- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-56-255/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-02011-2014-14
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- G. K., N. B.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
Pranešėja Regina Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-255/2017
Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02011-2014-14
NUTARTIS
2017 m. kovo 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė), teisėjų Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. K. ir N. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nuosprendžio, kuriuo:
G. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas paskiriant 200 MGL (7530 eurų) baudą. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2014-03-18 iki 2014-03-19 imtinai ir nustatyta, kad G. K. 2 MGL (75,30 eurų) dydžio baudą jau yra sumokėjęs. Nustatyta G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. N. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus ir nuteistas: pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (priekabų KNAUS SUDWIND ir TYP HOBBY PRESTIGE įgijimas) –200 MGL (7530 eurų) bauda; pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (priekabos „Hobby Excellent“ įgijimas ir realizavimas) –180 MGL (6777 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė N. B. paskirta 250 MGL (9412,50 eurų) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2014-03-18 iki 2014-03-19 imtinai ir nustatyta, kad N. B. 2 MGL (75,30 eurų) dydžio baudą jau yra sumokėjęs. Nustatyta N. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens paso ir tapatybės kortelės) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nustatyta įvykio vietos apžiūros metu paimtus automobilius, saugomus Pakrančių apsaugos rinktinės Logistikos skyriuje, automobilį „Mercedes-Benz ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-01-04 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku įgijęs aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą: turistinę prikabinamą priekabą „Hobby Excellent“ VIN: (duomenys neskelbtini) (tikrasis identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri laikotarpiu nuo 2013-12-20 iki 2013-12-21 buvo pagrobta Danijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini) 13, DK-6683 Foevling, nuo 2014-01-04 iki 2014-01-08 šia turistine prikabinama priekaba naudojosi - gabeno keltu „V. S.“ iš Kylio į Klaipėdą prikabintą prie jo vairuojamo automobilio „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžiosios Britanijos registracija), kol minėtą turistinę prikabinamą priekabą 2014-01-08 realizavo parduodamas už ne mažesnę kaip 6700 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų sumą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Be to, N. B. ir G. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2014-03-11 iki 2014-03-17 Vokietijoje, Kylio mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, įgydami aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą – turistines prikabinamas priekabas „KNAUS SUDWIND“, VIN: (duomenys neskelbtini) (tikrasis identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)), ji laikotarpiu nuo 2014-03-13 19.30 val. iki 2014-03-14 6.30 val. buvo pagrobta Danijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini) l, DK-6070 Christiansfeld, ir „TYP HOBBY PRESTIGE“, VIN: (duomenys neskelbtini) (tikrasis identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)), ji laikotarpiu nuo 2014-03-11 19.00 val. iki 2014-03-12 14.00 val. buvo pagrobta Danijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini) 21, DK-6372 Bylderup Bov, priekabomis naudojosi – 2015-03-17/18 gabeno keltu „R. S.“ iš Kylio į Klaipėdą, turistinę priekabą „TYP HOBBY PRESTIGE“, prikabintą prie jo vairuojamo automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)(Didžiosios Britanijos registracija), o turistinę priekabą „KNAUS SUDWIND“, prikabintą prie G. K. vairuojamo automobilio „Mercedes-Benz ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžiosios Britanijos registracija), kol 2014-03-18 12.40 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte, adresu Perkėlos g.10, Klaipėdoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistieji N. B. ir G. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Nurodo, kad priimtas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla jiems nutrauktina dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistųjų manymu, teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad jie padarė nusikaltimus, numatytus BK 189 straipsnio l dalyje.
Pasak nuteistųjų, teismo nuosprendis yra grįstas vien prielaidomis bei samprotavimais apie tai, kaip kaltinamieji turėjo ar privalėjo elgtis, kai jiems pargabenimui į Lietuvą buvo perduotos kaltinime nurodytos transporto priemonės. Pažymi, jog tam, kad būtų neabejotinai įrodytas asmenų kaltumas, tyčia, disponuojant pagrobtomis turistinėmis puspriekabėmis, vien teismo manymo, kaip turėjo ar privalėjo pasielgti kaltinamieji konkrečiu atveju, nesudaro pagrindo teigti, kad jie veikė nusikalstamai. Nurodo, kad jie nemanė, jog tikrinti, kas yra transporto priemonių viduje, yra būtina, nes jiems buvo svarbu tik suteikti paslaugą pagal užsakymą, tai yra pargabenti turistines priekabas. Pasak N. B., jis daug kartų prašė atiduoti telefonus bei SIM korteles, nes norėjo nurodyti konkretų asmenį bei telefono numerį, kuris pateikė jam užsakymą 2014 metų kovo mėnesį. Tačiau šie daiktai daugiau nei 1 metus 6 mėnesius buvo pas pareigūnus, o sugrąžinus telefoną „Skype Phone“ bei dvi SIM korteles, adresatų duomenys su telefonų numeriais buvo išvalyti. Mano, jog būtina įvertinti ir tai, kad abu jie verčiasi teisėta prekyba turistinėmis priekabomis, padangomis bei sendaikčiais ir šią veiklą yra užregistravę Didžiojoje Britanijoje. Todėl panašių daiktų pargabenimas į Lietuvą nebuvo išskirtinis atvejis ir pastarieji nematė jokio pagrindo išskirtinai domėtis ar tikrinti šias priemones bei jų turinį. Jiems svarbiausia buvo tinkamai suteikti paslaugą bei gauti atlygį iš užsakovo.
Nuteistųjų manymu, tai, kad G. K. automobilyje surastas plaktukas-viniatraukis su servetėle, ant kurių rasti dažų likučiai sutampa su VIN numerių dažų danga, nesudaro pagrindo teigti, kad jis dalyvavo perkalant priekabos „Knaus Sudwind“ VIN numerius ar apie tai žinojo ar suvokė, kad daiktas įgytas nusikalstamu būdu. Pažymi, kad 2014-10-31 specialisto išvadoje Nr. S 349/14 (01) nurodyta, kad DNR tyrimo metu nenustatyti asmens identifikavimo požymiai. Taip pat mano, kad ir pas N. B. surasti dokumentai, tai yra įvairios pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose nurodyti fiktyvūs pirkėjai ir jų adresai, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jis suvokė tai, kad jis naudojasi nusikalstamu būdu įgytu turtu. Byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytus duomenis įrašė ar kitokiu būdu suklastojo jie, tai yra N. B. ar G. K.. Teigia, kad šį faktą patvirtina ir 2015-04-24 specialisto išvada Nr. 11-2571 (14). Akcentuoja, kad teismas neįvertino ir to, kad šia transporto priemone naudojosi ir kiti asmenys, kuriems jis, tai yra N. B., patikėdavo šią transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak apeliantų, byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kokie ryšiai sieja juos su pagrobtomis transporto priemonėmis, jie neatliko veiksmų, kurie galėtų būti susieti su nurodytų priemonių įgijimu ar naudojimu. Mano, jog tai, kad nėra jokių sąsajų su jiems inkriminuotomis veikomis, patvirtina ir tai, kad pastarieji iš viso nėra buvę Danijos Karalystėje, tai patvirtina specialisto išvada Nr. 11-1565 (14)-GPS įrenginio tyrimas, telefoninių pokalbių išklotinės, nešiojamojo kompiuterio „iPad“ A 1460 bei fotoaparatų „Nikon“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų analizė. Pažymi ir tai, kad nulaužto rakto stiebo likutis, buvęs turistinės priekabos „TYP Hobby Prestige“ spynoje, nesutapo su iš jų paimtų raktų stiebais (specialisto išvada Nr. 11-1015(14)).
Nuteistųjų manymu, teismas neturėjo įrodymų ar jų visumos, kurių pagrindu būtų galėjęs patikimai nuspręsti, jog jie tyčia ar dėl neatsargumo tuo metu atliko nusikalstamas veikas. Asmens kaltumas byloje įrodinėjamas, o ne vadovaujamasi faktais, kurie nepasitvirtino. Pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas atlikęs bylos įrodymų visumos įvertinimą šios nuostatos nesilaikė. Byloje esančius įrodymus vertino su tam tikromis išimtimis, neatlikus nuoseklios ir išsamios visų įrodymų analizės.
Pasak nuteistųjų, jų veiksmuose nėra nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo bei realizavimo, kaip ši veika suprantama teismų praktikoje, požymių. Pažymi, kad jie sutiko teismui paaiškinti jiems žinomas aplinkybes ir tai padarė perskaitydami iš anksto surašytus tekstus dėl jiems suformuluotų kaltinimų bei paprašė paaiškinimus pridėti prie baudžiamosios bylos. Aplinkybė, kad jų parodymai buvo iš anksto paruošti bei panašūs, bet ne identiški, negali būti vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas išvengti atsakomybės. Jie pasinaudojo BPK 242 straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybe duoti parodymus žodžiu ir į jokius papildomai klausimus neatsakinėti. Pažymi, kad jie nurodė jiems esminę reikšmę turinčias aplinkybes dėl pareikštų kaltinimų ir nematė jokio pagrindo papildomai atsakinėti į teismo ar prokuroro klausimus. Todėl teismas neturėjo jokio įstatymų numatyto pagrindo smerkti bei kitokiu būdu kritikuoti pastarųjų pozicijos įrodymų tyrimo metu bei teigti, kad jų duoti parodymai nėra nuoširdūs. Atkreipia dėmesį į tai, kad nenuoširdumą teismas sutapatino su tuo, kad jie pasinaudojo įstatymo suteikta teise, tačiau tokia pozicija nepriimtina. Taip pat negalima reikalauti, kad jie elgtųsi taip, kaip būtų patogiau ar priimtiniau teismui ir / ar valstybiniam kaltintojui, nesilaikydami įstatymo reikalavimų. Jiems perskaičius savo paaiškinimus dėl jiems suformuluoto kaltinimo, nebuvo pažeistas BPK 242 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principas.
Nuteistųjų manymu, įvertinus nurodytas aplinkybes bei kitus byloje esančius įrodymus nėra pagrindo pripažinti juos kaltais ir jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio l dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji N. B., G. K. ir jų gynėjas advokatas Vitalijus Katėnas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Jolanta Sarpalienė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Iš nuteistųjų N. B. ir G. K. apeliacinio skundo matyti, jog nuteistieji iš esmės kelia klausimą dėl įrodymų vertinimo. Apeliantų manymu, teismas, remdamasis prielaidomis ir samprotavimais bei nesant įrodymų, jog kaltinamieji suvokė ir žinojo, kad turistinės priekabos yra vogtos, nepagrįstai pripažino juos kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.
Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, jog, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, atnaujinęs įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo yra pagrįstos. Remiantis byloje surinktų duomenų visuma pagrįstai konstatuota, kad visos nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek N. B., tiek G. K. suvokė ir suprato, kad jie įgyja ir gabena daiktus – turistines priekabas, kurios buvo įgytos nusikalstamu būdu – tai yra pavogtos. N. B. abi įvykdytos nusikalstamos veikos kiekviena atskirai pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nes jis įgijo, naudojosi turtu bei vieną priekabą realizavo, žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. G. K. įvykdyta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nes jis įgijo, naudojosi turtu, žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Todėl, kaltinant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu ir naudojimu, turi būti nustatyta šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.
Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo turto, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu, įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-895/2015; 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K-259/2008). Įstatymų leidėjas nustato, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Esminis subjektyviosios pusės požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtą jam perdavė asmuo, kuris gavo jį padarydamas nusikaltimą nuosavybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008).
Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog turistinės priekabos „Hobby Excellent“, Typ Holby Prestige“, „Knaus Sudwind“ buvo vogtos. Dėl to ginčo nėra. Apeliantų teigimu, jie nežinojo, jog įgyja vogtas turistines priekabas, nes jiems svarbu buvo tik suteikti paslaugą pagal užsakymą, tai yra pargabenti turistines priekabas, tačiau tai paneigia byloje esančių duomenų visuma.
Dėl priekabos „Hobby Excellent“ VIN: (duomenys neskelbtini)
Apeliaciniame skunde N. B. ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad jis pargabeno keltu priekabą „Hobby Excellent“, žinodamas, jog ji yra vogta, ir būtent tą priekabą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais duomenimis, kurie pripažįstami tinkamais įrodymais, neginčijamai nustatyti tokie faktiniai duomenys, susiję su minėta transporto priemone.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad Danijos nacionalinis skyrius informuoja, jog kemperis „Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas laikotarpiu nuo 2013-12-20 iki 2013-12-21, adresu (duomenys neskelbtini) 13, DK-6683 Foevling, Denmar (t. 7, b. l. 40).
Iš Šengeno informacinės sistemos kelių transporto priemonės paieškos išrašo matyti, kad 2013-12-21 Danijoje paskelbta karavano/kemperio „Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini), paieška (t. 7, b. l. 39).
Tačiau iš 2016-03-14 dokumentų apžiūros protokolo (t. 5, b. l. 114–119) ir naudotos transporto priemonės važtaraščio (t. 6, b. l. 43–44) matyti, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog 2014-01-03 turistinį namelį/kemperį „Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė asmuo P. C., gyv. 23 (duomenys neskelbtini)., Kingslyn.
Specialisto išvadoje užfiksuota, kad atlikus tyrimus nustatyta, kad automobilinės priekabos „HOBBY EXCELLENT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rėmo numeris (duomenys neskelbtini) yra pakeistas perkalant atskirą simbolį. Pirminis rėmo numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 36–38).
Taigi paminėtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kemperis „Hobby“ yra pavogtas Danijoje, į Lietuvą jis įvežtas ir užregistruotas suklastojus identifikacinį numerį F raidę perkalant į E ir suklastojus dokumentus, t. y. pateikiant netikrą pirkimo–pardavimo sutartį.
Taip pat byloje yra įrodymų, kad N. B. automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-01-03 keltu „V. S.“ išvyko į Kylį (užsakymo numeris LT4000249/2), o grįžo su automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kemperiu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keltu „V. S.“ iš Kylio 2014-01-04 (užsakymo numeris LT4000251/2) (t. 5, b. l. 118).
2014-01-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė įgaliojimą N. B. įregistruoti priekabą „Hobby“, VIN: (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 45), 2014-01-08 N. B. kaip fizinis asmuo apdraudė šią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (t. 6, b. l. 49) ir remdamasis anksčiau minėtu įgaliojimu įregistravo šią transporto priemonę UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vardu, o 2014-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priekabą pardavė D. S. (t. 6, b. l. 46).
Apklausiamas nagrinėjant apeliacinę bylą N. B. dėl priekabos „Hobby Excellent“, VIN (duomenys neskelbtini) (tikrasis identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)), parodė, kad šią priekabą nusipirko Šilutėje, kada ir iš ko pirko, nežino, kad priekaba buvo vogta, nežinojo. Nežinodamas, kad priekaba vogta, pasiūlė ją pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri priekabą ir nupirko. Priekaba, kuri nurodyta kaltinime ir nuosprendyje kaip jo pargabenta keltu laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-01-04, yra ne ta, kuri nurodyta byloje, ir ji nebuvo vogta (t. 9, b. l. 73).
Rašytiniuose parodymuose, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui, N. B. parodė, kad turistinį namelį „Hobby Excellent“, VIN: (duomenys neskelbtini), galėjo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pagalbos parduoti šią transporto priemonę paprašė A. U., kuris gyvena Šilutėje, o dirba Airijoje. (...) A. U. negalėjo parduoti šio kemperio, kadangi išdaužtas liukas ir jis neturėjo šios detalės. Kadangi jo interesas buvo uždirbti, tai sutiko jam padėti, nes turėjo kontaktų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, R. M. parodė šį kemperį ir susitarė dėl kainos. Ji dėl laiko stokos paprašė apdrausti šį kemperį ir įregistruoti šį daiktą įmonės vardu, tai ir buvo padaryta (t. 9, b. l. 9).
2016-03-23 apklausiamas kaip įtariamasis N. B. parodė kad kaltinime nurodytos priekabos keltu jis nepargabeno, kad R. M. kaip gyvenančią Šilutėje moterį pažįsta tik iš matymo, jokių santykių su ja nepalaiko (t. 8, b. l. 49), o apklausiamas kaip įtariamasis 2015-11-23 teigė, kad R. M. iš viso nepažįsta (t. 7, b. l. 41–44).
Tokius N. B. parodymus paneigė R. M., apklausta kaip liudytoja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Liudytoja parodė, kad jos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima prekyba naudotais automobiliais bei priekabomis – turistiniais nameliais. Naudotas transporto priemones jiems pargabena pervežimo įmonės ar darbuotojai, tokias paslaugas kartais jai suteikia ir N. B. bei G. K.. Norėdama apsisaugoti nuo vogtų transporto priemonių įsigijimo ji laikosi tokios praktikos: asmeniui, kuris pasiūlo pirkti transporto priemonę, jos draudimui ir registravimui duoda įmonės įgaliojimą ir už transporto priemonę neatsiskaito su pardavėju iki to laiko, kol transporto priemonė nebūna įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tik tokiu būdu įsitikinusi, kad transporto priemonė nėra vogta ar kaip kitaip apribota, ji sumoka pardavėjui pinigus. Liudytoja parodė, kad tikrai su jokiu danu P. C. (P. C.) nebendravo ir turistinės priekabos iš jo nepirko, o kadangi iš dokumentų matyti, jog „Hobby Excellent“ Lietuvoje apdraudė ir įregistravo N. B., vadinasi, minėtą transporto priemonę į Lietuvą jis ir pargabeno, nes visada laikomasi tos praktikos, kad transporto priemonę registruoja tas, kas ją parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 71).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais nuosekliais liudytojos parodymais, patvirtintais anksčiau paminėtais rašytiniais įrodymais, o prieštaringus N. B. parodymus vertina kaip neatitinkančius faktinių duomenų, duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Vertinant įrodymus šioje kaltinimo dalyje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu iš N. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimti visi dokumentai, susiję su nagrinėjama byla. Dokumentai buvo apžiūrėti, pridėti prie baudžiamosios bylos (t. 5, 119–114, 124–164). Tačiau tarp dokumentų, paimtų iš N. B. ir iš UAB, nebuvo dokumentų, įrodančių, kad kaltinime nurodytu metu N. B. būtų pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokį nors kitą turistinį namelį „Hobby Excellent“. Tokių dokumentų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė ir pats N. B.. Todėl esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad N. B. laikotarpiu nuo 2014-01-03 iki 2014-01-04 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku įgijęs aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą – turistinę prikabinamą priekabą „Hobby Excellent“ – ją pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl priekabų „KNAUS SUDWIND“, VIN: (duomenys neskelbtini) (tikrasis identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir „TYP HOBBY PRESTIGE“, VIN: (duomenys neskelbtini) (tikrasis identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini))
Apeliaciniame skunde G. K. ir N. B. teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra grįstas ne įrodymais, bet vien prielaidomis bei samprotavimais. Su tokia apeliantų pozicija sutikti nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendžio aprašomoji dalis atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Taigi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštu (t.1, b. l. 93), kuriuo nustatyta, kad kaltinamųjų gabentos priekabos yra vogtos: priekaba „KNAUS SUDWIND“, VIN:(duomenys neskelbtini) (tikrasis identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)), buvo pagrobta Danijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini) 1, DK-6070 Christiansfeld, laikotarpiu nuo 2014-03-13 19.30 val. iki 2014-03-14 d. 06.30 val., o priekaba „TYP HOBBY PRESTIGE“, VIN: (duomenys neskelbtini) (tikrasis identifikacinis numeris WHB24F43M0F804446) buvo pagrobta Danijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini) 21, DK-6372 Bylderup Bov, laikotarpiu nuo 2014-03-11 19.00 val. iki 2014-03-12 14.00 val. Taip pat teismas rėmėsi Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų tarnybiniu pranešimu (t.1, b. l. 1, 2); įvykio vietos apžiūros protokolais (t.1, b. l. 30–39, 42–43, 44, 45–72); 2014-03-31 Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro Specialisto išvadomis Nr. 30-19- IS 1-294 ir Nr. 30-19- IS 1-295 (t.1, b. l. 82–83, 84–85, 87–88, 89–90); 2014-07-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr. 11-1014(14) (t.1, b. l. 136–140) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, įvertino pasirinktą kaltinamųjų poziciją ir padarė nustatytas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliantai kritikuoja teismo nuosprendį dėl netinkamo jų parodymų vertinimo. Jie pažymi, kad sutiko teismui paaiškinti jiems žinomas aplinkybes ir tai padarė perskaitydami iš anksto surašytus tekstus dėl jiems suformuluotų kaltinimų bei paprašė paaiškinimus pridėti prie baudžiamosios bylos, o ta aplinkybė, kad jų parodymai buvo iš anksto paruošti bei panašūs, bet ne identiški, negali būti vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas išvengti atsakomybės. Pasak nuteistųjų, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio įstatymų numatyto pagrindo smerkti bei kitokiu būdu kritikuoti pastarųjų pozicijos įrodymų tyrimo metu bei teigti, kad jų duoti parodymai nėra nuoširdūs. Jų manymu, nenuoširdumą teismas sutapatino su tuo, kad jie pasinaudojo įstatymo suteikta teise, tačiau tokia pozicija nepriimtina.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka abu nuteistieji pageidavo duoti parodymus žodžiu. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė nuteistuosius, tačiau jų parodymai iš esmės nesiskyrė nuo raštu pirmosios instancijos teismui duotų paaiškinimų.
Žemesnės instancijos teismas
N. B. parodė, kad 2014 metais pavasarį paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatė Mindaugu ir paprašė pagalbos partempti į Lietuvą dvi turistines priekabas. Jis sutiko už mokestį priekabas pargabenti, paskambino G. K., paprašė pagalbos, šis sutiko jam padėti. Jis pats nupirko kelto bilietus pirmyn ir atgal, su Gyčiu keltu persikėlė į Kylį, juos ten pasitiko nepažįstami žmonės, kurie perdavė turistines priekabas ir dokumentus. Priekabas jie prisikabino prie savo automobilių, uždėjo Didžiosios Britanijos valstybinius numerius, kurie yra tokie patys kaip ir jo automobilio „Volkswagen Passat“ ir kuriuos rado nusipirktame automobilyje. Turistines priekabas turėjo nusigabenti į namus ir jas laikyti, kol atvyks tie asmenys, tačiau išvažiuojant iš kelto juos patikrino Pasienio tarnyba ir paaiškėjo, kad nameliai yra vogti Danijoje (t. 9, b. l. 59).
Iš esmės tas pačias aplinkybes parodė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustas G. K., (t. 9, b. l. 59). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui duotuose paaiškinimuose jis raštu nurodė, kad nepažįstami žmonės patys prikabimo priekabas (t. 9, b. l. 6–7).
Vadinasi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme G. K. ir N. B. neginčija tų aplinkybių, kad jie laikotarpiu nuo 2014-03-11 iki 2014-03-17 iš Kylio miesto Vokietijoje prisikabinę prie savo vairuojamų automobilių keltu pargabeno priekabas „KNAUS SUDWIND“ ir „TYP HOBBY PRESTIGE“, tačiau teigia, jog nežinojo, kad šios priekabos yra vogtos.
Nuteistasis N. B. aiškina, kad pargabenti priekabas paprašė asmuo, vardu Mindaugas, tačiau negali nurodyti nei to asmens pavardės, nei gyvenamosios vietos, nei telefono numerio.
Byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji vogtų priekabų pargabenti vyko automobiliais su kitų valstybių numeriais: G. K. vairavo automobilį „Mercedes-Benz ML 270“ su Didžiosios Britanijos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini); ant prie šio automobilio prikabintos priekabos „KNAUS SUDWIND“ buvo užkabintas toks pat valstybinis numeris kaip ir automobilio – (duomenys neskelbtini). N. B. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Prie šio automobilio prikabinta turistinė priekaba „Hobby Prestige“ su tokiais pat valstybiniais numeriais kaip ir ant automobilio „Volkswagen Passat“ – (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu kaltinamieji turėjo „laisvus“ automobilių numerius, kuriuos uždėjo ant gabenamų turistinių priekabų.
Abiejų priekabų identifikaciniai numeriai buvo perkalti, o iš G. K. vairuojamo automobilio „Mercedes-Benz ML 270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinių vienos pusės durelių kišenės buvo išimtas plaktukas su viniatraukiu, o iš kitos pusės – languota servetėlė su geltonos spalvos dažų pėdsakais.
Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada nustatyta, kad ant tirti pateiktos servetėlės patekę geltoni dažai ir turistinės prikabinamos priekabos „Knaus“ VIN numerio vietos dažai yra vienodi. Ant tirti pateikto plaktuko su viniatraukiu yra pašalinių dažų, susidariusių kontakto (smūgio, braukimo) metu, pėdsakų. Šie dažai ir turistinės prikabinamos priekabos „Knaus“, VIN numerio dažai yra vienodi ( t. 1, b. l. 136–140).
Iš kur į kaltinamojo automobilio skirtingas vietas pateko įrankiai ir servetėlė, naudoti perkalant valstybinius numerius, G. K. paaiškinti negalėjo.
Abi gabenamos turistinės priekabos buvo apdraustos: 2014-03-15 G. K. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu vienam mėnesiui apdraudė priekabą „Hobby“, VIN:(duomenys neskelbtini), o N. B. priekabą „KNAUS Sudwind“ VIN: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45, t. 2, b. l. 41). Pagal suklastotą pirkimo– pardavimo važtaraštį 2014-03-02 priekabą „Hobby“ D. P. įsigijo iš T. L. (t. 2, b. l. 43–440), o priekabą KNAUS SUDWIND iš I. B. 2014-03-15 įsigijo J. Ž. (t. 2, b. l. 49–50). Byloje nustatyta, kad duomenys apie pirkėjus neatitinka tikrovės.
Esant tokiems faktiniams duomenims pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino kaltinamųjų parodymus kaip gynybinę poziciją ir nurodė, kad N. B. ir G. K. parodymai apie aplinkybes, kad visai nepažįstamiems asmenims paprašius ir suteikus duomenis, jie už savo lėšas draudžia nurodytas turistines priekabas, perka bilietus ir vyksta į Vokietiją, kur tiems patiems nepažįstamiems asmenims palieka savo automobilių raktelius ir abu nedalyvauja, kai prie jų automobilių prikabinamos priekabos, laikytini nepatikimais ir mažai tikėtinais. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į kaltinamųjų parodymais atskleistą neįtikėtiną aplinkybę, kad nepažįstami asmenys kažkokiu būdu žinojo, kad vienas iš kaltinamųjų neturi tam tikros kategorijos teisių ir teisingai paskirstė skirtingo dydžio turistinius namelius, prikabindami juos prie reikiamo automobilio. Teismas atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad turistinius namelius kaltinamieji gabeno net nepažiūrėję, kas yra tų namelių viduje, nepastebėję, kad spynų užraktai yra sulaužyti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad abu nuteistieji pripažino, kad dar prieš išvykdami paimti priekabų jas apdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau iš kur jie turėjo priekabų duomenis, t. y. identifikacinius numerius, sudarytus iš septyniolikos ženklų, paaiškinti negali. Net ir tikint N. B. parodymais, kad priekabas pargabenti paprašė nepažįstamas asmuo, kuris kalbėjosi tik su N. B., ir tuos numerius jam perdavė kalbėdamas telefonu, neįtikėtina, kad N. B. galėjo įsiminti dviejų priekabų identifikacinius numerius, vienos priekabos duomenis perduoti G. K., kuris, pasak kaltinamųjų, pats jokio kontakto su nepažįstamais asmenimis nepalaikė. Taip pat neįtikėtina, kad nė vienas nesuklydęs šiuos numerius panaudojo sudarydami draudimo sutartis.
Vertinant apeliantų parodymus dėl bendravimo su nepažįstamu asmeniu, vardu Mindaugas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nustatyta, jog nuteistieji su vogtomis priekabomis grįžo keltu į Klaipėdą ir buvo sulaikyti Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų. Sulaikymas nuteistiesiems buvo netikėtas, iš jų buvo paimti ne tik jų automobilių, vogtų priekabų suklastoti dokumentai, bet ir asmens dokumentai, mobiliojo ryšio telefonai, G. K. kompiuteris, fotoaparatas ir kt. Apžiūrėjus daiktus ir dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus, nebuvo rastas ir kaltinamasis N. B. nenurodė tariamo užsakovo Mindaugo telefono. Kodėl N. B. nepasiliko kontaktinio telefono asmens, kurio užsakymu vyko į Kylį ir kuris turėjo su jais atsiskaityti už suteiktą paslaugą ir grąžinti bilietus už keltą ir draudimą, nuteistasis paaiškinti negalėjo.
Apeliaciniame skunde N. B. nurodo, kad jo telefonai buvo paimti pareigūnų, jis daug kartų prašė atiduoti telefonus bei SIM korteles, nes norėjo nurodyti konkretų asmenį bei telefono numerį, kuris pateikė jam užsakymą 2014 metų kovo mėnesį. Tačiau šie daiktai daugiau nei 1 metus 6 mėnesius buvo pas pareigūnus, o sugrąžinus telefoną „Skype Phone“ bei dvi SIM korteles, adresatų duomenys su telefonų numeriais buvo išvalyti.
Tokie apeliaciniame skunde nurodyti duomenys visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. kovo 18 d. N. B. sulaikymo metu iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai ir mobiliojo ryšio telefonai (t. 8, b. l. 24). 2014 m. kovo 19 d. jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau apklausiamas kaip įtariamasis dalyvaujant advokatui jis duoti parodymus atsisakė (t. 8, b. l. 38, 39). 2015 m. balandžio 14 d. apklausiamas kaip įtariamasis N. B. dėl priekabų pargabenimo aplinkybių parodė, kad „... asmuo, kurio aš nepažįstu, man paskambino į mobiliojo ryšio telefoną, jis yra angliškas, tad numerio pasakyti negalėsi, jis prisistatė, kad yra nuo Mindaugo, nuo kurio nepasakysiu, nes daug jų pažįstu‘‘(t. 8, b. l. 40). Iš šių dviejų apklausų matyti, kad įtariamasis nesiekė padėti pareigūnams nustatyti jam skambinusį asmenį, nenurodė, jog galėtų atpažinti numerį, iš kurio jam buvo skambinta, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad telefono N. B. pareigūnams nurodyti negalėjo, nes kai pareigūnai telefoną sugrąžino, jame nebuvo jokių duomenų.
Taip pat nė vienas iš kaltinamųjų negalėjo paaiškinti, iš kur į G. K. automobilį pateko įrankiai, naudoti perkalant valstybinius numerius, ir servetėlė su dažais nuo vogtos priekabos identifikacinio numerio. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaltinamųjų parodymus, kad ir šiuos daiktus į jų automobilį „Mercedes-Benz“ galėjo įdėti asmenys, kurie perdavė priekabas, vertina kaip neįtikėtinus, išgalvotus siekiant išvengti atsakomybės.
Ikiteisminio tyrimo metu pas N. B. surasta nemaža dokumentų – įvairių pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriose nurodyti fiktyvūs pirkėjai ir jų adresai, draudimo sutarčių, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo polisai, įgaliojimai ir kt. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų matyti, kad 2013–2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijusi 13 užsienyje vogtų turistinių namelių, kai kurias iš šių vogtų transporto priemonių draudė bei registravo G. K. ar N. B. (t. 5, b. l. 114–119). Įvertinęs visus surinktus anksčiau aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai faktines aplinkybes atitinkančią pagrįstą ir teisingą išvadą, kad N. B., G. K. veika nebuvo vienkartinė, abu kaltinamieji labai gerai suvokė, jog visos trys kaltinime nurodytos turistinės priekabos buvo įgytos nusikalstamu būdu, t. y. pavogtos, tačiau įgijo ir gabeno vogtus daiktus – todėl jų padarytos veikos pagrįstai įvertintos kaip nusikalstamos ir tinkamai kvalifikuotos. Nuteistieji apeliaciniame skunde nurodo, jog abu jie verčiasi teisėta prekyba turistinėmis priekabomis, padangomis bei sendaikčiais ir šią veiklą yra užregistravę Didžiojoje Britanijoje. Todėl panašių daiktų pargabenimas į Lietuvą nebuvo išskirtinis atvejis. Tai tik įrodo, kad abu nuteistieji puikiai suprato ir siekė įgyti ir gabenti nusikalstamu būdu įgytą turtą.
Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl G. K. ir N. B. kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistųjų veika visiškai atitinka tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumą. Ir nors nuteistieji savo kaltės nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nei apeliaciniuose skunduose nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl jų kaltės neturi jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų G. K. ir N. B. apeliacinį skundą atmesti.