- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-56-569/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12299-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. B.
- Pareiškėjas
- G. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-27799-962/2025, pagal pareiškėjo G. J. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo G. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, kreiptis į vietos notarų biurą palikimui, atsiradusiam po S. J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
2. Pareiškimui pagrįsti nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. J. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis ir suinteresuoto asmens tėvas S. J. J. (toliau – palikėjas). Pareiškėjas yra mirusiojo tėvo įpėdinis pagal įstatymą. Pažymėjo, kad apie senelio mirtį nebuvo informuotas, kadangi gyvena Norvegijoje ir nepalaiko faktinių ryšių su giminaičiais. 2025 m. birželio 30 d. pareiškėjas sužinojo apie senelio mirtį. Sužinojęs šį faktą, pareiškėjas 2025 m. liepos 2 d. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę su pareiškimu dėl paveldėjimo priėmimo. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo G. B. nesutiko išduoti pareiškėjui sutikimo dėl paveldėjimo praleidus terminą priėmimo. Pabrėžė, kad terminą praleido nežymiai, kiek daugiau nei tris mėnesius.
3. Suinteresuotas asmuo G. B. prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo G. J. pareiškimą tenkino, atnaujino terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelio S. J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra palikėjo anūkas, o suinteresuotas asmuo palikėjo dukra. Iš pateikto į bylą mirties liudijimo teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o palikėjas pagal gyventojų registro pažymos duomenis mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirė būdamas našliu. Byloje esantis išrašas iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro patvirtino, kad po palikėjo mirties palikimą 2025 m. sausio 2 d. priėmė suinteresuotas asmuo G. B. Pareiškėjo siųstame pareiškimo dėl paveldėjimo priėmimo notarei buvo nurodyta, kad apie senelio mirtį pareiškėjui nebuvo žinoma, nes neturėjo jokių ryšio priemonių ir jau daugiau kaip 20 metų nebuvo susitikę, prašė įtraukti į palikimo priėmimo bylą kaip įpėdinį pagal įstatymą.
6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą praleido dėl nežinojimo apie palikėjo mirtį. Teismas atsižvelgė į tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai, kiek daugiau nei 3 mėnesiai, sužinojęs šį faktą pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į notarę, buvo aktyvus. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų leidusios spręsti, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Šios aplinkybes teismas įvertino kaip svarbias ir teikiančias pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą.
7. Teismas pažymėjo, kad trijų mėnesių terminas, per kurį pareiškėja turėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl pareiškėjas dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių nerealizavo savo teisės per įstatymo nustatytą terminą. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų pareiškimo patenkinimui taip pat neišreiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, teismas pripažino, kad yra pagrindas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir prašymą atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo G. J. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti, iš esmės rėmėsi nežinojimu apie palikėjo mirtį (apie palikimo atsiradimo faktą tapo žinoma jau pasibaigus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui), nebendravimu su giminaičiais (nors pareiškėjas žinojo, kad turi senelį, tačiau su juo ryšių nepalaikė), gyvenimu užsienyje. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo: „Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad įpėdinio nežinojimas apie palikėjo mirtį savaime nereiškia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, bet kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar egzistavo tam tikros objektyvios, nuo įpėdinio valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios apie tokį faktą sužinoti ir tinkamai įgyvendinti teises į palikimą. Bylą nagrinėję teismai nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėjo sužinoti apie palikėjo mirtį, todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378-2023, 38 punktas).
8.2. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl jo gyvenimo užsienyje palikėjo mirties momentu nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, nes pareiškėjas turėjo galimybių sužinoti apie palikėjo (senelio) mirtį bei imtis priemonių tinkamai išreikšti savo valią jo palikimui laiku priimti. Šiuos argumentus patvirtina ir formuojama teismų praktika, pagal kurią gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
8.3. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, be to, šios pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios, o jokių objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, lėmusių termino praleidimą, pareiškėjas nenurodė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje termino atnaujinimas siejamas būtent su objektyvių aplinkybių, t. y. aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios ir sutrukdžiusių laiku priimti palikimą, nustatymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė subjektyvias termino praleidimo priežastis. Remiantis šiais argumentais skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta, priimta nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų pagrindinių taisyklių bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
8.4. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, suinteresuotas asmuo prieštaravimų pareiškimo patenkinimui neišreiškė. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens pateiktame atsiliepime nebuvo išreikšto ir besąlygiško pritarimo pareiškėjo prašomam termino atnaujinimui. Suinteresuotas asmuo akcentavo, jog šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas terminą palikimo po palikėjo S. J. J. mirties priėmimui praleido dėl svarbių priežasčių ir nurodė, kad, jeigu pareiškėjas įrodomąją galią turinčiais duomenimis pagrįs aplinkybę, jog termino praleidimo priežastys buvo pagrįstos ir objektyvios, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, jog palikimo priėmimo terminas pareiškėjui būtų atnaujintas. Taigi, suinteresuotas asmuo neprieštaravimą termino atnaujinimui susiejo būtent su objektyviomis, o ne subjektyviomis aplinkybėmis, kurias pareiškėjas tik ir nurodė savo pateiktame prašyme.
8.5. Vien aplinkybė, kad trijų mėnesių terminą pareiškėjas praleido nežymiai, neturi būti vertinama kaip esminė ir išimtinė, sudaranti pagrindą atnaujinti terminą. Nepaisant to, kiek ilgai buvo praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, pirmiausia teismas turėjo nustatyti ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje svarbių priežasčių nustatymas siejamas būtent su objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių priimti palikimą, nustatymu. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui nurodant vien tik subjektyvias termino praleidimo priežastis, netenka prasmės vertinimas dėl to, kiek laiko praleistas trijų mėnesių terminas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas G. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-27799-962/2025 palikti nepakeistą, priteisti pareiškėjo naudai patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, teisingai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Pareiškėjas nesutinka, kad šiuo atveju būtų teisinga pareiškėjo atžvilgiu taikyti tokius griežtus padarinius, kaip teisės paveldėti palikėjo turtą praradimas, kadangi pareiškėjas, vos sužinojęs apie savo teisę, nedelsiant ėmėsi įstatyme numatytų veiksmų šiai teisei įgyvendinti. Pareiškėjas nedelsė, nepraleido termino priimti palikimą sąmoningai - termino praleidimą išimtinai sąlygojo nežinojimas apie senelio S. J. J. mirtį, taigi teisės paveldėti palikėjo turtą praradimas būtų akivaizdžiai pažeidžiantis pareiškėjo teises.
Atsiliepimas
9.2. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika šiuo atveju neturi precedento galios, kadangi yra suformuota esant visiškai skirtingoms faktinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamu atveju nėra.
9.3. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens interesai nėra pažeidžiami, kadangi terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, suinteresuotam asmeniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Termino pareiškėjui atnaujinimas nesukeltų jokių neigiamų pasekmių suinteresuoto asmens turtiniams interesams, kadangi suinteresuotam asmeniui (kaip jis pats patvirtino atsiliepime į pareiškimą) buvo žinoma apie antrą mirusiojo įpėdinį, taigi suinteresuotas asmuo turėjo žinoti ir apie jo teisę gauti jam priklausančią palikimo dalį. Be to, kaip jau minėta aukščiau, paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotam asmeniui dar nėra išduotas, taigi suinteresuotas asmuo su palikimą sudarančiu turtu faktiškai negalėjo atlikti jokių veiksmų, kuriems termino atnaujinimas galėtų turėti neigiamos įtakos. Be to, termino praleidimą sąlygojo ne kas kita, kaip suinteresuoto asmens nesąžiningi veiksmai – nepranešimas pareiškėjui apie senelio S. J. J. mirtį. Pareiškėjas tik iš tolimo giminaičio sužinojo apie senelio S. J. J. mirtį, kas rodo, kad pareiškėjas terminą praleido dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių.
9.4. Pareiškėjas turėjo valią priimti palikimą, tačiau jos neįgyvendino dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių (pareiškėjas po tėvo mirties mažai bendravo su giminaičiais, gyvena Norvegijoje, apie senelio mirtį sužinojo tik iš tolimo giminaičio ir jau praėjus trijų mėnesių terminui po senelio mirties). Taigi, egzistavo realios kliūtys palikimui įstatymo nustatytu terminu priimti. Nors suinteresuotas asmuo nemano, kad nurodytos priežastys palikimo priėmimui yra laikytinos svarbiomis, pareiškėjo nuomone, esamoje situacijoje, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti, pagrįstumo ir teisėtumo.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo senelis S. J. J. (palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo G. B. yra palikėjo dukra. Po palikėjo mirties palikimą 2025 m. sausio 2 d. priėmė suinteresuotas asmuo G. B.. 2025 m. liepos 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono notarę L. V. su pareiškimu dėl paveldėjimo priėmimo, kuriame nurodė, kad apie senelio mirtį pareiškėjui nebuvo žinoma, nes neturėjo jokių ryšio priemonių ir jau daugiau kaip 20 metų nebuvo susitikę, prašė įtraukti į palikimo priėmimo bylą kaip įpėdinį pagal įstatymą.
13. 2025 m. liepos 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl įstatymų nustatytą trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjui terminą palikimui priimti.
14. Suinteresuotas asmuo G. B. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu nurodytas termino praleidimo priežastis bei nepagrįstai jas pripažino svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti įstatyme numatytą terminą palikimui priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Palikimas savaime nepereina įpėdiniams, pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Tai reiškia, kad, atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, šio termino eigos pradžią lemia įstatyme nustatytas įvykis – palikėjo mirtis.
16. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 21 punktas).
17. Įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikoma, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-313/2016, 21 punktas ir jame nurodyta praktika).
Žemesnės instancijos teismas
18. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir paskirtį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 29 punktas).
19. Praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
21. Kasacinio teismo praktika dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra pakankamai gausi ir pagal minėtus kriterijus išplėtota. Šioje praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Toks asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, 12 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2025 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po jo senelio S. J. J. (palikėjo), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjas apie senelio mirtį ir apie savo teisę į palikimą, sužinojo 2025 m. birželio mėnesį (priešingos aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos) ir, kad per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki 2025 m. kovo 16 d., į paveldėjimo bylą vedančią notarę dėl palikimo nesikreipė, į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti kreipėsi praėjus daugiau nei trims mėnesiams po palikimo atsiradimo dienos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti nebuvo praleistas itin ženkliai, bet kaip teisingai atskirajame skunde nurodė apeliantė, vien tik aplinkybė, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai, savaime nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Šiuo konkrečiu atveju yra aktualu nustatyti, dėl kokių priežasčių terminas buvo praleistas ir ar šios priežastys gali būti įvertintos kaip objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas svarbiomis priežastimis palikimui priimti nurodė gyvenimą užsienyje bei nežinojimą apie palikėjo mirtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliantės atskirojo skundo argumentus, aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką aktualiu klausimu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
25. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką, gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pats buvimo užsienyje faktas mirties momentu neleidžia teigti, kad tai yra svarbi aplinkybė ir būtent dėl to pareiškėjas neturėjo galimybių imtis priemonių, kad tinkamai išreikštų savo valią senelio palikimui laiku priimti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo argumentus, kad terminą palikimui priimti praleido dėl gyvenimo užsienyje, atmeta kaip deklaratyvius ir neturinčius teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl gyvenimo užsienyje pareiškėjui buvo realiai apribotos galimybės gauti informaciją, bendrauti su artimaisiais, byloje nebuvo pateikta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas patikimais ir objektyviais įrodymais nepagrindė įrodinėtos aplinkybės, kad būtent gyvenimas užsienyje jam sutrukdė nustatytu terminu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo priėmimo (CPK 178 straipsnis).
26. Antra, byloje vertinant aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teiginiais, kad terminą palikimui priimti jis praleido dėl nesąžiningo suinteresuoto asmens elgesio, kadangi jam nebuvo pranešta apie senelio mirtį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad aktyviais veiksmais siekė išreikšti savo valią priimti palikimą, tačiau būtent dėl suinteresuoto asmens veiksmų negalėjo įgyvendinti savo teisės į palikimą. Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjui suinteresuotas asmuo pateikė klaidingą informaciją ar tyčia atsisakė ją pateikti.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praėjus daugiau nei trims mėnesiams po įstatyme nustatyto termino kreiptis dėl paveldėjimo priėmimo, pareiškėjo teiginiai apie jo gyvenimą užsienyje ir nežinojimą apie palikėjo mirtį nepatvirtina ir neįrodo, kad visą šį laikotarpį egzistavo objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sukliudžiusios pareiškėjui įgyvendinti savo teisę į palikimą. Vien tik subjektyvūs, jokiais įrodymais nepagrįsti apelianto teiginiai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės šioje konkrečioje situacijoje negali būti vertinamos kaip atitinkančios civilinių santykių stabilumo principą, teisingumo ir protingumo principus įpėdinio, priėmusio palikimą, atžvilgiu.
Dėl bylos baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.57 normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, bei iš to kylančias procesines pasekmes, netinkamai vadovavosi šias nuostatas aiškinančia kasacinio teismo praktika, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
31. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Kadangi suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas, pareiškėjo G. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Apeliantė G. B. pateikė prašymą priteisti 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (500,00 Eur už atskirojo skundo parengimą bei 70,00 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą), pateikė ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (sąskaitas – faktūras, mokėjimo pavedimus).
32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
33. Pagal Rekomendacijas už atskirojo skundo parengimą 2025 m. lapkričio mėnesį maksimali priteistina suma yra 954,80 Eur (2 387 Eur (bruto) × 0,4 (Rekomendacijų 8.15 p.). Suinteresuoto asmens prašoma priteisti 500,00 Eur suma už atskirojo skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo apeliantės naudai (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys). Dėl prašymo priteisti 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio prašymo parengimas yra daugiau techninio pobūdžio, o jo parengimas iš apeliantės atstovės nepareikalavo specialių teisinių žinių, todėl už šią paslaugą atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-521-790/2025).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo G. J. prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti.
Priteisti iš pareiškėjo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.