Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-462/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-12Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
1A-264-462/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23048-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
Advokatai
Erikas Rugienius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-462/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23048-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Mackevičienei,gynėjui advokatui Erikui Rugieniui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-06-12 nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 80 MGL 3 012,80 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 centų) bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. M. nuteista už tai, kad būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, numatančias, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, nesilaikydama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 10 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas“, laikotarpiu nuo 2013-09-02 iki 2014-02-04, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kur nurodyta: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas“, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas 6 atvejais panaudojo pagrįsti laikotarpio nuo 2013-09-02 iki 2014-02-04 dokumentais: 4 vnt. „Trade sale Invoice“, 1 vnt. „Used vehicle Invoice“, 1 vnt. „Used car sales Invoice“, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – transporto priemonių (turistinių priekabų) (VIN: (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), iš viso už 20 804,94 Eur (71 835,29 Lt) (17 600 GBP) įsigijimo iš užsienio šalių piliečių (iš jų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 atvejais laikotarpiu nuo 2013-09-02 iki 2014-02-04 pirkimo dokumentus: 3 vnt. „Trade sale Invoice“, 1 vnt. „Used vehicle Invoice“, 1 vnt. „Used car sales Invoice“, panaudojo pagrįsti transporto priemonių (turistinių priekabų) („Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini); „Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini); „Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini); „Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini); „Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini)) įsigijimui iš užsienio šalių piliečių, nors faktiškai transporto priemones (turistines priekabas) 2 atvejais įsigijo iš piliečio N. B. („Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini); „Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini)) bei 3 atvejais įsigijo iš piliečio G. K. („Hobby“, VIN:(duomenys neskelbtini); „Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini); „Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu šiais dokumentais bendrovės apskaitoje pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas, dėl to laikotarpiu nuo 2013-09-02 iki 2014-02-04 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo.

Šalies argumentai

2. Nuteistoji R. M. apeliaciniu skundu nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-06-12 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. M. išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai vertino įrodymus, nevertino ir neatsižvelgė į dalį įrodymų ir aplinkybių, patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties nuteistosios veiksmuose nebuvimą, ir tokiu būdu padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. pirmosios instancijos teismas nuosprendį iš esmės pagrindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, nevertindamas baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos bei netiksliai vertindamas nuteistajai palankius įrodymus bei liudytojų duotus parodymus, taip nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (kasacinio teismo 2003-06-20 Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalga Nr. 40);

2.2. pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Tiek BK 222 straipsnio dispozicijoje nusikalstamos veikos dalyku, tiek Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos. Atskirų ūkinių operacijų įforminimas yra informacijos rinkimo būdas ir tik jos registravimo, grupavimo ir apibendrinimo metu padaryti pažeidimai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o atskirų ūkinių operacijų įforminimas, buhalterinių dokumentų surašymas nelaikytinas buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes ūkinė operacija nėra buhalterinė apskaita. Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir ūkinius įvykius įtvirtina Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, numatantis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir įregistravimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus, kai surašoma buhalterinė pažyma. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. R. M. neva įvykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, 6 atvejais panaudojo pagrįsti laikotarpio nuo 2013-09-02 iki 2014-02-04 dokumentais, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – transporto priemonių (turistinių priekabų) iš viso už 20 804,94 Eur įsigijimo iš užsienio šalių piliečių, nors faktiškai transporto priemones (turistines priekabas) dviem atvejais įsigijo iš N. B. ir trimis atvejais įsigijo iš G. K.. Apeliantė atkreipia dėmesį į 2017-03-03 specialisto išvadą Nr. 5-3/15, pažymi, jog 4 puslapyje esanti lentelė identifikuoja visų užsienio piliečių duomenis. Šie duomenys nustatyti iš pirkimo–pardavimo sutarčių. Pagal specialisto išvadą 3 klausimu laikotarpiu nuo 2013-05-31 iki 2014-12-31 nenustatyti atvejai dėl dokumentų, susijusių su pinigų gavimu bei išmokėjimu, įsigyjant ir parduodant turistinius namelius, neišsaugojimo, tai reiškia, kad specialistei buvo pateikti visi dokumentai. Įtarime R. M. buvo inkriminuojama veika dėl 12 turistinių namelių, tačiau išvadoje minimi 6 nameliai, todėl kyla abejonių dėl pirktų namelių kiekio. Visais R. M. inkriminuojamais atvejais liudytojai pripažino, kad namelius pirko R. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. N. B. ir G. K. tik pargabendavo namelius, veikė kaip tarpininkai, tačiau namelių įgiję nuosavybės teise jie nebuvo. Be to, visų 12 namelių pirkimo aplinkybės buvo identiškos, išskyrus tai, kad juos registravo kiti asmenys. Baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų nuteistosios kaltei pagrįsti, o visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistosios naudai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje nuteistosios R. M. gynėjas advokatas E. Rugienius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė D. Mackevičienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Dėl įrodymų vertinimo

6. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį iš esmės pagrindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, nevertindamas baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos bei netiksliai vertindamas nuteistajai palankius įrodymus bei liudytojų duotus parodymus, taip nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-87-942/2017).

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2014-09-18 raštu Nr. TR/2085/32/DK/14 (b. t. 1, b. l. 25–26), turistinių namelių / kemperių įsigijimo – pardavimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (b. t. 1, b. l. 154–155, 157–159, 161, 163–164, 166–168, 170–172, 174, 193–194, 196), VĮ „Regitra“ 2016-03-09 raštu Nr. (1.7)-24-8 su priedais (b. t. 1, b. l. 67–129), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-03-03 specialisto išvada Nr. 5-3/15 (b. t. 3, b. l. 125–135), 2018-05-28 specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos tyrimo Nr. 04/12-2-1-5733 (b. t. 4, b. l. 192–204), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-496-526/2016, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-02 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-255/2017. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, be baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat rėmėsi liudytojų A. V., N. B., G. K. bei pačios nuteistosios R. M. parodymais.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK bei išplėtotų kasacinio teismo praktikoje, pažeidimo nenustatė. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė nenurodo, kokius įrodymus pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino netinkamai ar kurie įrodymai, apeliantės nuomone, nebuvo įvertinti. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė nenurodo, kurie įrodymai buvo neįvertinti ar įvertinti netinkamai, o teisėjų kolegija peržiūrėjusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakoma.

10. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

11. Apeliaciniame skunde R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji įvykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, t. y. kad 6 atvejais panaudojo pagrįsti ūkines operacijas laikotarpio nuo 2013-09-02 iki 2014-02-04 dokumentus, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – transporto priemonių (turistinių priekabų) iš viso už 20 804,94 Eur įsigijimo iš užsienio šalių piliečių, nors faktiškai transporto priemones (turistines priekabas) dviem atvejais įsigijo iš N. B. ir trimis atvejais įsigijo iš G. K.. Apeliantė atkreipia dėmesį į 2017-03-03 specialisto išvadą Nr. 5-3/15, pažymi, jog 4 puslapyje esanti lentelė identifikuoja visų užsienio piliečių duomenis. Visais R. M. inkriminuojamais atvejais liudytojai pripažino, kad namelius pirko R. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. N. B. ir G. K. tik pargabendavo namelius, veikė kaip tarpininkai, tačiau namelių įgiję nuosavybės teise jie nebuvo. Teigia, jog baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų nuteistosios kaltei pagrįsti, o visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistosios naudai.

12. Nors apeliantė atkreipia dėmesį į 2017-03-03 specialisto išvadą Nr. 5-3/15, pažymi, jog 4 puslapyje esanti lentelė identifikuoja visų užsienio piliečių duomenis, pasak apeliantės, šie duomenys nustatyti iš pirkimo–pardavimo sutarčių. Pagal specialisto išvadą 3 klausimu, laikotarpiu nuo 2013-05-31 iki 2014-12-31 nenustatyti atvejai dėl dokumentų, susijusių su pinigų gavimu bei išmokėjimu įsigyjant ir parduodant turistinius namelius, neišsaugojimo, tai reiškia, kad specialistei buvo pateikti visi dokumentai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog apeliantė nebuvo kaltinama ir nuteista dėl dokumentų neišsaugojimo. Apeliantei buvo inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, už šią nusikalstamą veiką ji ir buvo pirmosios instancijos teismo nuteista. BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas veiksmas – apskaitos dokumentų neišsaugojimas – yra tik vienas iš alternatyvių veiksmų, kurį atlikus kyla minėtame straipsnyje numatyta atsakomybė. Tačiau, be dokumentų neišsaugojimo, BK 222 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyti veiksmai – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, už kuriuos, esant tam tikroms sąlygoms (dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros), taip pat kyla baudžiamoji atsakomybė. BK 222 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, arba pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Taigi buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimas yra vienas iš apgaulingo apskaitos tvarkymo būdų ir gali būti kvalifikuojamas pagal BK 222 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017). Baudžiamojoje byloje esanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-03-03 Specialisto išvada Nr. 5-3/15 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (b. t. 3, b. l. 127–135) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-05-28 Specialisto išvada Nr. 04/12-2-1-5733 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (b. t. 4, b. l. 192–196) patvirtina, jog tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai, juose nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją, bei tokiu būdu buvo pažeistos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos:

12.1. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 1 dalis, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. M. 2017-02-14 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodė, jog „laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigas einu aš. Darbo sutartis su manimi sudaryta tik dėl įmonės direktorės pareigų“. Atsižvelgiant į tai, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), o ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, jog R. M. esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei bei kartu atliekant vyr. buhalterio pareigas, yra pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančios ūkio subjekto vadovui tvarkyti ūkio subjekto apskaitą;

12.2. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. M. nepasirašė apskaitos registrų „Operacijų suvestinė Pardavimas“, „Operacijų suvestinė Pardavimas Automobiliai“, „Operacijų suvestinė Pardavimas - pirkimo kainomis“, „Operacijų suvestinė Gavimas Automobiliai“, „Apyvartos žiniaraštis“, „Banko įplaukų ir išlaidų periodo ataskaita“;

12.3. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nustatantys, jog privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai – ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nustatantis, jog privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. M. laikotarpiu nuo 2013-09-02 iki 2014-02-04 šešiais atvejais transporto priemonių (turistinių priekabų) (VIN (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)) iš viso už 71 835,29 Lt (17 600,00 GBP) įsigijimui iš užsienio šalių piliečių (G. T., S. H., O. S., Q. S., D. W.) pagrįsti panaudojo dokumentus: 4 vnt. „Trade sale invoice“: 2013-09-02 Nr. nenurodytas, 2013-09-02 Nr. nenurodytas, 2013-09-18 Nr. nenurodytas, 2013-09-26 Nr. nenurodytas; 1 vnt. 2013-11-04 „Used vehicle invoice“ Nr. nenurodytas; 1 vnt. 2014-02-04 „Used car sales invoice“ Nr. nenurodytas; pagal šių dokumentų rekvizitus (subjektą) negalima nustatyti ūkinių operacijų (transporto priemonių (turistinių priekabų) įsigijimo) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio šalių piliečių tapatumo.

12.4. Buhalterinės apskaitos 13 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2013-09-02 iki 2014-02-04 šešiais atvejais užregistravo dokumentų Nr. GB0111, Nr. GB0113, Nr. GB0129, Nr. GB0134, Nr. GB176, Nr. GB244 ūkines operacijas (atsiskaitymus su tiekėjais, nurodant „Fiziniai asmenys Anglija (GBP)“), pagal kurių rekvizitus (subjektą) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – mokėjimų už įsigytas transporto priemones (turistines priekabas) iš viso 71 835,29 Lt (15 800,46 + 17 826,16 + 16 465,60 + 7 171,33 + 8 273,39 + 62 98,35) užsienio šalių piliečiams (G. T., S. H., O. S., Q. S., D. W.).

13. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-03-03 Specialisto išvadoje Nr. 5-3/15 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ išdėstytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimai.

14. Iš baudžiamojoje byloje esančio Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2017-04-18 Liudytojo papildomos apklausos protokolo (b. t. 2, b. l. 84–85) nustatyta, jog kaip liudytojas apklaustas G. K. parodė, jog prieš kelerius metus jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vieną namelį / kemperį. Kiek jų tiksliai pardavė, neprisimena. Turistinius namelius pirkdavo iš savo asmeninių pinigų. Šie liudytojo G. K. parodymai paneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. M. argumentą, jog G. K. dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas, turistinius namelius / kemperius pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu, niekada jų nebuvo įgijęs savo nuosavybėn.

15. Iš baudžiamojoje byloje esančio Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2017-03-16 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 2, b. l. 90–91) nustatyta, jog kaip liudytojas apklaustas N. B. parodė, kad jo su R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie darbo santykiai nesieja, jis niekada nedirbo šioje įmonėje. Kadangi N. B. dažnai važinėdavo po užsienio valstybes ir matydavo parduodamus kemperius, kitas transporto priemones, pasidomėjo kainomis ir nusprendė keletą kemperių nusipirkti ir brangiau parduoti. Žinodamas, kad R. M. užsiima automobilių, turistinių namelių / kemperių prekyba, parsigabenęs automobilių, turistinių namelių / kemperių, pasiūlė R. M. iš jo juos įsigyti. Būdavo, kad R. M. iš N. B. transporto priemones nupirkdavo N. B. jas apibūdinus žodžiu, taip pat būdavo atvejų, kai transporto priemones R. M. iš N. B. įsigydavo jas apžiūrėjusi. R. M. N. B. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Parduodant transporto priemones, R. M. pasirašydavo ant transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje būdavo pasirašęs transporto priemonę parduodantis užsienio pilietis. Visi automobilių ir turistinių namelių / kemperių pardavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdavo taip pat, t y. tokia pačia tvarka. Turistinius namelius / kemperius, kuriuos vėliau N. B. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pargabendavo pats N. B.. Aplinkybę, jog N. B. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesieja jokie santykiai, taip pat patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2016-03-23 Įtariamojo apklausos protokole (b. t. 2, b. l. 127–129) užfiksuoti N. B. parodymai. Šie liudytojo N. B. parodymai paneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. M. argumentą, jog N. B. dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas, turistinius namelius / kemperius pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu, niekada jų nebuvo įgijęs savo nuosavybėn. Be to, pažymėtina ir tai, jog iš šio liudytojo parodymų akivaizdu, jog nuteistoji R. M. žinojo, jog turistinius namelius įsigyja būtent iš N. B., tačiau pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudaromos neva su užsienio piliečiais, t. y. ji žinojo, jog yra pasirašomos tikrovės neatitinkančios pirkimo–pardavimo sutartys.

16. Iš baudžiamojoje byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016-04-05 nutarimo atskirti medžiagą iš ikiteisminio tyrimo (b. t. 1, b. l. 13) nustatyta, jog apklausiant liudytoją R. M., ji parodė, kad 12 turistinių namelių / kemperių ji įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu Lietuvos Respublikoje iš asmenų, kurių duomenų nurodyti negali, tarp jų galėjo būti N. B. ir G. K.. Ji patvirtindavo pirkimo–pardavimo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš Didžiosios Britanijos piliečių, nors niekada tiesiogiai su (pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytais) pardavėjais nėra bendravusi, nėra buvusi Didžiojoje Britanijoje. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nenurodydavo asmenų, kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo pinigus už perkamus turistinius namelius / kemperius, duomenų, o grynuosius pinigus perduodavo asmenims, kurie jai pristatydavo kemperius. Taigi, remiantis pačios R. M. parodymais, nustatyta, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užregistruotų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti įvykusių buhalterinių operacijų tapatumo.

17. Iš baudžiamojoje byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2016-02-29 rašto Nr. 21/23-15-608 „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-1-02011-14“ (b. t. 1, b. l. 62) nustatyta, jog patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinės apyskaitos duomenis buvo nustatyta, kad yra formaliai pildomi buhalteriniai apskaitos dokumentai, nenurodant tikrų asmenų, kurie pristatė ir pardavė turistinius namelius / kemperius, o nurodant fiktyvius užsienyje esančius pardavėjus. Taip pat minėta įmonė pateikė VĮ „Regitra“ klastotas pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko minėtus turistinius namelius / kemperius iš užsienyje esančių fizinių asmenų, nors apklausoje įmonės savininkė R. M. nurodė, jog su minėtais savininkais nebendravo.

18. Iš baudžiamojoje byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių apyskaitų Nr. R-14-02 (b. t. 1, b. l. 134–136), Nr. R-09 (b. t. 1, b. l. 137–139), Nr. R-11 (b. t. 1, b. l. 140–143), Nr. R-12 (b. t. 1, b. l. 144–147), kurias R. M., vykdydama Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2015-12-15 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (b. t. 1, b. l. 130–132) nustatytą įpareigojimą, pateikė savanoriškai, nustatyta, kad skiltyse, kuriose užfiksuotas mokėjimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytus turistinius namelius / konteinerius, nurodyta „Fiziniai asmenys Anglija <...>“. Iš finansinėse apyskaitose užfiksuotų duomenų neįmanoma nustatyti, kam UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigyjamus turistinius namelius / kemperius sumokėjo pinigus.

19. Nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta R. M. parodė, kad jeigu automobilius ar naudotus turistinius namelius perka jos įmonės darbuotojai, tai visos sutartys su užsieniečiais yra surašomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ar kada dokumentai buvo surašyti su fiziniais asmenimis, ji nežino, nes tokie dokumentai pas ją nėra patekę. Sumokėjus pinigus fiziniam asmeniui už turistinę priekabą, konkretaus fizinio asmens duomenų buhalterinėje apskaitoje nesimato, matosi tik, pagal kokią pirkimo–pardavimo sutartį ji sumokėjo grynaisiais pinigais už turistinę priekabą. Fizinio asmens duomenys nefiksuojami. Su užsienio asmenimis, pardavusiais turistines priekabas, R. M. nebendravo, priekabas pirko iš N. B. ir G. K.. Kaip minėta, aplinkybę, kad nei N. B., nei G. K. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, patvirtino tiek abu nurodyti asmenys, tiek pati R. M., todėl nepagrįstas R. M. argumentas, kad jeigu automobilius ar naudotus turistinius namelius perka jos įmonės darbuotojai, tai visos sutartys su užsieniečiais yra surašomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju turistiniai nameliai / kemperiai buvo įsigyti iš N. B. ir G. K., tačiau buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodant, jog pardavėjai – užsienio valstybės fiziniai asmenys.

20. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas pažeidžiant teisės aktus, t. y. bet kurio iš BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytų alternatyvių veiksmų (apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus) atlikimas. Nors apeliantė nurodo, jog specialisto išvadoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nenustatytas apskaitos dokumentų nepateikimas, tačiau, kaip minėta, atsakomybė už BK 222 straipsnio dispozicijoje numatytą veiką kyla už bet kurio iš alternatyvių veiksmų atlikimą, šiuo konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. M. atsakomybė kyla būtent už apgaulingą teisės aktų (Buhalterinės apskaitos įstatymo) reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apskaitos dokumentų klastojimas gali pasireikšti arba viso netikro apskaitos dokumento ar apskaitos registro pagaminimu, arba galiojančio apskaitos dokumento ar apskaitos registro atskirų rekvizitų falsifikavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017). Nagrinėjamu atveju yra nustatytas kai kurių buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų neatitikimas tikrovės (nutarties 13 punktas). Kaip minėta, R. M., žinodama, jog turistinius namelius / kemperius įsigyja iš G. K. ir N. B., pirkimo–pardavimo sutartis pasirašydavo su užsienio valstybių asmenimis, o šių dokumentų pagrindu už turistinius namelius / kemperius sumokėdavo grynuosius pinigus asmenims, kurių neįmanoma identifikuoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų.

21. Iš šios nutarties 13 punkte išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. M. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Tačiau atsakomybė asmeniui, padariusiam BK 222 straipsnyje nustatytos veikos požymius, kyla ne visais atvejais, o tik tais atvejais, kai dėl BK 222 straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau priimdamas sprendimą jis remiasi specialisto išvada, kuri yra techninio pobūdžio išvada, ir teismas ją vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

22. Formuluotė „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojamų dydžio ar struktūros“, inter alia (be kita ko), reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal ūkio subjekto pateiktus ar jo turimus dokumentus. Nagrinėjamu atveju vertinant tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, susijusius su turistinių namelių / kemperių įsigijimu, pažeidimų buhalterinėje apskaitoje (t. y. realios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio) be ikiteisminio tyrimo net nebūtų įmanoma nustatyti. Vadinasi, dėl R. M. apgaulingo apskaitos tvarkymo atsirado BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, t. y. dėl jos veikos negalima buvo nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017). Šią teisėjų kolegijos išvadą taip pat patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-03-03 Specialisto išvada Nr. 5-3/15 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, kurioje vyriausioji specialistė V. S. nurodė, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė R. M.) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2011-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2013-09-02 iki 2014-02- 04 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo.

23. Iš išdėstytų baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. M. buhalterinėje apskaitoje nenurodydavo asmenų, iš kurių realiai įsigydavo turistinius namelius / kemperius, taip pat nenurodydavo asmenų, kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo pinigus už perkamus turistinius namelius / kemperius, o grynuosius įmonės pinigus perduodavo asmenims, kurie pristatydavo kemperius, buhalteriniuose dokumentuose parodydama realiai įvykusių operacijų neatitinkančius duomenis, taip apgaulingai vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir, kaip minėta, dėl apgaulingo apskaitos vykdymo nėra galimybės nustatyti buhalterinių operacijų tapatumo, dėl to konstatuotina, jog kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai – iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo. R. M. veika atitinka būtent apgaulingo apskaitos tvarkymo požymius, R. M. kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistosios R. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita LapinskienėEduardas MaškevičiusRemigijus Preikšaitis