Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1593-1169/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-20
Bylos Nr.: e2-1593-1169/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20420-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marija Vaičiūnaitė
Ieškovas: Estijos bendrovės Tallina Elektrotehnika „Estel“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“
Trečiasis asmuo: A. L., I. O.
Advokatai: Nerijus Plėdys, Sigitas Židonis

Kategorijos

2.2.2.12Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas

Civilinė byla Nr. e2-1593-1169/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20420-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.12 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovės Estijos bendrovės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,

atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ atstovui advokatui Sigitui Židoniui,

tretiesiems asmenims A. L. ir I. O. (I. O.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos bendrovės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ dėl informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieškovės dalykinę reputaciją bei įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – I. O. (I. O.), A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Estijos bendrovė Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. pripažinti atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022 m. liepos 26 d. publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ nurodytą informaciją neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieškovės dalykinę reputaciją ir įpareigoti atsakovę paneigti šią informaciją nemokamai išspausdinant ir paskelbiant ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbta publikacija, paneigimą:

1.1.1. „<...> itin svarbią reikšmę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomą Estijos įmonę galėjo būti pagaminti Maskvos gamykloje“ – neatitinka tikrovės;

1.1.2. „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS nėra jokios kitos įmonės ar gamyklos sudėtinė dalis;

1.1.3. „<...> praėjusiais metais„ Estel“ iš viso pardavė įvairių prekių už 13 mln. eurų, o 90 procentų šių pajamų atkeliavo iš Rusijos ir Baltarusijos“ – neatitinka tikrovės, „90 procentų“ skaičius yra išgalvotas;

1.1.4. „<...>„Estel“ Estijos įmonių registre oficialiai deklaravo, kad ir 2022 metais pagrindinės įmonės tikslinės rinkos bus Rusija bei Baltarusija“ – neatitinka tikrovės, kadangi iš tiesų buvo deklaruota priešingai – 2022 metais pagrindinės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tikslinės rinkos nėra Rusija bei Baltarusija;

1.1.5. „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ – netikslu, iš tiesų bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS jokių produktų netiekia jau daugiau nei 10 metų;

1.1.6. „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui Kurčiatovo institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“ – netikslu, iš tiesų Kurčiatovo institutui produktai buvo tiekti tik sovietmečiu (devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Rusijos Federacija dar neegzistavo ir prezidento neturėjo), nuo to laiko su šia įstaiga Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių santykių;

1.1.7. „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.1.8. „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių duomenų apie partnerystę su nurodyta gamykla ar jos atstovavimą;

1.1.9. „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų tiekiama įranga tokios funkcijos techniškai atlikti negali;

1.1.10. „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų tiekiama įranga tokios funkcijos techniškai atlikti negali, o visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.1.11. „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.1.12. „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2. Pripažinti atsakovės UAB „Lrytas“ internetiniame portale www.lrytas.lt 2022 m. liepos 27 d. publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ nurodytą informaciją neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieškovės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS dalykinę reputaciją ir įpareigoti atsakovę paneigti šią informaciją nemokamai per 3 darbo dienas papildant publikaciją tokiu tekstu:

1.2.1. publikacijos antraštė: „NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.2. publikacijos tekstas „Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams buvo įpiršta tikėtinai Rusijoje pagaminta įranga“ - neatitinka tikrovės;

1.2.3. „<...> itin svarbią reikšmę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomą Estijos įmonę galėjo būti pagaminti Maskvos gamykloje“ – neatitinka tikrovės;

1.2.4. „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS nėra jokios kitos įmonės ar gamyklos sudėtinė dalis;

1.2.5. „<...> praėjusiais metais„ Estel“ iš viso pardavė įvairių prekių už 13 mln. eurų, o 90 procentų šių pajamų atkeliavo iš Rusijos ir Baltarusijos“ – neatitinka tikrovės, „90 procentų“ skaičius yra išgalvotas;

1.2.6. „<...>„Estel“ Estijos įmonių registre oficialiai deklaravo, kad ir 2022 metais pagrindinės įmonės tikslinės rinkos bus Rusija bei Baltarusija“ – neatitinka tikrovės, kadangi iš tiesų buvo deklaruota priešingai – 2022 metais pagrindinės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tikslinės rinkos nėra Rusija bei Baltarusija;

1.2.7. „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ – netikslu, iš tiesų bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS jokių produktų netiekia jau daugiau nei 10 metų;

1.2.8. „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui Kurčiatovo institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“ – netikslu, iš tiesų Kurčiatovo institutui produktai buvo tiekti tik sovietmečiu (devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Rusijos Federacija dar neegzistavo ir prezidento neturėjo), nuo to laiko su šia įstaiga Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių santykių;

1.2.9. „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.10. „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių duomenų apie partnerystę su nurodyta gamykla ar jos atstovavimą;

1.2.11. „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų teikiama įranga tokios funkcijos techniškai atlikti negali;

1.2.12. „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų teikiama įranga tokios funkcijos techniškai atlikti negali, o visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.13. „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.14. „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.3. Priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022 m. liepos 26 d. paskelbė publikaciją pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ (toliau – ir Publikacija 1), kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir netiksli informacija apie ieškovę, kenkianti ieškovės dalykinei reputacijai. Atsakovė UAB „Lrytas“ savo internetiniame portale www.lrytas.lt 2022 m. liepos 27 d. paskelbė tapačią Publikacijai 1 publikaciją kitu pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ (toliau – ir Publikacija 2), kurioje buvo atkartota Publikacijoje 1 nurodyta tikrovės neatitinkanti ir netiksli informacija apie ieškovę, kenkianti ieškovės dalykinei reputacijai. Abiejų publikacijų autorius – A. L.. Pasak ieškovės, ji kreipėsi į atsakoves, prašydama viešai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieškovę, tačiau UAB „Lrytas“ nurodė, kad pirminis informacijos šaltinis yra dienraštis „Lietuvos rytas“, todėl UAB „Lrytas“ neatsako už paskleistos informacijos atitikimą tikrovei, o UAB „Lietuvos rytas“ atsisakė išspausdinti atsakomąjį komentarą bei viešai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieškovę, motyvuodamas, kad ginčijamą informaciją žurnalistas A. L. parengė remdamasis pirminio informacijos šaltinio – UAB „Elektros zona“ teisininko I. O. pateiktais duomenimis.

3. Ieškovės teigimu, Publikacijų autorius A. L., nepatikrinęs šaltinio nurodomos informacijos, paskelbė šią informaciją net dvejose visuomenės informavimo priemonėse, be kita ko, ir viename didžiausių internetinių dienraščių Lietuvoje. Atsakovės nesuteikė galimybės ieškovei pasinaudoti atsakymo teise ir atsisakė bet kokiu būdu tikslinti ar keisti Publikacijas, kuriose nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovės tariamas sąsajas su Rusijos Federacija ir kita klaidinga informacija, kuri ypač Ukrainos – Rusijos Federacijos karo metu, Lietuvai remiant Ukrainą, itin žymiai pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją Lietuvoje, kur ieškovė savo gaminama įranga aptarnauja net strateginę reikšmę Lietuvai turinčius objektus. Pasak ieškovės, atsakovėms buvo pateikta informacija apie tai, kad ieškovė yra istorinė Estijos įmonė, jos veikla skaičiuojama nuo 1870 m., kada Taline buvo įkurtas ir pradėjo veikti pirmasis fabrikas. Elektros inžineriją ieškovė gamina nuo 1958 m., aviacinę įrangą tiekia nuo 1974 m. Per visą šį laikotarpį ieškovė yra dirbusi viso pasaulio rinkose, tačiau per daugiau nei 150 veiklos metų ieškovė niekada nebuvo įtraukta į kokius nors juoduosius sąrašus, nebuvo laikoma pavojinga, įtartina ar nepatikima. Ieškovės reputacija Europoje bei visame pasaulyje buvo ir yra puiki. Šiuo metu ieškovė dirba daugiau nei 40 šalių rinkose, įskaitant ES (Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Italija, Prancūzija, Vokietija, Suomija, Švedija), taip pat Maroke, Kolumbijoje, Izraelyje, Šveicarijoje ir kt. Nė vienoje ES šalyje niekada nebuvo kilę jokių klausimų dėl ieškovės reputacijos ar sąsajų su Rusijos Federacija, kurios galėtų kelti grėsmę ES ar tos šalies nacionaliniam saugumui. Ieškovė sėkmingai tiekia įrangą net branduolinių tyrimų centrams Vokietijoje ir Švedijoje, neseniai ieškovė laimėjo konkursą tiekti įrangą CERN (Šveicarija), jokių abejonių dėl ieškovės patikimumo niekam niekada nekilo. Ieškovės įranga tiekiama ir į Lietuvos strateginį objektą – Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Ieškovės patikimumą yra ne kartą tikrinęs ir patvirtinęs tiek Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, tiek ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės nurodomas šaltinis – UAB „Elektros zona“ teisininkas I. O. pateikė atsakovėms informaciją, kurią nurodė teismams kaip savo reikalavimų pagrindą civilinėje byloje Nr. e2-307-883/2022 pagal teisininko I. O. atstovaujamos UAB „Elektros zona“ ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depui, trečiasis asmuo UAB „Baltijos tiekimas“, dėl viešo pirkimo sprendimo panaikinimo. Ieškovės įranga buvo siūloma UAB „Baltijos tiekimas“ pasiūlyme, kuris buvo pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą. Pirmosios instancijos teismas UAB „Elektros zona“ ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Teismai atmetė UAB „Elektros zona“ reikalavimus kaip faktiškai nepagrįstus. UAB „Elektros zona“ pateikė kasacinį skundą, kuris buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, tačiau kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja. Atsakovės ignoravo faktą, kad I. O., pasinaudodamas atsakovėmis, siekė paskleisti į viešumą tikrovės neatitinkančią ir klaidingą informaciją, norėdamas paveikti minėtą teisminį procesą, kurį I. O. nepagrįstai inicijavo, siekdamas sutrikdyti viešuosius pirkimus. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, jog viešųjų pirkimų procesas (Nr. 559484), apie kurį kalbama Publikacijose, buvo sustabdytas. Taigi Publikacijos ir jose I. O. sukurpta tikrovės neatitinkanti bei klaidinga informacija apie ieškovę tebuvo I. O. būdas kitomis (neteisinėmis) priemonėmis sutrikdyti jo atstovaujamo juridinio asmens UAB „Elektros zona“ pralaimėtą viešąjį pirkimą ir laimėti dėl to iškeltą civilinę bylą. Atsakovės, žinodamos prieš tai nurodomas aplinkybes, ieškovės reikalavimus atmetė remdamosi tik tuo, kad informaciją Publikacijoms pateikė I. O., tačiau atsakovės jo pateiktos informacijos netikrino, o ją tik paskelbė savo valdomose informacijos skleidimo priemonėse. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – Etikos kodekso) 3 straipsnis nustato, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones. Etikos kodekso 6 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta. Atsakovės privalo laikytis Etikos kodekso nuostatų, tikrinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti skelbiamus faktus ir paaiškėjus apie paskelbtos informacijos netikslumą ar klaidingumą nedelsiant paneigti ar patikslinti tokią informaciją. Informacijos šaltinių pateikta informacija privalo būti rūpestingai patikrinta prieš ją paskelbiant. Atsakovės negali skelbti bet kokią informaciją vien dėl to, kad tokią informaciją nurodė informacijos šaltinis.

5. Ieškovė taip pat nurodė, kad iš Publikacijų turinio yra matoma, kad tekstas yra parašytas paties atsakovių žurnalisto A. L., neatliekant interviu su I. O., todėl nėra žinomas žurnalistui nurodytos informacijos nei turinys, nei esmė, o I. O. citatos yra fragmentuotos, iš Publikacijų turinio neįmanoma priskirti ginčijamų Publikacijos teiginių konkrečiam asmeniui, taigi laikytina, kad visas tekstas yra sukurtas būtent atsakovių žurnalisto. Atsakovės galėtų kalbėti apie tik ,,paskleidimą” tik tokiu atveju, jei ginčo Publikacijose nurodoma informacija būtų paviešinta citatų forma, interviu būdu apklausiant I. O., tačiau net ir tai neatleistų atsakovių nuo Etikos kodekse įtvirtintų pareigų, draudžiančių atsakovėms skleisti absoliučiai bet kokią informaciją, bet kokia forma ir be jokios atsakomybės, nors atsakovės ir mano tą galinčios.

6. Ieškovės teigimu, atsakovės, paviešindamos Publikacijas, pažemino ieškovės dalykinę reputaciją – sukėlė nepasitikėjimą ieškove, jos veikla ir gaminiais, kuriuos siekiama įsigyti viešajame pirkime, todėl perkančiosios organizacijos 2022 m. liepos 12 d. sprendimu buvo panaikintas sprendimas pripažinti laimėjusia įmonę, siūlančią ieškovės gaminamą įrangą, ir, atnaujinus sustabdytas pirkimo procedūras, buvo grįžta į pasiūlymų vertinimo etapą. Tai patvirtina tiesioginį Publikacijų ryšį su ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimu. Viešai nepaneigus Publikacijose nurodomos informacijos, ieškovės reputacijos pažeidimas tęsiasi ir ateityje sukels kitus neigiamus padarinius, be kita ko, apribos galimybes realizuoti savo produkciją Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

7. Atsakovės atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinyje nėra ginčijama, kad ginčo Publikacijose paskelbtą ir prašomą paneigti informaciją pateikė konkretus subjektas – UAB „Elektros zona“ teisininkas I. O.. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) praktikoje aiškiai išskiria atvejus, kuomet atitinkamas subjektas (ginčo atveju tai būtų žiniasklaidos priemonė) ne pats yra informacijos, pastebėjimų autorius, o tik padėjo juos paskleisti vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę. Tokiais atvejais, žurnalistų baudimas už pareiškimų, kuriuos padarė kiti asmenys, skleidimą, rimtai apribotų žiniasklaidos vaidmenį diskutuojant visuomenei svarbiais klausimais. Paskelbta ginčijama informacija buvo labai svarbi visuomenei, kadangi ji buvo susijusi su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos vykdomais viešaisiais pirkimais. Kaip buvo paskelbta žiniasklaidoje, po nurodytų publikacijų pasirodymo viešųjų pirkimų procesas buvo sustabdytas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pasisakoma, kad yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams. Todėl tais atvejais, kai publikaciją, kurioje cituojami ginčo teiginiai, išspausdinęs laikraštis jų neiškraipo, atsakingas už paskleistas žinias yra jas paskleidęs asmuo, t. y. civilinio teisinio santykio dalyviais būna ieškovas ir informaciją paskleidęs subjektas, o ne visuomenės informavimo priemonė. Atsakovių teigimu, joms nebuvo jokio pagrindo nepasitikėti UAB „Elektros zona“ teisininko I. O. patikimumu, tuo labiau, kad jis pateikiamą informaciją grindė faktiniais duomenimis, iki šiol laikosi savo pozicijos ir yra pasirengęs ją ginti teisme asmeniškai.

9. Atsakovės taip pat pažymėjo, kad, esant pagrindui, visuomenės informavimo priemonė privalo paskelbti ne bet kokį suinteresuoto asmens pateiktą tekstą, o tik tokį, kuris atitinka paneigimo sampratą, kuri yra suformuluota Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 44 straipsnio 2 dalyje. Ieškovės teismui pateiktas paneigimo tekstas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi jame ne tik nurodoma paneigtina informacija, bet ir pateikiami šios informacijos komentarai.

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamasis ieškovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis. Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad atsakovės paprašytos nepaneigė ginčijamų teiginių ir tik formaliai nurodė, kad rėmėsi I. O. pateiktais duomenimis. Žurnalistams keliami padidinti reikalavimai, viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti informacijos šaltinius, remtis keliais šaltiniais, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Iš publikacijų turinio ir atsakovių pozicijos matyti, kad šios pareigos nebuvo vykdomos. Ieškovė vykdo veiklą Lietuvoje, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, Europoje ir visame pasaulyje platinama jos produkcija, todėl neteisingos informacijos skleidimas menkina reputaciją, daro žalą. Neprašoma atlyginti žalą, nesiekiama nubausti tik apginti savo interesus. Atsakovės turi įrodyti teiginių atitiktį tikrovei, bet nieko į bylą nepateikė. Visi ginčo teiginiai yra žinia apie ieškovę. Žodžiui „tikėtina“ taip pat reikia pagrindimo. Ieškovės atstovo nuomone, atsakovės pasirinktos tinkamai, I. O. neturėtų būti atsakovu. „Estel“ įmonėje dirba Estijoje, ten dirba Estijos piliečiai, o asmenys, kurie įvardijami kaip Rusijos piliečiai, yra gimę Estijoje, turi pastovią teisę ten gyventi, nes paskelbus Estijos nepriklausomybę, ne visiems rusakalbiams buvo suteikta Estijos pilietybė, bet jie gavo nuolatinį leidimą gyventi Estijoje.

11. Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovių atstovo nuomone, atsakovu byloje turėtų būti pirminis informacijos šaltinis I. O., kuris ir turi įrodyti pateiktos informacijos teisingumą. UAB „Lrytas“ ir UAB „Lietuvos rytas“ nėra tinkamos atsakovės, todėl neįrodinės ginčo teiginių teisingumo. Visuomenė turi teisę žinoti apie viešuosius pirkimus, ypač karo kontekste. Žurnalistas aprašė ginčą tarp šalių byloje visuomenei svarbiu klausimu. Žurnalas padarė tai, ką privalo. Kai kur informacija yra žinia, o kai kur yra nuomonė, tačiau I. O. turi pasakyti, kur žinia, o kur nuomonė. Nėra pagrindo nepasitikėti informacijos šaltiniu I. O.. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas vienoje byloje nusprendė net nenagrinėti bylos, kai bylos nagrinėjimas susijęs su nacionaliniu saugumu, nesigilinant, kas teisus. Neatitikimas, netikslumas hiperbolizavimas ar informacijos iškraipymas teismų praktikoje nepripažįstami pažeidimu, jei elgiamasi sąžiningai, jei žurnalistas siekė visuomenei reikšmingų tikslų. Sutinka, kad šiuo atveju publikacijose galėjo būti netikslumų, per stiprių pasisakymų, tačiau visa esmė, kad Rusijos piliečiai, geri jie ar blogi, dalyvavo viešajame pirkime. Tai, ar Estijos įmonė gamina produkciją Rusijoje, nėra esmė. Turi būti siekiama išvengti sąsajų su teroristine valstybe, todėl svarbu ginti valstybės interesus, ką ir darė I. O. ir A. L.. Į situaciją reikia žiūrėti plačiau. Šiuo atveju reikėjo stabdyti pirkimą, viešinti sužinotą informaciją, todėl tikslios formuluotės nėra esmė. Atkreipė dėmesį, kad paskleista informacija buvo ir viešojo pirkimo bylos dokumentuose, o pagal CK 2.24 straipsnio 9 dalį šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Žurnalistas nieko neišsigalvojo ir turėjo pareigą informuoti visuomenę.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. L. prašė ieškinį atmesti. A. L. nurodė, kad domėjosi viešojo pirkimo byla, o žurnalistai gali rašyti apie viską, kas vyksta byloje, net, jei liudytojas kalba visišką nesąmonę. Visa medžiaga paimta iš teismo. Papildomai buvo surinka informacija iš I. O.. Teismo procesas sudomino, nes tuo metu, kai kitose šalyse Rusijos piliečiams draudžiama turėti ginklą, šiuo atveju Rusijos piliečių valdoma įmonė gamina ginkluotę NATO kariuomenei. A. L. teigimu, jis kreipėsi į I. O. dėl papildomos informacijos, kuri, patikrinus, pasitvirtino. Pats taip pat rinko informaciją ir nustatė, kad „Estel“ akcininkė turi butą, jos kaimynai yra artimiausi Putino žmonės ir ta informacija labai šokiravo, todėl keista, kaip apskritai galima atstovauti tokią įmonę. Straipsniuose nepateikta nei žinia, nei nuomone, o tik teismo proceso medžiaga. „Liteko“ sistemoje esančiuose teismų sprendimuose nebuvo visų duomenų, kurie yra publikacijose, juos gavo iš I. O.. Kreipėsi tik į I. O., nes jis gina Lietuvos interesus. I. O. pateikė dalį bylos medžiagos. Į kitus bylos dalyvius dėl medžiagos nesikreipė. Turėdamas bylos medžiagą, galėjo atsirinkti apie ką rašyti, nes tai yra žurnalisto teisė. Ginčo teiginių nekomentuos, nes viską žino I. O.. Straipsnį rašė seniai, dabar neprisimena, kas pagrindžia ginčo teiginius. Apie kokią įrangą buvo rašoma, taip pat geriau galės atsakyti I. O.. Galima sakyti, kad I. O. yra bendraautorius. I. O. kaip bendraautoriaus nenurodė, nes žurnalistas gali nurodyti autoriumi ką tik nori. Teismas turi žiūrėti į politinį kontekstą. Uždavinys buvo sukliudyti Rusijos įmonei pateikti į Lietuvos kariuomenę. Aukščiau už mažas klaidas yra viešas interesas, o šiuo atveju buvo padėta apsisaugoti nuo tikro blogio.

13. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. O. prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad yra pakankamai visuomenėje gerai žinomas teisininkas. Žurnalistai, kurie rašo viešųjų pirkimų, nacionalinio saugumo klausimais, kreipiasi į jį su paklausimais, prašymais pakomentuoti bylą, pateikti medžiagą. Kartais žurnalistai išviešina jį kaip ekspertą, o kartais ne. Šiuo atveju žurnalistas kreipėsi į jį, nes jis atstovavo UAB „Elektros zona“, kuri dalyvavo viešajame pirkime, kuris domino žurnalistą. Viešųjų pirkimų bylos medžiaga buvo vieša, todėl bylos medžiaga buvo pateikta žurnalistui. Žurnalistas publikacijose rėmėsi medžiaga, kuri buvo bylų dalyku. Jaučia pareigą ginti Lietuvos interesus nuo rusiškos įrangos. Publikacijose remiamasi jo teiginiais. Publikacijoje perteiktos jo mintys, panašu į interviu. Žurnalistas privalo išviešinto tokios svarbos turimą informaciją. Publikacijos pasekmė – panaikinti viešojo pirkimo rezultatai. Bet kuri įranga, kuri naudojama NATO, yra karinė įranga. Dažnių keitikliai yra labai svarbi įranga, juose yra programinė įranga, kuri gali būti nukreipta į priešingus NATO ir Lietuvai tikslus. Įranga, gaminama Rusijos Federacijos piliečių, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes kiekvienas Rusijos pilietis turi būti lojalus savo valstybei Rusijai. Iš Rusijos ir Baltarusijos negalima pirkti net druskos, todėl NATO ginkluotės iš Rusijos piliečių teroristų tuo labiau negalima pirkti. Žurnalistas kreipėsi į perkančiąsias organizacijas, bet neturėjo kreiptis dėl informacijos į Rusijos piliečius, nes jie visi yra teroristai, todėl kreipimasis į juos pažeistų Lietuvos įstatymus. „Estel“ yra Rusijos piliečių valdoma įmonė, jos sąsajos su LZMA yra akivaizdžios, jų valdymas yra bendras, todėl „Estel“ yra LZMA sudėtinė dalis. Dabar iš LZMA tinklapio panaikinta informacija apie tai, kad ieškovė yra LZMA partnerė. „Estel“ metinėje ataskaitoje yra duomenys apie 2022 m. rinkas, pardavimo pajamas 2021 m., todėl publikacijų teiginiai šiais klausimais yra pagrįsti. „Estel“ tinklapyje yra informacija, kad „Estel“ tiekia įrangą Rusijos oro uostams. Teismo posėdžio metu teismas galėtų pažiūrėti „Estel“ tinklapį, paskaityti ir įsitikinti. Faktas, kad „Estel“ bendradarbiavo su Kurčiatovo institutu, to ieškovė net neneigia, kas įrodo, kad informacija teisinga. Dėl dažnių keitiklių, tai visi keitikliai gali būti valdomi nuotoliu būdu. Po publikacijų „Estel“ įranga nebuvo nupirkta. Įranga tikėtina gaminama Rusijoje, nes „Estel“ ir LZMA yra susijusios, viešai deklaravo, kad yra partneriai, LZMA kataloguose siūlo „Estel“ įrangą. Rusijos piliečių pagaminta įranga savaime yra Rusijos įranga. I. O. nuomone, ieškovė neįrodė jos reputacijos pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Byloje nustatyta, kad UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. 1 ir 3, 2022 m. liepos 26 d. paskelbta A. L. publikacija „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“, kurioje buvo paskelbta informacija apie ieškovę. UAB „Lrytas“ savo internetiniame portale www.lrytas.lt 2022 m. liepos 27 d. paskelbė tapačią publikaciją kitu pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“, kurioje buvo atkartota Publikacijoje 1 nurodyta informacija apie ieškovę. Ieškovė kreipėsi į UAB „Lrytas“, reikalaudama Publikaciją 2 papildyti atsakančiuoju ieškovės komentaru bei viešai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieškovę. UAB „Lrytas“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu prašymo netenkino, nurodydama, jog pirminis informacijos šaltinis yra dienraštis „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ pagal atitinkamą susitarimą su UAB „Lietuvos rytas“ tokiais atvejais neatsako už paskleistos informacijos atitikimą tikrovei. Ieškovė taip pat kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“ dėl Publikacijos 1, reikalaudama išspausdinti atsakomąjį ieškovės komentarą bei viešai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieškovę, tačiau UAB „Lietuvos rytas“ 2022 m. rugsėjo 19 d. raštu informavo, kad Publikaciją 1 žurnalistas A. L. parengė remdamasis pirminio informacijos šaltinio – UAB „Elektros zona“ teisininko I. O. pateiktais duomenimis. UAB „Lietuvos rytas“ persiuntė ieškovei I. O. rašytinius paaiškinimus. Kadangi atsakovės atsisakė paskelbti ieškovės nurodytos informacijos paneigimą, ieškovė dėl tam tiktų publikacijose paskleistų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir informacijos apie ieškovę paneigimo kreipėsi į teismą.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis).

16. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas, kaip ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktus). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

19. Ieškovės teigimu, visi ginčijami publikacijų teiginiai yra laikytini žinia, kurioje pateikta tikrovės neatitinkanti ir klaidinga informacija apie ieškovės tariamas sąsajas su Rusijos Federacija, kuri ypač Ukrainos ir Rusijos Federacijos karo metu pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją.

20. Šiuo atveju atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek jų atstovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ nėra tinkamos atsakovės byloje, nes pirminis informacijos šaltinis yra trečiasis asmuo I. O., kuris, atsakovių nuomone, ir turi įrodinėt savo paskleistos informacijos teisingumą, o UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ neturi nieko įrodinėti, taip pat nepasisakys, ar ieškovės ginčijami teiginiai yra žinia ar nuomonė.

21. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 14 teiginių, paskleistų atsakovių valdomose žiniasklaidos priemonėse. Taigi vertinant ieškovės ieškinio pagrįstumą, visų pirmą turi būti nustatyta, ar ginčo teiginiai priskirtini žinios ar nuomonės kategorijai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Sakinio konstrukcija, gramatinės formos taip pat yra svarbios paskleistų teiginių kvalifikavimui.

22. Teismas, įvertinęs visų ginčo teiginių formuluotes ir kontekstą, neturi pagrindo sutikti, kad visi 14 teiginių yra pripažintini žinia.

23. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamų teiginių, vertintini pilni publikacijų sakiniai, kuriuose pateikti ginčijami teiginiai. Teismo vertinimu, atsakovių publikacijų sakiniuose „Paaiškėjo, kad itin svarbią reikšmę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomą Estijos įmonę galėjo būti pagaminti Maskvos gamykloje“, „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“, „NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“, „Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams buvo įpiršta tikėtinai Rusijoje pagaminta įranga“ vartojami žodžiai „galėjo būti“, „galimai“, „tikėtina“, „tikėtinai“ leidžia daryti išvadą, kad šiame straipsnyje buvo pateikta nuomonė apie tam tikrus faktus – ieškovės įrangos pagaminimo vietą. Minėtais teiginiais nėra konstatuojama kad įranga pagaminta Rusijoje, tačiau, atsižvelgiant į kitą publikacijų autoriaus surinktą informaciją, keliamos prielaidos dėl ieškovės įrangos pagaminimo vietos.

24. Dėl kitų ieškovės ginčijamų teiginių teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad juose yra paskleista žinia, nes juose yra pateikiama informacija apie faktus ir jų duomenis, jų formuluotės sukonstruotos kaip faktų konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus.

25. Sprendžiant dėl CK 2.24 straipsnio taikymo taip pat svarbu nustatyti, ar žinios yra paskleistos apie ieškovę. Pažymėtina, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose neginčijo, jog ginčijamuose teiginiuose pateikiama informacija apie ieškovę. Tik teismo posėdžio metu atsakovių atstovas ir trečiasis asmuo I. O. atkreipė dėmesį, kad teiginiuose, kuriuose kalbama apie dažnių keitiklių veikimą, informacija pateikiama nekonkrečiai, nenurodant ieškovės įrangos. Teismas pažymi, kad ginčo publikacijose yra dvi ginčijamos frazės („Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“ ir „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“), kurios iš tiesų suformuluotos abstrakčiai, jose neminima ieškovė, tačiau, įvertinus visą publikacijų turinį ir kontekstą, t. y. tai, kad visas publikacijų turinys yra apie viešąjį pirkimą, kuriame buvo planuojama pirkti ieškovės gaminamus dažnių keitiklius, taip pat tai, kad publikacijose rašoma apie tai, kad būtent dėl ieškovės gaminamų dažnių keitiklių saugumo buvo kreiptasi į Lietuvos kariuomenę, vien apibendrinančiu būdu pateikta ginčijamų frazių formuluotė, negali paneigti fakto, kad nurodytose dvejose frazėse yra pateikiami duomenys būtent apie ieškovės gaminamą įrangą. Dėl to, kad kitais ginčijamais teiginiais yra paskleista informacija apie ieškovę, ginčo byloje nėra.

26. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai būna sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali būti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

27. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

28. Šiuo atvejų atsakovės ginčo teiginių teisingumo neįrodinėjo, tačiau ginčijamų teiginių teisingumą byloje siekė įrodyti trečiasis asmuo I. O.. Teismo vertinimu, I. O. pateikti įrodymai patvirtina tik dviejų ginčo teiginių, pripažintinų žiniomis apie ieškovę, atitikimą tikrovei.

29. Pirma, į bylą pateiktos ieškovės 2021 m. metinės ataskaitos 26 priede yra nurodyta: „Talino elektrotechnikos gamyklos „Estel AS“ ekonominei veiklai padarė įtaką Rusijos invazija į Ukrainą, kuri destabilizuoja pasaulinę politinę ir ekonominę padėtį. Atsižvelgdama į tai, kad pagrindinės bendrovės tikslinės rinkos 2022 m. yra Rusija ir Baltarusija, į kurias produkcijos eksportas ir pinigų srautai yra sudėtingi, bendrovė pakoregavo 2022 m. biudžetą pagal dabartinę padėtį“. Taigi ieškovės metinėje ataskaitoje pateikti duomenys patvirtina ginčijamo teiginio „<...> „Estel“ Estijos įmonių registre oficialiai deklaravo, kad ir 2022 metais pagrindinės įmonės tikslinės rinkos bus Rusija bei Baltarusija“. Pažymėtina, kad ieškovė jokių įrodymų, paneigiančių jos pačios metinėje ataskaitoje nurodytus duomenis, nepateikė.

30. Antra, minėtoje metinėje ataskaitoje taip pat yra pateikti duomenys apie ieškovės pardavimo pajamas. Ataskaitos 3 puslapyje yra nurodyta, kad ieškovės pardavimo pajamos 2021 m. siekė 13 337 837 Eur. Metinės ataskaitos 16 priede nurodoma, kad ieškovės pardavimo pajamos iš Rusijos 2021 m. sudarė 11 310 299 Eur, o iš Baltarusijos – 412 540 Eur. Taigi bendros ieškovės pardavimo pajamos iš Rusijos ir Baltarusijos 2021 m. sudarė 11 722 839 Eur, o tai atitinka 87,89 procentus visų ieškovės 2021 m. gautų pardavimo pajamų. Taigi pačios ieškovės metinėje ataskaitoje pateikti duomenys iš esmės patvirtina ginčijamą teiginį „<...> praėjusiais metais „Estel“ iš viso pardavė įvairių prekių už 13 mln. eurų, o 90 procentų šių pajamų atkeliavo iš Rusijos ir Baltarusijos“. Nors ginčo publikacijose pateikti skaičiai nėra visiškai tikslūs, nes yra suapvalinti, tačiau, teismo vertinimu, toks nežymus neatitikimas negali būti laikomas tikrovės neatitinkančia informacija ar tuo labiau tokia, kuri pažeistų ieškovės dalykinę reputaciją, kai tikrieji skaičiai skiriasi tik neženkliai.

31. Visų kitų ginčo teiginių, kurie šiuo sprendimu pripažinti esantys žiniomis apie ieškovę, atitikimas tikrovei nėra įrodytas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

32. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės turi teisė laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl pasirinkusios strategiją į ieškovės pareikštus reikalavimus iš esmės neatsikirtinėti, įrodinėjimo pareigą perleisti trečiajam asmeniui, prisiima riziką, kad jų argumentai gali būti teismo atmesti kaip nepagrįsti. Tokio, kaip nagrinėjama, pobūdžio bylos yra dispozityvios ir teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismo išvadoms pagrįsti. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą.

33. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių publikacijose nurodytą faktą, kad ieškovė yra Rusijos gamyklos sudėtinė dalis. Trečiasis asmuo I. O. šio fakto teisingumą teismo posėdžio metu grindė tuo, kad, jo teigimu, „Estel“ yra Rusijos piliečių bendrovė, jos akcininkus sieja gludūs ryšiai su Rusijos gamykla „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA), be to, internete galima rasti duomenų apie šių gamyklų bendradarbiavimą. Teismo vertinimu, vien galimi ieškovės akcininkų ir Rusijos gamyklos akcininkų ryšiai automatiškai neleidžia konstatuoti, kad ieškovė yra Rusijos gamyklos sudėtinė dalis. Į bylą taip pat nepateikti jokie duomenys iš atitinkamų interneto svetainių, kuriose, I. O. teigimu, yra pateikta informacija apie „Estel“ buvimą Rusijos gamyklos sudėtine dalimi. Taip pat pažymėtina, kad vien duomenys apie tai, kad Rusijos gamykla platina ieškovės įrangą, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės gamykla yra Rusijos gamyklos sudėtine dalimi. Pažymėtina, kad siūlymas teismui pačiam paieškoti informacijos internete nurodytu klausimu, tuo labiau, kad trečiojo asmens nurodomuose interneto puslapiuose informacija yra pateikiama užsienio kalba, negali būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčo teiginys „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ pripažintinas neatitinkančiu tikrovės.

34. Nei atsakovės, nei tretieji asmenys į bylą nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių ir ginčo teiginį „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“. Pažymėtina, kad ieškovė pripažįsta, jog yra tiekusi savo įrangą „Aeroflot“ ir „Belavia“, tačiau tai vyko prieš daugiau nei 10 metų. Taigi anksčiau nurodytas publikacijose paskleistas ginčo teiginys, kuriuo iš esmės teigiama, kad ieškovė iki šiol tiekia įrangą ne tik Rusijos oro uostams, bet ir Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“, yra neteisingas ir pripažintinas neatitinkančiu tikrovės.

35. Dėl ginčo teiginio „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui Kurčiatovo institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“ ieškovė paaiškino, kad pateikiama informacija nėra tiksli, nes Kurčiatovo institutui produktai buvo tiekti tik sovietmečiu (devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Rusijos Federacija dar neegzistavo ir prezidento neturėjo), nuo to laiko su šia įstaiga Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių santykių. Teismas pažymi, kad nors ginčo teiginyje yra vartojamas būtasis laikas, tačiau tekste nenurodoma, kada ieškovė tiekė produktus Kurčiatovo institutui, o visas publikacijų tekstas ir kontekstas leidžia suprasti, kad ginčo teiginiu konstatuojama, jog ieškovė savo produktus Kurčiatovo institutui tiekė po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Pažymėtina, kad į bylą nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys, kad ieškovė pastaruoju metu yra tiekusi savo gaminius minėtam institutui, taigi nurodytas ginčo teiginys yra neteisingas ir pripažintinas neatitinkančiu tikrovės.

36. Atsakovės su trečiuoju asmeniu neįrodė ir teiginio „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“ atitikimo tikrovei. Teismo vertinimu, trečiojo asmens į bylą pateiktos ištraukos iš LZMA tinklapio apie LZMA gaminamą ir platinamą produkciją niekaip nepatvirtina, kad ieškovės įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą.

37. Ištraukomis iš LZMA tinklapio trečiasis asmuo įrodinėja ir teiginį „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad niekada nebuvo šios gamyklos atstovė, tik partnerė, t. y. LZMA buvo ieškovės atstovas, platinęs ieškovės gaminamą įrangą Rusijos Federacijoje iki Ukrainos užpuolimo, kada visi verslo santykiai buvo nutraukti. Pažymėtina, kad I. O. į bylą pateiktame 2022 m. balandžio 8 d. LZMA gamyklos tinklapio (https://lzma.ru/partnery) išraše, skiltyje „Oficialūs atstovai“ iš tiesų nurodyta „Estel“, tačiau, nesant jokio papildomo tekto, nėra aišku, ar nurodyto tinklapio duomenimis, LZMA yra „Estel“ atstovas, ar atvirkščiai. Ieškovei teigiant, kad LZMA platino jos gamintą įrangą, labiau tikėtina, kad tinklapyje esanti informacija reiškia būtent tai, kad LZMA yra „Estel“ atstovė. Taigi atsakovių paskleista informacija, kad „Estel“ yra LZMA oficialus atstovas, neatitinka tikrovės. Nors dėl partnerystė ieškovė iš esmės sutiko, kad iki karo Ukrainoje buvo LZMA partnerė, tačiau, LZMA tinklapyje nesant informacijos apie LZMA ir „Estel“ partnerystę, atsakovių paskleista žinia, kad „Estel“ yra LZMA pagrindinis partneris, taip pat neatitinka tikrovės.

38. Ieškovė nesutinka ir su publikacijų teiginiais, aprašančiais dažnių keitiklių veikimą, t. y. kad dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais. Ieškovės teigimu, jos įranga tokios funkcijos techniškai atlikti negali, nes ši įranga niekaip nesusijusi su paties lėktuvo tinklo veikimu, ji tarnauja tik kaip orlaivio išvestis, kad būtų galima prijungti prie tinklo. Ši įranga neturi galimybės jokiu būdu patekti į orlaivio sistemą. Šiuo atveju atsakovės ar tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad dažnių keitikliai veikia publikacijose nurodytu būdu. Vien trečiojo asmens I. O., kuris yra teisininkas, o ne tokios technikos gamintojas ar specialistas, paaiškinimai teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, negali pagrįsti publikacijose paskleistų žinių teisingumo, todėl ieškovės ginčijami teiginiai „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“ ir „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“ pripažintini neatitinkančiais tikrovės.

39. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad ieškovės įranga yra gaminama Rusijoje. I. O. paaiškinimas kad ieškovės akcininkai yra Rusijos piliečiai, todėl jie laikytini teroristais ir tai savaime reiškia, kad „Estel“ įranga gaminama Rusijoje, vertintini kritiškai. Bendrovės akcininkų pilietybė niekaip neįrodo bendrovės įrangos gamybos vietos. Gamybos vietos neįrodo ir viena nuotrauka iš LZMA tinklapio, kurioje pavaizduota įranga su užrašu „Estel“, todėl byloje nesant jokių įrodymų, kad „Estel“ įranga gaminama Rusijoje, ginčo teiginys „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“ pripažintinas neatitinkančiu tikrovės.

40. Ieškovės teigimu, ginčo teiginiais viešai paskleidus apie ją tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamas ieškovės sąsajas su Rusijos Federacija ir kita klaidinga informacija, ypač Ukrainos – Rusijos Federacijos karo metu Lietuvai remiant Ukrainą, itin žymiai pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją Lietuvoje.

41. Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Teismo vertinimu, Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, be kita ko, galiojant draudimui iš Rusijos importuoti tam tikras prekes, taip pat Europos Parlamentui ir Lietuvos Respublikos Seimui Rusiją pripažinus terorizmą remiančia valstybe, sutiktina su ieškove, kad neatitinkančios tikrovės informacijos apie tai, kad ieškovė gamina savo įrangą Rusijoje, veikia kartu su Rusijos gamykla LZMA ir yra jos sudėtinė dalis, kad ieškovės įranga yra pavojinga Lietuvai ir NATO, kad ieškovė tiekia įrangą Rusijos ir Baltarusijos oro linijoms, Rusijos prezidento kuruojamam institutui ir pan., akivaizdžiai formuoja neigiamą požiūrį į atsakovę, mažina jos teigiamą vertinimą, pasitikėjimą jos gaminama produkcija, todėl tokių žinių paskleidimas žeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Pažymėtina, kad tai, jog publikacijose paskleistomis žiniomis buvo siekiama, jog ieškovės įranga nebūtų perkama Lietuvoje, patvirtino ir trečiasis asmuo I. O., tokiu būdu iš esmės patvirtindamas paskleistų žinių neigiamą įtaką ieškovės dalykinei reputacijai.

42. Kaip minėta, atsakovės nurodė neįrodinėsiančios ginčijamų teiginių teisingumo, nurodydamos, kad visą informaciją straipsniams pateikė trečiasis asmuo I. O., kuriuo, anot atsakovės, jos neturėjo pagrindo nepasitikėti ir kuris, atsakovių nuomone, ir turėtų įrodinėti savo teiginių teisingumą. Ieškovė keisti atsakovo nesutiko, nurodė, kad būtent atsakoves laiko atsakingas už ginčo teiginių paskleidimą ir būtent jos turi pareigą tikrovės neatitinkančią informaciją paneigti.

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

44. Įvertinus publikacijų, kuriose paskleisti ginčo teiginiai, turinį, matyti, kad tik du iš 14 ginčijamų teiginių yra pateikti kaip trečiojo asmens I. O. citatos: „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ ir „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“. Visi kiti ginčijami teiginiai yra pateikiami ne kaip I. O. citatos, o kaip publikacijų autoriaus žurnalisto A. L. tekstas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu A. L. nurodė, kad pats savo iniciatyva domėjosi viešuoju pirkimu, kuriame buvo planuojama pirkti ieškovės gaminamą įrangą, rinko informaciją apie ieškovę ir, norėdamas pasitikslinti surinktą informaciją, kreipėsi į I. O., kuris, anot A. L., patvirtino jam kilusius įtarimus dėl ieškovės sąsajų su Rusija.

45. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio požiūriu visuomenės informavimo priemonės veiksmai vertintini pagal atsakingos žurnalistikos standartus. Konvencijos 10 straipsnis neužtikrina visiškai neribotos teisės į saviraiškos laisvę, netgi žiniasklaidai nušviečiant visuomenę rimtais bendrojo susirūpinimo klausimais; dėl pareigų ir atsakomybės, neatsiejamai susijusių su naudojimosi saviraiškos laisve, Konvencijos 10 straipsnyje žurnalistams suteikiama apsauga, jiems pranešant apie bendrojo intereso klausimus, taikoma su sąlyga, kad jie veikia sąžiningai, pagal žurnalistikos etikos principus tam, kad būtų pateikta tiksli ir patikima informacija (EŽTT 1999 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Bladet Tromso ir Stensaas prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 21980/93; 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Couderc a Hachette Filipacchi Associes prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40454/07).

46. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 straipsnio 3 dalis); kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį (22 straipsnio 10 dalis); viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (22 straipsnio 11 dalies 1, 4 punktai); žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais (41 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

48. Taigi visuomenės informavimo priemonė turi įstatyme įtvirtintą pareigą skleisti tik patikrintą informaciją. Šiuo atveju dalies ginčo teiginių, kurie pripažinti žiniomis apie ieškovę, autorius buvo žurnalistas A. L., o du šio sprendimo 44 punkte nurodyti teiginiai paskleisti kaip trečiojo asmens I. O. citatos. Pažymėtina, kad minėtos citatos gautos ne tiesioginio interviu su I. O. metu, o, kaip paaiškino A. L. teismo posėdžio metu, žurnalistui pasikreipus į I. O. dėl informacijos apie ieškovę pateikimo.

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovių už ginčo teiginius atsakingu laikomas trečiasis asmuo I. O. yra UAB „Elektros zona“ teisininkas. UAB „Elektros zona“ dalyvavo Lietuvos kariuomenės vykdytame viešajame pirkime, kurio laimėtoja buvo paskelbta UAB „Baltijos tiekimas“, pirkime pasiūliusi ieškovės gaminamą įrangą. UAB „Elektros zona“ minėtame viešajame pirkime užėmė antrąją vietą ir apskundė viešojo pirkimo rezultatus teismui. Taigi I. O. yra tiesiogiai suinteresuotas jo atstovaujamos bendrovės laimėjimu viešajame pirkime, todėl jo pateiktą neigiamo pobūdžio informaciją apie konkurentų bendrovės siūlomą įrangą, jos gamintojus reikėtų vertinti labai atidžiai. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad ginčo publikacijų autorius A. L. nurodė, kad ieškove susidomėjo, susipažinęs su viešai prieinamais teismų procesiniais sprendimais dėl anksčiau minėto viešojo pirkimo, tačiau iš minėtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS ir minėto teismo proceso metu kategoriškai neigė sąsajas su Rusija. Atsakovės į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių visišką atsakovių pasitikėjimą I. O. ir jo teikiamos informacijos teisingumu. Taigi A. L., disponuodamas I. O. teiginiais, vadovaudamasis žurnalistų profesionalumo standartais, galėjo ir turėjo įvertinti, kokia apimtimi jo teiginius skelbti viešai. Atkreiptinas dėmesys, kad A. L. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokie konkretūs jo surinkti duomenys patvirtina ginčo teiginių, pripažintų žiniomis, teisingumą. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad už tikrovės neatitinkančių teiginių (žinių) apie ieškovę paskleidimą yra atsakingas I. O., net ir tuo atveju, jei publikacijose buvo remiamasi iš jo gautais duomenimis ar dalis informacijos pateikta kabutėse, kaip I. O. citatos.

50. Pažymėtina, kad tiek atsakovės, tiek tretieji asmenys byloje akcentuoja karą Ukrainoje ir teigia, kad ieškovės ryšių su Rusija atskleidimas yra viešasis interesas. Teismas sutinka, kad atsakovių ir trečiųjų asmenų siekis, kad viešojo pirkimo metu būtų įsigyta nacionalinio saugumo reikalavimus atitinkanti įranga, kad pirkimo metu nebūtų nusipirkta Rusijoje pagaminta įranga, yra svarbus ir vertintinas teigiamai, tačiau tokio tikslo siekis negali atleisti atsakovių nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą.

51. Atsakovių atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad žurnalistas aprašė teismo procesą, ginčo atveju turėtų būti taikoma CK 2.24 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Teismo vertinimu, CK 2.24 straipsnio 9 dalis šiuo atveju netaikytina, nes ieškovė prašo paneigti ne teismo posėdžio metu, o atsakovių laikraštyje ir internetiniame portale paskleistus duomenis, be to, atsakovės nebuvo viešojo pirkimo bylos, kuri paskatino žurnalistą parašyti ginčo publikacijas, proceso dalyvės.

52. Atsižvelgiant į tai, kad nei atsakovės, nei tretieji asmenys, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didžiosios dalies žinių, paskleistų apie ieškovę ir pažeidžiančių jos dalykinę reputaciją, atitikimo tikrovei, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. Tačiau teismas iš dalies sutinka su atsakovių argumentais, kad ieškovės ieškinyje nurodomas paneigimo tekstas ne visai atitinka VIĮ 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus, keliamus paneigimo tekstui, kadangi ieškovė į prašomą paskelbti paneigimo tekstą įtraukia papildomus paaiškinimus, kurių paneigimo tekste neturėtų būti. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo atsakoves paskelbti paneigimą, nes teismas turi teisę patikslinti paneigimo tekstą, nekeičiant ieškovo reikalavimo esmės.

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Lietuvos rytas“ įpareigotina per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbta dienraščio „Lietuvos rytas“ 2022 m. liepos 26 d. publikacija pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę paskelbiant tokio turinio pranešimą: „2022 m. liepos 26 d. UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS. Tikrovės neatitinka šie duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS: 1) „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“; 2) „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“; 3) „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui Kurčiatovo institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“,; 4) „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“; 5) „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“; 6) „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“; 7) „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“; 8) „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

54. Atsakovė UAB „Lrytas“ įpareigotina per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbta portalo www.lrytas.lt 2022 m. liepos 26 d. publikacija pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę paskelbiant tokio turinio pranešimą: „2022 m. liepos 27 d. UAB „Lrytas“ portale www.lrytas.lt publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS. Tikrovės neatitinka šie duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS: 1) „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“; 2) „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“; 3) „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui Kurčiatovo institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“; 4) „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“; 5) „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“; 6) „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“; 7) „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“; 8) „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

55. Kaip nurodyta šio sprendimo 23 punkte, dalis ginčo teiginių, pripažinti ne žinia, o nuomone. Visais šiais teiginiais pateikiama publikacijų autoriaus nuomone, kad ieškovė savo įrangą galimai gamina Rusijoje. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas). Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

56. Pažymėtina, kad ir nuomonės apie asmenį paskleidimas visuomenės informavimo priemonėje formuoja visuotinę nuomonę apie šį asmenį, todėl, nors nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, ir išreikšta nepažeidžiant tuo metu visuomenėje priimtinų elgesio normų; ji negali būti naudojama siekiant pažeminti, pažeisti asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją. Nuomonė gali būti pripažinta pažeidžiančia dalykinę reputaciją, jei ji yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir pramanyta. Nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovai, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovai turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti. Nors atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti.

57. Kaip nurodyta šiame sprendime, atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė savo įrangą gamina Rusijoje. Teismo vertinimu, taip pat nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas dėl tokios ieškovės produkcijos gamybos vietos. Pažymėtina, kad vienintelė aplinkybė, kuria grindžiamos tiek žinios, tiek nuomonės apie ieškovės įrangos gamybą Rusijoje, yra I. O. paaiškinimai, kad ieškovė yra Rusijos Federacijos piliečių valdoma ir kontroliuojama įmonė. Pažymėtina, kad ieškovė neprašo pripažinti neatitinkančiu tikrovės ginčo publikacijų teiginio, kad ieškovės valdybą ir stebėtojų tarybą sudaro Rusijos piliečiai, tačiau, teismo vertinimu, vien šis faktas nesudaro pagrindo susiformuoti pagrįstai nuomonei, kad Estijos įmonė savo produkciją galimai gamina Rusijoje.

58. Tai, kad neteisinga informacija apie tai, kad ieškovė savo produkciją gamina Rusijoje, pažeidžia ieškovės dalykinę reputacija, pasisakyta šio sprendimo 41 punkte. Teismas neturi pagrindo skirtingai vertinti jokio objektyvaus faktinio pagrindimo neturinčios nuomonės apie tai, kad ieškovė tikėtina savo produkciją gamina Rusijoje. Taigi ieškovių paskleista nuomonė pripažintina pažeidusia ieškovės dalykinę reputacija.

59. Atsakovės teigia, kad labai svarbu atsižvelgti į informacijos paskleidimo tikslą. Šiuo atveju ginčijama informacija yra labai svarbi visuomenei, kadangi yra susijusi su Lietuvos Respublikos krašto pasaugos ministerijos vykdomais viešaisiais pirkimais.

60. Sprendžiant dėl nuomonės paskleidimo sąžiningumo, svarbu yra nustatyti teisingą asmens teisės į saviraiškos laisvę ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimo pusiausvyrą. Konvencija negarantuoja visiškai nevaržomos saviraiškos laisvės, net ir tais atvejais, kai ji liečia svarbų viešą interesą. Todėl informacija, kuri pateikiama apie bendrą visuomenės interesą, gali būti peržiūrėta, siekiant įsitikinti, kad ją pateikusi šalis veikė gera valia, siekdama pateikti tikslią ir patikimą informaciją (EŽTT 2016 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Kurski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 26115/10). Taigi net ir tuo atveju, jei atsakovės siekė supažindinti visuomenę su vykusio viešojo pirkimo procedūromis ir taip užtikrinti visuomenės teisę žinoti, jos viešai skleidžiama nuomonė turi būti apgalvota, formuluojama apdairiai tam, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspūdis apie ieškovę, tuo labiau kad didesnė dalis publikacijų teiginių buvo žinios apie ieškovę, neatitinkančios tikrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš neatitinkančiu tikrovės teiginių, pripažintas ir konkretus teiginys (žinia), kad Lietuvos kariuomenė planuoja pirkti Rusijoje gaminamą įrangą. Kaip neatitinkanti tikrovės pripažinta ir kita publikacijose atsakovių paskleista žinia apie tai, kad ieškovė įrangą gamina kartu su Rusijos gamykla LZMA. Todėl tokių tikrovės neatitinkančių žinių suformulavimas kaip jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstos nuomonės toje pačioje publikacijoje negali būti laikomas sąžiningu atsakovių elgesiu, o labiau siekiu išvengti atsakomybės už faktais nepagrįstos informacijos skleidimą.

61. Kadangi šiuo atveju ieškovės dalykinė reputacija buvo pažeista nuomonės paskleidimu, ieškovės teisės dėl teiginių, pripažintų nuomone, paskleidimo negali būti apgintos CK 2.24 straipsnyje nurodytu būdu, tačiau teismas spendžia, kad ieškovės teisės tokiu atveju gintinos pažeidimo pripažinimu.

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

63. Ieškovė nagrinėjamu atveju ginčijo iš viso 14 skirtingų teiginių, iš kurių 10 pripažinti neatitinkančiais tikrovės, 2 – kaip ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžianti nepagrįsta nuomonė ir 2 ginčo teiginių atitikimas tikrovei įrodytas. Taigi teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintas 86 proc., todėl ieškovė turi teisę į 86 proc., o atsakovės ir atsakovės poziciją palaikę tretieji asmenys – į 14 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

64. Ieškovė patyrė 100 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti ir 5 500 Eur už advokato teisinę pagalbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į pateiktus apmokėjimo dokumentus, ieškovė išlaidas advokato pagalbai apmokėti faktiškai patyrė 2022 m. rugpjūčio ir spalio mėn., todėl, teismo vertinimu, skaičiuojant maksimalius priteistinus dydžius, taikytinas 2022 m. I ir II ketvirčių vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) vidurkis, kuris sudaro 1 755,20 Eur ((1 780,50 Eur + 1 729,90 Eur) / 2). Įvertinus ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas pagal rekomenduojamus maksimalius dydžius, darytina išvada, kad išlaidos už ieškinio (1 600 Eur) ir paaiškinimų (400 Eur) parengimą neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių dydžių, tuo tarpu kitos ieškovės nurodytos išlaidos mažintinos iki Rekomendacijose nurodyto maksimumo. 400 Eur išlaidos už teisines konsultacijas mažintinos iki 351,04 Eur (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai), 1 000 Eur išlaidos už atstovavimą teisme mažintinos iki 877,60 Eur (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai), 1 200 Eur išlaidos už reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją parengimą mažintinos iki 526,56 Eur (Rekomendacijų 7, 8.1 punktai), 1 000 Eur išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir pasirengimą teismo posėdžiui mažintinos iki 877,60 Eur (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai). Taigi Rekomendacijas atitinkantis maksimalus ieškovės išlaidų už advokato teisines paslaugas dydis sudaro 4 632,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi teisę į 86 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei iš atsakovių iš viso priteistinas 4 070,21 Eur ((4 632,80 Eur + 100 Eur) x 86 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ši suma ieškovei iš atsakovių priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 2 035,11 Eur iš kiekvienos atsakovės.

65. Trečiasis asmuo A. L. priteisti bylinėjimosi išlaidas neprašo, o atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas A. L. ir atsakovėms nepriteistinas.

66. Trečiasis asmuo I. O. prašo atlyginti jam 716,45 Eur išlaidas, patirtas apmokėti už vertimo paslaugas. I. O. turi teisė į 14 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jam iš ieškovės priteistina 100,30 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

67. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 40 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisiamas 34,40 Eur pašto išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. iš kiekvienos atsakovės po 17,20 Eur. Likusi pašto išlaidų dalis – 5,60 Eur valstybei priteistina iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“ , Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022 m. liepos 26 d. publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ ši paskleista informacija apie ieškovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neatitinka tikrovės:

- „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“;

- „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“;

- „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui Kurčiatovo institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“;

- „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“;

- „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“;

- „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“;

- „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“;

- „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

Pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ internetiniame portale www.lrytas.lt 2022 m. liepos 27 d. publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ ši informaciją apie ieškovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neatitinka tikrovės:

- „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“;

- „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“

- „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“;

- „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

Pripažint, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022 m. liepos 26 d. publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ šios paskleistos nuomonės apie ieškovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją:

- „<...> itin svarbią reikšmę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomą Estijos įmonę galėjo būti pagaminti Maskvos gamykloje“.

- „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“.

Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ internetiniame portale www.lrytas.lt 2022 m. liepos 27 d. publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ šios paskleistos nuomonės apie ieškovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją:

- „NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

- „Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams buvo įpiršta tikėtinai Rusijoje pagaminta įranga“;

- „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lietuvos rytas“ per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbta dienraščio „Lietuvos rytas“ 2022 m. liepos 26 d. publikacija pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„2022 m. liepos 26 d. UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS. Tikrovės neatitinka šie duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS: 1) „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“; 2) „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“; 3) „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui Kurčiatovo institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“,; 4) „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“; 5) „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“; 6) „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“; 7) „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“; 8) „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lrytas“ per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbta portalo www.lrytas.lt 2022 m. liepos 26 d. publikacija pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„2022 m. liepos 27 d. UAB „Lrytas“ portale www.lrytas.lt publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS. Tikrovės neatitinka šie duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS: 1) „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“; 2) „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“; 3) „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui Kurčiatovo institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“; 4) „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“; 5) „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“; 6) „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“; 7) „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“; 8) „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS (j. a. k. 10668696) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ (j. a. k. 120030315) 2 035,11 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt penkių eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS (j. a. k. 10668696) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ (j. a. k. 300781534) 2 035,11 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt penkių eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui I. O. (I. O.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Estijos bendrovės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS (j. a. k. 10668696) 100,30 Eur (vieno šimto eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ (j. a. k. 120030315) ir uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ (j. a. k. 300781534) po 17,20 Eur (septyniolika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti valstybei iš ieškovės Estijos bendrovės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS (j. a. k. 10668696) 5,60 Eur (penkių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marija Vaičiūnaitė