksčiau nedidelės vertės turtas reiškė, jog turto vertė neviršija 3 MGL, o po pakeitimų – nedidelės vertės turtas yra kai suma viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL. Mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
3.3. Taip pat jis buvo nuteistas už 178 straipsnio 2 dalį, šios nusikalstamos veikos sankcijoje iki BK pakeitimų buvo numatyta bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Po 2023 m. birželio 1 d. pakeitimų sankcija sušvelnėjo ir, jei neklysta, griežčiausia sankcija numatyta iki 4 metų laisvės atėmimo. Teismas, atsakydamas į jo prašymą nurodė, jog po pakeitimų minėto straipsnio 3 dalyje numatytos tos pačios sankcijos, tačiau nėra aišku kodėl teismas nurodo BK 178 straipsnio 3 dalį, jeigu jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas netenkinamas.
5. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.
6. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.
7. Priešingai nei teigiama skunde, tiek ankstesnėje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje, tiek įsigaliojusioje nuo 2023 m. birželio 1 d., nedidelės vertės minimali riba, numatyta baudžiamajame įstatyme yra 3 MGL. Naujoje redakcijoje numatyta, jog nedidelės vertės turtas yra, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, o pagal ankstesnį (įsigaliojusį 2015 m. sausio 1 d.) reglamentavimą, nedidelės vertės turtas buvo kai jo vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 5 MGL dydžio sumos. Už mažesnę nei 3 MGL vertės turto vagystę taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalis). Taigi pasikeitė tik viršutinė nedidelės vertės turto riba, ir tokie Baudžiamojo kodekso pokyčiai visiškai neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.
8. Nuteistasis skunde nurodo, jog pasikeitė nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sankcija. Iš byloje esančios medžiagos ir informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog V. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Nuteistasis yra teisus teigdamas, jog pasikeitė BK 178 straipsnio reglamentavimas. Vis dėl to, pagal nuo 2018 m. gruodžio 12 d. įsigaliojusią BK redakciją, 178 straipsnio 2 dalis numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę. Tuo tarpu nuteistojo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota dėl to, jog vagystė buvo padaryta įsibrovus į patalpą. BK redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. birželio 1 d., 178 straipsnio 2 dalies nuostatose nurodyta, jog baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Pirmosios apylinkės teismas nutartyje rėmėsi būtent 178 straipsnio 3 dalies, o ne 178 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi pastarosiose nebeliko požymio – įsibrovimo į patalpą, tik į automobilį. Tuo tarpu BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Taigi baudžiamoji atsakomybė šiuo metu už V. M. padarytą nusikaltimą būtų taikoma būtent pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
9. V. M. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu BK 178 straipsnio 2 dalyje sankcija numatė alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai BK 178 straipsnio redakcijai, minėto straipsnio 3 dalies sankcijose numatytos analogiškos bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi nagrinėjamu atveju, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, įtvirtinta nauja BK 178 straipsnio redakcija už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą numato tokias pačias alternatyvias bausmes ir niekaip nelengvina V. M. teisinės padėties.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad baudžiamojo įstatymo pakeitimai V. M. teisinei padėčiai įtakos neturi, jos nei švelnina, nei kitokiu būdu lengviną, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. M. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.