- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- I-1629-422/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2017m. kovo 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau-ir Tarnyba, VGTPT) sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-17-NT-476-6341 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ (toliau- ir Sprendimas, Skundžiamas sprendimas), įpareigoti atsakovą teikti teisinę pagalbą pagal 2017 m. vasario 1 d. VGTPT sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-17-T-476-2322.
Pareiškėjas skunde ( b.l. 13-14) nurodė, jog Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Tarnyba, priimdama Sprendimą vadovavosi tais pačiais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- ir Įstatymas, VGTPĮ ) straipsniais (23str. 1 d. 8p., 18str. 2,4d.), kaip ir priimdama 2017 m. vasario 1 d. VGTPT sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-17-T-476-2322, kuriuo jam buvo antrinė teisinė pagalba suteikta apmokant 100 proc. civilinėje byloje dėl Panevėžio apygardos teismo 2016-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr.2S-1062-544/2016 apskundimo, procesinių dokumentų parengimo, atstovavimo kasacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjui nesuprantama, dėl kokių priežasčių teisinė pagalba buvo nutraukta, nes jo materialinė padėtis nepakito. Kadangi VGTPT sprendime Nr. 2.1(NTP-2)-17-T-476-2322 klausimas dėl teisinės pagalbos teikimo buvo išspręstas, nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 23str. 3d. ir teisinę pagalbą nutraukti.
Tvirtino, jog antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindai ir motyvai jam visiškai nesuprantami. 2017-03-10 tarnyboje gauta paskirto advokato R. L. išvada, kuria advokatas prašė nutraukti man paskirtą antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau su šia išvada pareiškėjas nebuvo supažindintas.Tarnybos sprendimas, kad atstovavimas byloje neperspektyvus yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog jo teiktuose skunduose antstolei I. B., Rokiškio rajono apylinkės teismui bei Panevėžio apygardos teismui buvo surašyti motyvai ir pagrindai dėl jo reikalavimų pagrįstumo, nurodyta ginčui aktuali Lietuvos Aukščiausiojo teismo ( toliau –ir LAT) suformuota praktika. LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016m. kovo 23d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-l54-313/2016 pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką konstatavo, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vyriausybės nustatytą vieną MMA(civilinė bylaNr.2S-988-254/2016). Tačiau žemesnių instancijų teismai nesivadovavo LR teismų įstatymo 33str. 4d. aukštesnės instancijos teismų suformuluota praktika, todėl advokato atstovavimas kasaciniame teisme yra ne tik perspektyvus, bet ir būtinas. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius atsiliepime ( b.l. 22-23) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog Tarnyba 2017-02-01 sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-17-T-476-2322 suteikė pareiškėjui T. S. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Panevėžio apygardos teismo 2016-12-22 nutarties c.b.Nr.2S-1062-544/2016 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas R. L.. 2017-03-10 Tarnyboje gauta advokato R. L. išvada, reg. Nr.O-l-(1.6)-2434, kurioje advokatas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir paprašė Tarnybos nutraukti antrinės teisinė pagalbos teikimą. Tarnyba, susipažinusi su paskirtojo advokato R. L. išvada bei vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 d. 8 p., 2017-03-27 sprendimu Nr.2.1-(NTP-2)-17-NT-476-6341 pagrįstai ir teisėtai nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes padarė išvadą, jog atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Nurodė, jog kasacinis teismas įrodymų netiria ir faktų nenustato, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (LR CPK 353 str. 1 d.), antstolės 2016-08-01 patvarkymai dėl lėšų išskaitymo buvo priimti nepažeidžiant LR CPK 736 str. numatytų taisyklių, tai konstatavo teismų sprendimais civilinę bylą nagrinėję Rokiškio rajono apylinkės ir Panevėžio apygardos teismas. Pažymėjo, kad pareiškėjas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių duomenų apie LR CPK 739 str. nurodytų lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, gavimą, o trečiųjų asmenų pervedamos lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, nepatenka į LR CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti pinigų sumos negalima. Pinigų sumos pervestos į pareiškėjo sąskaitą nuo pervedimo momento tampa pareiškėjo lėšomis, į kurias antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą vadovaudamasis LR CPK 733 str. nuostatomis.
Tvirtino, jog LAT nutartyje priimtoje byloje Nr.3K-3-154-313/2016 yra nurodęs, kad vykdant išieškojimą, LR CPK 668 straipsnio nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto pinigų sumą, iš kurių išieškojimo LR CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po LR CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent šių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas LR CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pažymėjo, jog pareiškėjas bylą nagrinėjantiems teismams nepateikė įrodymų, apie tai, kad sąskaitoje jis turėjo pinigų sumą, neviršijančią LRV nustatytos vieno MMA dydžio, likusią iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po LR CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, ir kad ji antstolės patvarkymu pagrindu būtų buvusi nuskaityta skoloms išieškoti. Nurodė, jog advokato atstovavimas kasacinėje instancijoje yra neperspektyvus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl 2017m. kovo 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-17-NT-476-6341 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriuje 2017-01-19 buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti teisinę pagalbą kasacinio skundo surašymui Panevėžio apygardos teismo 2016-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr.2S-1062-544/2016 apskundimui ( b.l. 24-28). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017m. vasario 1 d. sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-17-T-476-2322 suteikė pareiškėjui T. S. antrinę teisinę pagalbą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr.2S-1062-544/2016 apskundimo, procesinių dokumentų parengimo, atstovavimo kasacinės instancijos teisme ( b.l. 7). Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas R. L.. 2017-03-10 Tarnyboje gauta advokato R. L. išvada, reg. Nr.NO-l-(1.6)-2434, kurioje advokatas nurodė, jog civilinę bylą Nr.2S-1062-544/2016 išnagrinėję teismai tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl kreiptis su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą nėra teisinio pagrindo ( b.l. 38-40).
Tarnyba 2017-03-27 sprendimu Nr.2.1-(NTP-2)-17-NT-476-6341 nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nurodydama, jog Panevėžio apygardos teismo 2016-12-22 nutarties apskundimas civilinėje byloje Nr.2S-1062-544/2016 neperspektyvus ( b.l. 8).
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. Antstolės I. B. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo pagal vykdomąsias bylas Nr.0115/12/01599 ir Nr.0115/13/02366 dėl nesumokėtų įmokų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiose bylose antstolė 2016-08-01 priėmė patvarkymus, pagal kuriuos pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LRV nustatytą MMA, ir 20 procentų nuo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje. Minėtose vykdomosiose bylose pagal LR CPK 668 str. nuostatas 2016-08-01patvarkymu buvo taikytas areštas 43,15 Eur sumai ir 107,19 Eur sumai pareiškėjo lėšoms, esančioms Kybartų PN sąskaitoje. 2016-08-16 antstolės I. B. kontoroje gautas T. S. 2016-08-09 skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame pareiškėjas nurodė, jog skundžiami patvarkymai apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos MMA, išieškojimas gali būti nukreipiamas į tik pinigų sumą, viršijančią MMA.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog antstolės I. B. 2016-08-19 patvarkymu pareiškėjo skundas buvo atsisakytas tenkinti. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2YT-1217-762/2016 pareiškėjo skundą dėl antstolės I. B. veiksmų atmetė ( b.l. 35-36). Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą apeliacine tvarka, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1062-544/2016 Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-09-07 nutartį paliko nepakeistą ( b.l. 32-34).
Pareiškėjas siekia apeliacinės instancijos teismo priimtą 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2S-1062-544/2016 apskųsti kasacine tvarka. Tvirtino, jog valstybės teisinė pagalba buvo jam nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).
Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, aktuali skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusi (2017-01-01 iki 2017-07-01) VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, numatanti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (8 p.).
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste ((žr., pvz. LVAT 2015m. sausio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1157-575/2015).
Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz. LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011), tačiau apie bylos perspektyvumą nėra spręstina atliekant atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai žinomų konkrečios bylos faktinių duomenų vertinimą bei pasisakant dėl galimos bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1359/2014).
Nagrinėjamu atveju Tarnyba sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui iš esmės grindė advokato R. L. 2017-03-10 pateikta išvada (toliau –ir Išvada) ( b.l. 38-41).
Išvados turinys patvirtina, jog advokatas analizavo priimtuose teismo sprendimuose dėl antstolio veiksmų nustatytas faktines aplinkybes CPK 346 straipsnyje įtvirtintų įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų požiūriu.
Tarnyba, priimdama Sprendimą pareiškėjui nutraukti teisinės pagalbos teikimą, remdamasi advokato Išvada, konstatavo, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (pastaroji išvada buvo padaryta remiantis pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), todėl tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl Panevėžio apygardos teismo 2016-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1062-544/2016 apskundimo yra neperspektyvus.
Teismo vertinimu, priimant Sprendimą Nr.2.1-(NTP-2)-17-NT-476-6341 nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, buvo pateiktas konkrečios bylos faktinių duomenų vertinimas ir pasisakoma dėl galimos bylos baigties kasacinėje instancijoje (jos negalimumo).
Akivaizdu, jog siekiant išvengti piktnaudžiavimo garantuojama teisine pagalba, advokatas, kuriam pavesta ją teikti ( konkrečiu atveju surašyti kasacinį skundą, atstovauti kasacinės instancijos teisme) turi teisę pateikti nuomonę (išvadą) Tarnybai dėl teisinės pagalbos perspektyvumo, tačiau Tarnyba privalo įvertinti, ar advokato nurodytos aplinkybės ir visi konkrečiam atvejui reikšmingi faktiniai duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas neturi teisinės perspektyvos. Konkrečiu atveju Tarnyba to neatliko.
Pareiškėjas savo skunduose dėl antstolio veiksmų tvirtino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos MMA, remdamasis CPK 668 straipsnio, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6punkto nuostatomis, nustatančiomis išieškojimo apribojimus į pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos MMA. CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte, kuriame nurodyta, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Pareiškėjas šių nuostatų taikymą siejo su artimųjų pervedamomis lėšomis į jo asmeninę sąskaitą įkalinimo įstaigoje, tvirtindamas, jog tokio pobūdžio lėšoms turi būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, kad jo netaikant buvo pažeistos jo, kaip nuteistojo, teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Teismo vertinimu pagal skundo turinį, ginčas susijęs su tokio pobūdžio lėšų vertinimu teisės taikymo požiūriu, t. y. su teisės aiškinimu ir pagal kompetenciją priskirtas nagrinėti kasaciniam teismui, kuris ir sprendžia kasacinių skundų priėmimo ir kasacijos pagrindų nustatymo klausimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio ginčus, yra konstatavęs, jog teisingumo vykdymas įstatymų leidėjo yra priskirtas teismui. Bylos perspektyvumas sprendžiant dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo turėtų būti nulemtas ne konkrečios bylos įrodymų analize atliekama atsakovo, o kitais pagrindais, kaip pavyzdžiui, akivaizdžiais procedūros pažeidimais. Nesant akivaizdžių minėtų reikalavimų nepagrįstumo požymių, išankstinė nuomonė, kad atstovavimas byloje neperspektyvus, yra negalima ir prieštarauja bendriesiems teismo veiklos principams. Nurodyta pozicija atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2848/2011, 2012 m. spalio 16 d. nutartį Nr. A756-2551/2012, 2014 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1359/2014).
Konkrečiu atveju nebuvo akivaizdžių požymių dėl kasacijos negalimumo civilinėje byloje Nr. 2S-1062-544/2016, todėl Sprendime išdėstyta nuostata, jog 2016-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1062-544/2016 apskundimas kasacine tvarka neperspektyvus, nepagrįsta.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Tarnyba, priimdama sprendimą ir konstatuodama, jog atstovavimas neperspektyvus, peržengė kompetencijos ribas, nes vertino, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, kad kasacija negalima, pasisakydama dėl tų klausimų, kuriuos pavesta spręsti kasaciniam teismui.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas tenkinamas, 2017m. kovo 27 d. VGTPT sprendimas Nr.2.1-(NTP-2)-17-NT-476-6341 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ panaikinamas (ABTĮ 91 str. 2d.).
Pareiškėjas skundu taip pat prašė įpareigoti atsakovą teikti teisinę pagalbą pagal 2017 m. vasario 1 d. VGTPT sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-17-T-476-2322, t. y. pagal anksčiau priimtą sprendimą, galiojusį iki Skundžiamo sprendimo priėmimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis numato, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą teikti teisinę pagalbą pagal iki panaikinto teisės akto galiojusį sprendimą, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017m. kovo 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-17-NT-476-6341 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundo netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.