Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-1062-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1217-762/2016 pagal pareiškėjo T. S. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. rugpjūčio 16 d. antstolės I. B. kontoroje buvo gautas pareiškėjo T. S. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame jis prašė panaikinti antstolės patvarkymą toje dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems bei sugrąžinti areštuotas lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus veikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamo antstolės patvarkymo pagrindu išieškomos visos lėšos iš jo asmeninės sąskaitos, neatsižvelgiant į tai, ar jos viršija MMA, todėl tai apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, nes valstybė nepajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir reikmenimis.Antstolė I. B. 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti T. S. skundą ir jį su vykdomosiomis bylomis perdavė teismui. Nurodė, kad skolininkas nepateikė duomenų, jog į jo laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą yra pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo pagal CPK 739 str. reikalavimus.Patvarkyme antstolė taip pat nurodė, kad CPK 688 str. numato, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Taigi teisinis reglamentavimas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje. Šiuo atveju skolininkas nepateikė įrodymų apie būtinas išlaidas, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis. Vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo pradėtos 2012 m. liepos 4 d. ir 2013 m. spalio 31 d., o Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatavo, kad CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės taikomos tam turtui ir pajamoms, kuriuos skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne kurie atsiranda vykdymo eigoje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo T. S. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų atmetė.Teismas nustatė, kad antstolė I. B. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose 2016 m. rugpjūčio 1 d. teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymus areštuoti skolininko T. S. pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Teismas sprendė, kad tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkto nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismo vertinimu, skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepatenka nei į CPK 668 str. nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 str. nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Taigi antstolė I. B. pagrįstai nurodė, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.Be to, antstolės priimti patvarkymai CPK 736 str. reikalavimų dėl išskaitų dydžio iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų dalies nepažeidžia, nes antstolė nurodė išskaityti būtent įstatyme nurodyto procentinio dydžio sumas iš skolininko darbo užmokesčio dalies, o ne iš visų lėšų, esančių jo sąskaitoje. Taigi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, kaip kad jis skunde nepagrįstai tvirtina, todėl likusią lėšų dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 str. įtvirtinta teisė asmenims už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt., pati savaime neeliminuoja skolininkui pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą. Teismo nuomone, skolininkas T. S. privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė ir neįrodė, kad jam reikalingos didesnės išlaidos (CPK 178 str.).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas T. S. iš esmės prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems iki 1 MMA dydžio. Nurodo, jog pagal BVK 92 str. 1 d., Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 str. 1 d. nuostatas nuteistieji gali už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Be to, pagal CPK 668 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p., išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymusi, į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nustatytos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Nuomonės, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į mažesnę, nei MMA sumą, laikomasi ir skunde nurodytoje teismų praktikoje. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CPK 668 str. 1 d., 688 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatų. Nesutinka, kad skundžiamuose antstolės patvarkymuose yra nurodyta, jog išskaitymai iš jo sąskaitos būtų atliekami neviršijant ir nepažeidžiant CPK 736 str. numatytų dydžių ir apribojimų, nes iš sąskaitos yra nuskaitomos visos jo artimųjų pervedamos lėšos. Todėl antstolės patvarkymai apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o veiksmai prieštarauja nacionaliniams ir tarptautiniams teisės aktams bei teisingumo ir protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolės I. B. kontoroje vykdomas išieškojimas iš T. S. pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2012 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 Lt (28,96 Eur) baudos išieškotojos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25,25 Lt (7,31 Eur) proceso išlaidų išieškotojos VMI naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiose vykdomosiose bylose 2016 m. rugpjūčio 1 d. antstolė I. B. priėmė patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos, vadovaudamasi CPK 611, 688, 733-743 str., pareikalavo iš skolininko T. S. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti atitinkamas sumas skolų išieškojimui ir areštavo atitinkamai 43,15 Eur ir 107,19 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje. Skolininkas T. S. skunde prašė panaikinti antstolės patvarkymų dalis, kuriomis yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, nes, nors išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, pagal antstolės patvarkymus nuo jo sąskaitos nurašomos visos iš artimųjų gautos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus vertina nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. CPK 733–743 straipsniuose (LI skyrius) reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų vienkartinai ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų. Pagal CPK 736 str. 1 d. 2 p., iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios LRV nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios LRV nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 739 straipsnyje yra konkrečiai išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Vykdomosiose bylose nėra duomenų (tokios informacijos nepateikė ir pats skolininkas) apie CPK 739 str. nurodytų lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, gavimą, o trečiųjų asmenų (skolininko artimųjų) į sąskaitą pervedamos lėšos yra pajamos, iš kurių išieškojimas yra galimas.Minėtose vykdomosiose bylose 2016 m. rugpjūčio 1 d. antstolė I. B. priėmė ir vykdyti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus išsiuntė patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 str., pareikalavo iš skolininko T. S. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LRV nustatytą MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi, šių antstolės patvarkymų turinys atitinka CPK 736 str. numatytus apribojimus, taikomus išlaikymui iš darbo užmokesčio ir iš jam prilyginamų išmokų bei davimų dalies. Likusią lėšų dalį apeliantas turi teisę naudoti savo būtinoms reikmėms tenkinti ir nepagrįstai skunde tvirtina, jog antstolės patvarkymo pagrindu yra nuskaitomos visos jam artimųjų asmenų į sąskaitą pervedamos lėšos. Todėl 2016 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priimti vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėti.Minėtose vykdomosiose bylose antstolė 2016 m. rugpjūčio 1 d. taip pat yra priėmusi ir išsiuntusi vykdyti į pataisos namus patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos areštavo atitinkamai 43,15 Eur ir 107, 19 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje. Šie patvarkymai priimti vadovaujantis CPK 688 straipsniu, kuris yra XLVIII skyriuje „Turto areštas“. Šiame straipsnyje numatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (1 d.), kad 1 dalyje nurodyti asmenys turi nurodyti antstoliui, ar jie turi skolininkui priklausančių pinigų ar turto, ar jie privalo ir kokiu pagrindu išmokėti pinigus skolininkui (2 d.), kad nustatęs, jog pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (3 d.). Byloje nenustatyta, kad 23 punkte nurodyti antstolės patvarkymai realiai būtų buvę vykdomi (įvykdyti) ir būtų pažeidę apelianto teises, nes byloje nėra įrodymų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namai, vykdydami minėtus patvarkymus, būtų pranešę antstolei, kad pas juos yra skolininkui priklausančių pinigų ar kitokio turto ar kad jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas, o antstolė tokį turtą ar pajamas būtų aprašiusi ar surašiusi turto arešto aktą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas bei pats apeliantas, CPK 668 straipsnyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią LRV nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.Kaip formuojamoje praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdant išieškojimą CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad apeliantas sąskaitoje turėjo pinigų sumą, neviršijančią LRV nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), likusią iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, ir kad ji ginčijamų antstolės patvarkymų pagrindu būtų buvusi nuskaityta skoloms išieškoti.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino įrodymus, taikė ir aiškino vykdymo proceso normas, reglamentuojančias nustatytus apribojimus išieškoti iš fizinių asmenų turto ir pajamų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.