- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- eI2-11985-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02188-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- R. K. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Lolita Tarasevičiūtė
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. K. A. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: i) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 12 d. Sprendimu nusprendė uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
2.2. Migracijos departamentas yra priėmęs 2024-08-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025-08-01, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.
2.3. Pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau įmonė jam nesuteikė darbo vietos. Pažymėtina, kad pareiškėjas gali pasirinkti ar pasilikti dirbti pas minėtą darbdavį arba keisti darbdavį bei gauti naują leidimą laikinai gyventi ir pan. Šiuo metu susidaro situacija, kad visiems asmenims, kuriems buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi yra taikomos tokio pobūdžio priemonės, nepriklausomai nuo priežasčių dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Nors įstatymas suponuoja pareigą atsakovui priimti motyvuotus sprendimus, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos.
2.4. Leidimas gyventi gali būti panaikintas įvairiais pagrindais t. y. padarant nusikalstamą veiką, pateikiant suklastotus oficialius dokumentus arba tiesiog nutraukus darbo sutartį ir pan. Todėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 133 str. numato tik atsakovo teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikindamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Akivaizdu, kad pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai. T. y šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti atsakovo skundžiamą Sprendimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad:
3.1. 2023-07-21 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2023-08-01 iki 2025-08-01, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2023-08-08. 2023-12-11 Migracijos departamentas gavo pareiškėjo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) leisti pakeisti darbdavį bei dirbti UAB „Koloro“. Prie prašymo pridėtame tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1000 Eur mėnesinis darbo užmokestis. 2024-01-18 Migracijos departamente priimtas sprendimas leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį. 2024-01-16 Migracijos departamentas gavo UAB „Izola“ pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2024-01-15. 2024-01-23 Migracijos departamentas gavo UAB „Koloro“ pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas dirbti neatvyko, taip pat nurodyta, kad su tarpininkaujančia agentūra buvo sutarta, kad darbuotojas atvyks į darbą šių metų sausio mėn. 11 d., tačiau jis darbe nepasirodė, o susisiekti nei su agentūra, nei su darbuotoju nepavyksta. Duomenys apie pareiškėją taip pat buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo UAB „Koloro“ nebuvo įdarbintas, o jokiose kitose Lietuvos įmonėse šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į gautą informaciją, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024-08-12 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, 2024-11-12 Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento1 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, NAS2 taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos3 11 ir 14 punktais.
3.2. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
3.3. Migracijos departamentas surinko ir išanalizavo su pareiškėju susijusią ir prieinamą informaciją, įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Buvo nustatyta, kad pareiškėjui pirmas leidimas laikinai gyventi išduotas darbo UAB „Izola“ pagrindu. Migracijos departamento 2024-01-18 sprendimu asmeniui buvo leista pakeisti darbdavį ir įsidarbinti UAB „Koloro“, tačiau pareiškėjas šiuo sprendimu nepasinaudojo ir įmonėje neįsidarbino. VSDFV IS duomenimis, pareiškėjo darbo sutartis su UAB ,,Izola“ 2024-01-15 buvo nutraukta. Šiuo metu pareiškėjas Lietuvos įmonėse neįdarbintas. Nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinės vizos išduotos nebuvo, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
3.4. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu nutraukė darbo sutartį su įmone, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas faktiškai nedirbo, nes darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas), tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
3.5. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad atsiėmęs leidimą laikinai gyventi nutraukė darbo sutartį su įmone, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 12 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Migracijos departamentas yra priėmęs 2024-08-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025-08-01, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p; 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 5 p.; 50 str. 1 d. 6 p.
Migracijos departamento 2024-08-12 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025-08-01, nes, nėra nuginčytas.
6. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Sprendimas priimtas, vadovaujantis ĮUTP 133 straipsnio 1 dalimi; SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu; taip pat Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu; Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais.
Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi grindžiamas tuo, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-08-01.
7. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.
8. ĮUTP nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
ĮUTP (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d.) 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
8.1. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas nustato, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3 punktai). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).
10. Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025-08-01, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. 2024-08-12 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame nustatytos aplinkybės nėra nuginčyti, šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje, tačiau tokį sprendimą Migracijos departamentas priėmė konstatavęs, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2024-01-15.
Migracijos departamentas, remdamasis minėtu 2024-08-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas rėmėsi tuo, kad vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad pirmas leidimas laikinai gyventi jam išduotas darbo UAB „Izola“ pagrindu. Migracijos departamento 2024-01-18 sprendimu asmeniui buvo leista pakeisti darbdavį ir įsidarbinti UAB „Koloro“, tačiau asmuo šiuo sprendimu nepasinaudojo ir įmonėje neįsidarbino. VSDFV IS duomenimis, asmens darbo sutartis su UAB ,,Izola“ 2024-01-15 buvo nutraukta. Šiuo metu asmuo Lietuvos įmonėse neįdarbintas. Nustatyta, kad asmeniui anksčiau leidimas laikinai gyventi ar nacionalinė viza išduota nebuvo. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas teigia, kad Leidimas gyventi gali būti panaikintas įvairiais pagrindais t. y. padarant nusikalstamą veiką, pateikiant suklastotus oficialius dokumentus arba tiesiog nutraukus darbo sutartį ir pan. Todėl ĮUTP 133 str. numato tik atsakovo teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikindamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas nurodo, kad pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai.
11. Vertindamas ginčijamą Sprendimą Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų apimtimi, teismas pažymi, kad Migracijos departamentas aiškiai išdėstė faktinį ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindą, įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika ir nustatė, kad asmeniui nebuvo išduotos vizos ar leidimai laikinai gyventi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Minėto teisinio reguliavimo kontekste, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, be kita ko, ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), taip pat tai, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime dėl draudimo atvykti nurodė teisinį pagrindą, nustatydamas draudimą įvertino faktinį pagrindą – pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, sprendžia, kad Sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas pagrįstai, juo pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką minimaliam 3 metų terminui individualioje situacijoje yra proporcingas, todėl nėra pagrindo šioje dalyje Sprendimą naikinti.
12. Pažymėtina, kad pareiškėjas gali pateikti motyvuotą prašymą dėl nustatyto termino sutrumpinimo ar jo išbraukimo iš sąrašo (Kriterijų vertinimo tvarkos 51 punktas, NAS taisyklių 28 punktas).
Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
13. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS motyvuojamas tuo, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nustačius, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjas gali ir ateityje nesąžiningu būdu siekti atvykti bei pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno valstybėse. Migracijos departamentas pareiškėjo teisės atvykti į Šengeno erdvę ribojimą grindė tikslu užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę.
13.1. LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju – Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
14. Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, remiantis tuo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, jog pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje.
Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius.
Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, LVAT praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.).
15. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
16. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prašo atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad pareiškėjo interesus pagal 2025-04-01 atstovavimo sutartį teisme atstovavo advokato padėjėja Lolita Tarasevičiūtė. Už advokato padėjėjos pagalbą rengiant skundą, atstovaujant teisme pareiškėjas patyrė 260 Eur išlaidų, kurias patvirtina išrašyta sąskaita 2025 m. balandžio 1 d. serija (duomenys neskelbtini).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
Sąskaitos už teisines paslaugas buvo surašyta 2025 m. balandžio 1 d. (2025 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis). Nagrinėjamu atveju 260 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pareiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neviršija. Atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą (skundas patenkintas iš dalies), pareiškėjui iš atsakovo priteistina 130 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suma. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, taigi taip pat priteistina 11,25 Eur iš atsakovo pareiškėjo naudai.
16.1. Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai iš dalies, konstatuotina, jog pareiškėjas patyrė 141,25 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovo (ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nutarta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo R. K. A. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Kitą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui R. K. A. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 141,25 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.