Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imexcom“ ieškinį atsakovui E. S. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Autoservisas pastebėjo, kad iš automobilio pašalintas suodžių filtras, o tai laikytina esminiu automobilio konstrukcijos pažeidimu, kuris gali turėti itin neigiamų pasekmių, tačiau atsakovas autoservisui šios informacijos neatskleidė.

Po variklio turbinos keitimo atsakovui buvo rekomenduojama pakeisti variklio tepalą, tačiau atsakovas atsisakė. Pakeitus variklio turbiną, buvo pastebėta, kad užsidegė tepalo slėgio lemputė. Atsakovas apie tai buvo informuotas ir jo prašymu buvo pakeistas tepalo siurblys, vandens siurblys ir pagrindinis diržas. Kartu buvo atlikti ir tepalo kanalų bei sujungimo žarnų valymo darbai. Už atliktus darbus ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 005715.

Paskutinė atsakovo pateikta paraiška buvo dėl remonto darbų, kurioje atsakovas nurodė „išprogramuoti suodžių filtrą, purkštukai“. Kadangi ieškovė šių darbų neatlieka, pasiūlė šiuo klausimu kreiptis į UAB „Autoservisas LT“. Atsakovas sutiko. Atlikus variklio darbo diagnostiką, buvo padarytos išvados, kad automobilio elektronikos blokas, valdantis variklio darbą, buvo anksčiau perprogramuotas, o perprogramavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko automobilis galėjo neužsivesti, taip pat, kad automobiliui pašalintas suodžių filtras.

Ieškovės manymu, atsakovas neįrodė, kad ieškovė suteikė paslaugas, kurių atsakovas nepageidavo, arba paslaugos nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose Nr. 005681, Nr. 005715 ir Nr. 005966 buvo suteiktos netinkamai.

2016 m. spalio 3 d. už remonto darbus atsakovas ieškovei sumokėjo 248,80 Eur pagal pateiktą automobilio remonto užsakymą Nr. 005681. Atsiėmus automobilį ir nuvažiavus apie vieną kilometrą, automobilio variklis pradėjo netinkamai dirbti, vibruoti, todėl atsakovas tą pačią dieną automobilį pristatė atgal autoservisui. Ieškovė susisiekė su atsakovu telefonu ir nurodė, jog automobiliui reikia atlikti papildomus variklio remonto darbus: keisti kuro siurblį, vandens siurblį, pagrindinį diržą ir variklio alyvą, nors variklio alyva ir buvo pakeista pateikiant automobilį remontuoti dėl alyvos ir kuro prasiskverbimo. Atsakovas su ieškove sutiko ir užsakė minėtus darbus. 2016 m. spalio 7 d. už remonto darbus atsakovas ieškovei sumokėjo 682,27 Eur pagal pateiktą automobilio remonto užsakymą Nr. 005715. Atsiėmus automobilį buvo pastebėta, jog variklis dirba netolygiai, variklio vibracijos nepašalintos, du kartus padidėjo kuro sąnaudos, automobilis pradėjo užgesti ir nebeužsivesti, todėl 2016 m. spalio 10 d. atsakovas automobilį vėl pristatė autoservisui ištaisyti darbo broką.

Atlikusi automobilio apžiūrą, ieškovė nurodė, jog darbai atlikti kokybiškai. Ieškovė patikino, jog problema yra netinkamai funkcionuojančiame automobilio turbokompresoriuje ir atsakovas turi kreiptis į įmonę, kurioje pirko turbokompresorių. Tą pačią dieną atsakovui pristačius automobilį į minėtą įmonę ir nuėmus variklio apdailą buvo pastebėta, kad ties kuro purkštukais smarkiai skverbiasi alyva ir kuras (dėl ko atsakovas ir kreipėsi į ieškovę iš pradžių), o atlikus turbokompresoriaus testavimą buvo nustatyta, jog jis veikia tinkamai. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. spalio 10 d., atsakovas pristatė automobilį ieškovei ištaisyti darbo broką, tačiau ieškovė susisiekė su atsakovu telefonu ir nurodė, jog negali tinkamai suremontuoti automobilio, todėl atliko tik kuro purkštukų sandarinimo darbus. Atsiėmus automobilį vėl buvo pastebėtas netolygus variklio darbas, automobilis vis užgesdavo ir nebeužsivesdavo.

Atsakovas įteikė ieškovei 2016 m. spalio 14 d. pretenziją ir tą pačią dieną pristatė automobilį darbo brokui ištaisyti. Ieškovė, dar kartą atlikusi automobilio apžiūrą, nurodė, jog darbus atliko kokybiškai, o automobilio eksploatuoti nėra įmanoma dėl elektronikos gedimo. Ieškovė pasiūlė pašalinti elektronikos gedimą, o atsakovas su tuo sutiko. 2016 m. spalio 24 d. atsakovas už automobilio elektronikos remonto darbus sumokėjo ieškovei 250 Eur pagal automobilio remonto užsakymą Nr. 005966. Atsiėmus automobilį, buvo pastebėta, jog problema nebuvo išspręsta, automobilis nuolat užgesdavo ir nebeužsivesdavo, variklis dirbo netolygiai, buvo jaučiamos vibracijos.

Atsakovas 2016 m. spalio 24 d. pretenzija pareikalavo ieškovę grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau ieškovė nereagavo, neištaisė darbo broko ir negrąžino sumokėtų pinigų. Atsakydama į atsakovo pretenzijas, ieškovė 2016 m. spalio 31 d. nurodė, kad tai, jog automobilio nėra įmanoma naudoti pagal paskirtį, yra ne autoserviso kaltė. 2016 m. lapkričio 3 d. ieškovei buvo siųsta dar viena pretenzija, tačiau 2016 m. lapkričio 17 d. buvo gautas atsakymas, kad ieškovė automobilio remonto darbus atliko kokybiškai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, atsakovas kreipėsi į UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ dėl automobilio ekspertizės atlikimo. Gavus eksperto išvadą paaiškėjo, jog ieškovė darbus atliko kokybiškai, tačiau tam, kad būtų pašalintas automobilio gedimas, reikėjo atlikti visai kitus darbus, t. y. automobilio gedimo šalinimui nebuvo reikalinga atlikti darbus, kuriuos atliko ieškovė. Atsakovo manymu, dėl neteisingo konsultavimo ir nesugebėjimo nustatyti gedimo priežasties atsakovas patyrė su gedimo šalinimu nesusijusių išlaidų.

Atsakovo įsitikinimu, ieškovė neteisingai konsultavo atsakovą, todėl šis užsakė atlikti su automobilio gedimo šalinimu nesusijusius darbus ir dėl to nereikalingai patyrė išlaidų. Pažymėjo, kad atsakovas neteikė ieškovui užsakymo paraiškų ir pats jų nepildė – visos paraiškos buvo užpildytos ieškovės darbuotojų pagal jų pačių rekomendacijas. Be to, atsakovas nėra automechanikas, todėl nesuprato, kokius darbus reikia atlikti, kad būtų pašalintas automobilio gedimas. Taip pat nesutiko su ieškovės pozicija, kad automobilis nevažiavo dėl pašalinto suodžių filtro, teigdamas, jog suodžių filtro nebuvimas nedarė jokios įtakos automobilio gedimui, nes gedimo šalinimui (kaip buvo nustatyta ekspertizės) reikėjo tik pakeisti aukšto slėgio degalų jutiklį. Taigi automobilio gedimas buvo pašalintas ne ieškovės autoservise, o gedimo šalinimui reikėjo atlikti visai kitus darbus, nei atliko ieškovė.

Atsakovo manymu, šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos dėl žalos, patirtos ieškovės neteisėtais veiksmais atlyginimo. Ieškovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai neatliko pirminės automobilio diagnostikos, nenustatė tikrosios gedimo priežasties (nefunkcionuojančio aukšto slėgio kuro jutiklio). Ieškovei netinkamai nustačius automobilio gedimą, jo priežastis, atsakovas buvo netinkamai konsultuotas dėl nereikalingų darbų užsakymo, todėl patyrė žalą, kuri pasireiškia jo turėtomis išlaidomis. Ieškovės neteisėti veiksmai (sutarties neįvykdymas, blogas konsultavimas) ir atsakovui atsiradusi žala yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu, nes jei ieškovė būtų tinkamai nustačiusi automobilio gedimą ir nebūtų netinkamai konsultavusi atsakovo dėl nereikalingų darbų užsakymo, atsakovas nebūtų užakęs pakeisti tinkamai veikusių, su automobilio gedimu nesusijusių automobilio dalių. Kadangi transporto priemonių remonto darbų atlikimas yra ieškovės verslas, jos atsakomybė yra griežta (be kaltės).

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Trečiajam asmeniui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje gautas trečiojo asmens prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Imexcom“ nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 10-182 (toliau - Nutarimas), kuriuo iš dalies patenkinti vartotojo E. S. (atsakovo) keliami reikalavimus, pripažįstant, kad UAB „Imexcom“ vartotojui turi atlyginti 1 250,95 Eur dydžio nuostolius ir 275,52 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas (e. b. l. 22-38).

Nagrinėjamoje byloje ir spręstinas ginčas dėl ieškovės įvardinamo 1 526,47 Eur dydžio nuostolių pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš Nutarimo turinio matyti, kad 1 526,47 Eur sumą sudaro: 1 250,95 Eur dydžio nuostoliai ir 275,52 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos. 1 250,95 Eur sumą sudaro:

- 794,95 Eur suma, apskaičiuota remiantis Specialisto išvada Nr. 2017-03-08 (toliau – Specialisto išvada) (e. b. l. 60-64), kuria pasisakyta, kad ieškovui priklausiančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimui pašalinti nebuvo būtina atlikti darbus, susijusius su valdymo bloko remontu, tepalo siurblio keitimu, vandens siurblio keitimu, alkūninio veleno skriemuliu. Už minėtus darbus atsakovas sumokėjo ieškovei;

- 46 Eur dydžio atsakovo išlaidos, susijusios su transporto priemonės transportavimu;

- 47 Eur dydžio atsakovo išlaidos, susijusios su UAB „Inchcape Motors“ atlikta diagnostika;

- 363 Eur dydžio atsakovo išlaidos, susijusios su UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ paslaugomis (Specialisto išvada).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė neginčija šių sumų apskaičiavimo pagrįstumo, o ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovė atliko visus atsakovo prašomus atlikti darbus, juos atliko kokybiškai, todėl turi teisę į visą atlygį.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalies nuostatas rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui reikalingą laiką. Jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą (CK 6.648 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pasisakoma, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pagal teismų praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, ir teismas nemato pagrindo kitaip kvalifikuoti ginčo santykių.

CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37, 38 punktai). Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktas; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45–46 punktai ir juose nurodyta praktika). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą ESTT praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas.

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal šio straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. CK 6.228⁴ straipsnio 2ir 4 dalys nustato kriterijų, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (ESTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

ESTT yra nurodęs, kad, norint sužinoti, ar dėl sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar ir prireikus – kiek dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. ESTT pabrėžė ir tai, kad svarbu konstatuoti, jog atsižvelgiant į Direktyvos 16 konstatuojamąją dalį nacionalinis teismas šiuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Mohamed Aziz prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 punktai).

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai.

CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos.CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog šalių susitarimais – paraiškomis atsakovas atsisakė atitinkamų darbų ar kiekvienu atveju pats atsakovas nurodė, kokius darbus turi atlikti ieškovė, susijusius su variklio traukos ir vibracijos, kuro sąnaudų, variklio neužvedimo gedimais.

Pažymėtina, kad ieškovės ieškinio ribos apibrėžtos 1 250,95 Eur dydžio nuostolių ir 275,52 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų suma. Kaip minėta, į nuostolius įtraukta 794,95 Eur suma už darbus, kurie pagal Specialisto išvadą gedimui pašalinti nebuvo būtini. Ieškovė nepateikė teismui šią išvadą paneigiančių įrodymų, neprašė skirti atitinkamos ekspertizės. Liudytojų, ieškovės darbuotojų (vienas iš jų nebedirbantis ieškovės įmonėje) taip pat nenurodė minėtai išvadai prieštaraujančių aplinkybių. Tokiu atveju darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai reikalauja grąžinti šią sumą, 46 Eur transportavimo išlaidų ir minėtiems nuostoliams pagrįsti patirtas išlaidas, susijusias su UAB „Inchcape Motors“ diagnostika, Specialisto išvada, bei išlaidas teisinei pagalbai. Tuo pačiu laikytina nesąžininga, jei ir buvo sutartinė sąlyga, kad atsakovo prašymas atlikti ginčo darbus atitiko jo tikrąją valią, t. y. labiau tikėtina, kad ieškovė siūlė atlikti šiuos darbus, o atsakovas sutiko, pasitikėdamas ieškovės profesionalumu (CPK 178, 185 straipsniai).

Pati ieškovė nurodo, kad pakeitus variklio turbiną, buvo pastebėta, kad užsidegė tepalo slėgio lemputė, kad atsakovas apie tai buvo informuotas ir jo prašymu buvo pakeistas tepalo siurblys, vandens siurblys ir pagrindinis diržas. Tačiau šiuo atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kokiam konkrečiam gedimui pašalinti buvo būtina minėtus darbus atlikti. Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad, neturėdamas specialių žinių, jis pasitikėjo ieškove ir sutiko su jos pasiūlymais.

Atitinkamai ieškovė nurodo, kad elektronikos blokas, valdantis variklio darbą, buvo anksčiau perprogramuotas (galimai dėl pašalinto suodžių filtro), o perprogramavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl darė tik prielaidą, kad dėl to automobilio variklis galėjo netinkami dirbti. Kaip matyti iš Specialisto išvados, tokio gedimo esminė priežastis buvo - netinkamas aukšto slėgio degalų jutiklis, kuris ir turėjo būti keičiamas.

Pažymėtina, kad ieškovė net neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad visos paraiškos buvo pildomos ieškovės darbuotojų, neginčijo aplinkybių, kad šios paraiškos buvo neišsamios, neinformatyvios, neatitiko ir kitų formalių reikalavimų, pildant užsakymų paraiškas (Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 9-29 punktai).

Teismas iš esmės sutinka ir su kitais Nutarimo konstatuojamoje dalyje nurodytais argumentais, pagrįstais išsamia ir visapusiška faktų analize, vertinimu, todėl nėra tikslinga jų atkartoti ir šiame teismo sprendime.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Konstatavus, kad po ginčo išnagrinėjimo iš esmės ieškovės ieškinys atmestinas, teismas tuo pačiu pripažįsta, jog atsakovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 1 526,47 Eur nuostolių ir ši suma yra priteistina atsakovui iš ieškovės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 29 straipsnis) .

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina atsakovui 1 331 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 113-119); ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos; į valstybės biudžetą nepriteistina bylinėjimosi išlaidos, nes jų suma yra mažesnė nei 3 eurai (CPK 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imexcom“ ieškinį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imexcom“ (juridinio asmens kodas 302997630) atsakovui E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 526,47 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 47 ct) nuostolių ir 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.