Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1391-392/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-11
Bylos Nr.: e2A-1391-392/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20420-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Visvaldas Kazkiūnas
Atsakovas: UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“
Ieškovas: Estijos bendrovės Tallina Elektrotehnika „Estel“

Kategorijos

2.2.2.12Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-1391-392/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20420-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.12. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazkiūno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1593-1169/2023 pagal ieškovės Estijos bendrovės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS ieškinį atsakovėms UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ dėl informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieškovės dalykinę reputaciją bei įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. O. (I. O.) ir A. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Estijos bendrovė Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė:

1.1. pripažinti atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022-07-26 publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ nurodytą informaciją neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieškovės dalykinę reputaciją ir įpareigoti atsakovę paneigti šią informaciją nemokamai išspausdinant ir paskelbiant ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbta publikacija, paneigimą:

1.1.1. „<...> itin svarbią reikšmę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomą Estijos įmonę galėjo būti pagaminti Maskvos gamykloje“ – neatitinka tikrovės;

1.1.2. „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS nėra jokios kitos įmonės ar gamyklos sudėtinė dalis;

1.1.3. „<...> praėjusiais metais „Estel“ iš viso pardavė įvairių prekių už 13 mln. eurų, o 90 procentų šių pajamų atkeliavo iš Rusijos ir Baltarusijos“ – neatitinka tikrovės, „90 procentų“ skaičius yra išgalvotas;

1.1.4. „<...>„Estel“ Estijos įmonių registre oficialiai deklaravo, kad ir 2022 metais pagrindinės įmonės tikslinės rinkos bus Rusija bei Baltarusija“ – neatitinka tikrovės, kadangi iš tiesų buvo deklaruota priešingai – 2022 metais pagrindinės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tikslinės rinkos nėra Rusija bei Baltarusija;

1.1.5. „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ – netikslu, iš tiesų bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS jokių produktų netiekia jau daugiau nei 10 metų;

1.1.6. „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“ – netikslu, iš tiesų K. institutui produktai buvo tiekti tik sovietmečiu (devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Rusijos Federacija dar neegzistavo ir prezidento neturėjo), nuo to laiko su šia įstaiga Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių santykių;

1.1.7. „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.1.8. „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių duomenų apie partnerystę su nurodyta gamykla ar jos atstovavimą;

1.1.9. „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų tiekiama įranga tokios funkcijos techniškai atlikti negali;

1.1.10. „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų tiekiama įranga tokios funkcijos techniškai atlikti negali, o visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.1.11. „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.1.12. „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje.

1.2. Pripažinti atsakovės UAB „Lrytas“ internetiniame portale www.lrytas.lt 2022-07-27 publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ nurodytą informaciją neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieškovės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS dalykinę reputaciją ir įpareigoti atsakovę paneigti šią informaciją nemokamai per 3 darbo dienas papildant publikaciją tokiu tekstu:

1.2.1. publikacijos antraštė: „NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.2. publikacijos tekstas „Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams buvo įpiršta tikėtinai Rusijoje pagaminta įranga“ – neatitinka tikrovės;

1.2.3. „<...> itin svarbią reikšmę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomą Estijos įmonę galėjo būti pagaminti Maskvos gamykloje“ – neatitinka tikrovės;

1.2.4. „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS nėra jokios kitos įmonės ar gamyklos sudėtinė dalis;

1.2.5. „<...> praėjusiais metais „Estel“ iš viso pardavė įvairių prekių už 13 mln. eurų, o 90 procentų šių pajamų atkeliavo iš Rusijos ir Baltarusijos“ – neatitinka tikrovės, „90 procentų“ skaičius yra išgalvotas;

1.2.6. „<...> „Estel“ Estijos įmonių registre oficialiai deklaravo, kad ir 2022 metais pagrindinės įmonės tikslinės rinkos bus Rusija bei Baltarusija“ – neatitinka tikrovės, kadangi iš tiesų buvo deklaruota priešingai – 2022 metais pagrindinės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tikslinės rinkos nėra Rusija bei Baltarusija;

1.2.7. „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ – netikslu, iš tiesų bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS jokių produktų netiekia jau daugiau nei 10 metų;

1.2.8. „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“ – netikslu, iš tiesų K. institutui produktai buvo tiekti tik sovietmečiu (devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Rusijos Federacija dar neegzistavo ir prezidento neturėjo), nuo to laiko su šia įstaiga Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių santykių;

1.2.9. „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.10. „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių duomenų apie partnerystę su nurodyta gamykla ar jos atstovavimą;

1.2.11. „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų teikiama įranga tokios funkcijos techniškai atlikti negali;

1.2.12. „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų teikiama įranga tokios funkcijos techniškai atlikti negali, o visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.13. „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.14. „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje.

1.3. Priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022-07-26 paskelbė publikaciją pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ (toliau – ir Publikacija 1), kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir netiksli informacija apie ieškovę, kenkianti ieškovės dalykinei reputacijai. Atsakovė UAB „Lrytas“ savo internetiniame portale www.lrytas.lt 2022-07-27 paskelbė tapačią Publikacijai 1 publikaciją kitu pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ (toliau – ir Publikacija 2), kurioje buvo atkartota Publikacijoje 1 nurodyta tikrovės neatitinkanti ir netiksli informacija apie ieškovę, kenkianti ieškovės dalykinei reputacijai. Abiejų publikacijų autorius – A. L.. Ieškovė kreipėsi į atsakoves, prašydama viešai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieškovę, tačiau UAB „Lrytas“ nurodė, kad pirminis informacijos šaltinis yra dienraštis „Lietuvos rytas“, todėl UAB „Lrytas“ neatsako už paskleistos informacijos atitikimą tikrovei, o UAB „Lietuvos rytas“ atsisakė išspausdinti atsakomąjį komentarą bei viešai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieškovę, motyvuodamas, kad ginčijamą informaciją žurnalistas A. L. parengė remdamasis pirminio informacijos šaltinio – UAB „Elektros zona“ teisininko I. O. pateiktais duomenimis. Publikacijų autorius A. L., nepatikrinęs šaltinio nurodomos informacijos, paskelbė šią informaciją net dvejose visuomenės informavimo priemonėse, be kita ko, ir viename didžiausių internetinių dienraščių Lietuvoje. Atsakovės nesuteikė galimybės ieškovei pasinaudoti atsakymo teise ir atsisakė bet kokiu būdu tikslinti ar keisti publikacijas, kuriose nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovės tariamas sąsajas su Rusijos Federacija ir kita klaidinga informacija, kuri ypač Ukrainos – Rusijos Federacijos karo metu, Lietuvai remiant Ukrainą, itin žymiai pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją Lietuvoje, kur ieškovė savo gaminama įranga aptarnauja net strateginę reikšmę Lietuvai turinčius objektus. Atsakovės ignoravo faktą, kad I. O., pasinaudodamas atsakovėmis, siekė paskleisti į viešumą tikrovės neatitinkančią ir klaidingą informaciją, norėdamas paveikti teisminį procesą, kurį I. O. nepagrįstai inicijavo, siekdamas sutrikdyti viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvavo ieškovė. Iš Publikacijų turinio yra matoma, kad tekstas yra parašytas paties atsakovių žurnalisto A. L., neatliekant interviu su I. O., todėl nėra žinomas žurnalistui nurodytos informacijos nei turinys, nei esmė, o I. O. citatos yra fragmentuotos, iš publikacijų turinio neįmanoma priskirti ginčijamų publikacijų teiginių konkrečiam asmeniui, taigi laikytina, kad visas tekstas yra sukurtas būtent atsakovių žurnalisto. Atsakovės galėtų kalbėti apie tik ,,paskleidimą“ tik tokiu atveju, jei ginčo publikacijose nurodoma informacija būtų paviešinta citatų forma, interviu būdu apklausiant I. O., tačiau net ir tai neatleistų atsakovių pareigų, draudžiančių atsakovėms skleisti absoliučiai bet kokią informaciją, bet kokia forma ir be jokios atsakomybės.

3. Atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo publikacijose paskelbtą ir prašomą paneigti informaciją pateikė konkretus subjektas – UAB „Elektros zona“ teisininkas I. O.. Paskelbta ginčijama informacija buvo labai svarbi visuomenei, kadangi ji buvo susijusi su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos vykdomais viešaisiais pirkimais. Po nurodytų publikacijų pasirodymo viešųjų pirkimų procesas buvo sustabdytas. Tais atvejais, kai publikaciją, kurioje cituojami ginčo teiginiai, išspausdinęs laikraštis jų neiškraipo, atsakingas už paskleistas žinias yra jas paskleidęs asmuo, t. y. civilinio teisinio santykio dalyviais būna ieškovas ir informaciją paskleidęs subjektas, o ne visuomenės informavimo priemonė. Atsakovėms nebuvo jokio pagrindo nepasitikėti UAB „Elektros zona“ teisininko I. O. patikimumu, tuo labiau, kad jis pateikiamą informaciją grindė faktiniais duomenimis, iki šiol laikosi savo pozicijos ir yra pasirengęs ją ginti teisme asmeniškai. Atsakovu byloje turėtų būti pirminis informacijos šaltinis I. O., kuris ir turi įrodyti pateiktos informacijos teisingumą. UAB „Lrytas“ ir UAB „Lietuvos rytas“ nėra tinkamos atsakovės, todėl neįrodinės ginčo teiginių teisingumo. Kai kur informacija yra žinia, o kai kur yra nuomonė, tačiau I. O. turi pasakyti, kur žinia, o kur nuomonė. Nėra pagrindo nepasitikėti informacijos šaltiniu I. O.. Atsakovės taip pat pažymėjo, kad ieškovės teismui pateiktas paneigimo tekstas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi jame ne tik nurodoma paneigtina informacija, bet ir pateikiami šios informacijos komentarai.

4. Trečiasis asmuo I. O. su patikslinu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad yra pakankamai visuomenėje gerai žinomas teisininkas. Žurnalistai, kurie rašo viešųjų pirkimų, nacionalinio saugumo klausimais, kreipiasi į jį su paklausimais, prašymais pakomentuoti bylą, pateikti medžiagą. Šiuo atveju žurnalistas kreipėsi į jį, nes jis atstovavo UAB „Elektros zona“, kuri dalyvavo viešajame pirkime, kuris domino žurnalistą. Viešųjų pirkimų bylos medžiaga buvo vieša, todėl bylos medžiaga buvo pateikta žurnalistui. Žurnalistas publikacijose rėmėsi medžiaga, kuri buvo bylų dalyku. Publikacijose remiamasi jo teiginiais. Žurnalistas privalo išviešinti tokios svarbos turimą informaciją. Įranga, gaminama Rusijos Federacijos piliečių, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes kiekvienas Rusijos pilietis turi būti lojalus savo valstybei Rusijai. Iš Rusijos ir Baltarusijos negalima pirkti net druskos, todėl NATO ginkluotės iš Rusijos piliečių teroristų tuo labiau negalima pirkti. Ieškovė yra Rusijos piliečių valdoma įmonė, jos sąsajos su LZMA yra akivaizdžios, jų valdymas yra bendras, todėl ieškovė yra LZMA sudėtinė dalis. Ieškovės metinėje ataskaitoje yra duomenys apie 2022 m. rinkas, pardavimo pajamas 2021 m., todėl publikacijų teiginiai šiais klausimais yra pagrįsti. Ieškovės tinklapyje yra informacija, kad „Estel“ tiekia įrangą Rusijos oro uostams. Faktas, kad ieškovė bendradarbiavo su K. institutu, to ieškovė net neneigia. Visi keitikliai gali būti valdomi nuotoliu būdu. Įranga tikėtina gaminama Rusijoje, nes ieškovė ir LZMA yra susijusios, viešai deklaravo, kad yra partneriai, LZMA kataloguose siūlo ieškovės įrangą.

5. Trečiasis asmuo A. L. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad domėjosi viešojo pirkimo byla, o žurnalistai gali rašyti apie viską, kas vyksta byloje. Visa medžiaga paimta iš teismo. Papildomai buvo surinka informacija iš I. O.. Teismo procesas sudomino, nes šiuo atveju Rusijos piliečių valdoma įmonė gamina ginkluotę NATO kariuomenei. A. L. kreipėsi į I. O. dėl papildomos informacijos, kuri, patikrinus, pasitvirtino. Pats taip pat rinko informaciją ir nustatė, kad ieškovės akcininkė turi butą, jos kaimynai yra artimiausi Putino žmonės ir ta informacija labai šokiravo. Straipsniuose nepateikta nei žinia, nei nuomone, o tik teismo proceso medžiaga. „Liteko“ sistemoje esančiuose teismų sprendimuose nebuvo visų duomenų, kurie yra publikacijose, juos gavo iš I. O.. Į kitus bylos dalyvius dėl medžiagos nesikreipė. Ginčo teiginių nekomentavo, nes viską žino I. O.. Straipsnį rašė seniai, dabar neprisimena, kas pagrindžia ginčo teiginius. Apie kokią įrangą buvo rašoma, taip pat geriau galės atsakyti I. O.. Teismas turi žiūrėti į politinį kontekstą. Uždavinys buvo sukliudyti Rusijos įmonei pateikti į Lietuvos kariuomenę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Pripažino, kad atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022-07-26 publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ ši paskleista informacija apie ieškovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neatitinka tikrovės:

- „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“;

- „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“;

- „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“;

- „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“;

- „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“;

- „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“;

- „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“;

- „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

Pripažino, kad atsakovės UAB „Lrytas“ internetiniame portale www.lrytas.lt 2022-07-27 publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ ši paskleista informacija apie ieškovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neatitinka tikrovės:

- „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“;

- „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“;

- „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“;

- „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

Pripažino, kad atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022-07-26 publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ šios paskleistos nuomonės apie ieškovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją:

- „<...> itin svarbią reikšmę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomą Estijos įmonę galėjo būti pagaminti Maskvos gamykloje“;

- „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“.

Pripažino, kad atsakovės UAB „Lrytas“ internetiniame portale www.lrytas.lt 2022-07-27 publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ šios paskleistos nuomonės apie ieškovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją:

- „NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

- „Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams buvo įpiršta tikėtinai Rusijoje pagaminta įranga“;

- „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“.

Įpareigojo atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbta dienraščio „Lietuvos rytas“ 2022-07-26 publikacija pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„2022 m. liepos 26 d. UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS. Tikrovės neatitinka šie duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS: 1) „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“; 2) „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“; 3) „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“,; 4) „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“; 5) „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“; 6) „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“; 7) „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“; 8) „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

Įpareigojo atsakovę UAB „Lrytas“ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbta portalo www.lrytas.lt 2022-07-26 publikacija pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„2022 m. liepos 27 d. UAB „Lrytas“ portale www.lrytas.lt publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“ buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS. Tikrovės neatitinka šie duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS: 1) „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“; 2) „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“; 3) „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“; 4) „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“; 5) „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“; 6) „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“; 7) „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“; 8) „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

Kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Sprendimo esminiai motyvai:

3.1. Vertinant ieškovės ieškinio pagrįstumą, visų pirmą turi būti nustatyta, ar ginčo teiginiai priskirtini žinios ar nuomonės kategorijai. Teismas, įvertinęs visų ginčo teiginių formuluotes ir kontekstą, nesutiko, kad visi 14 teiginių yra pripažintini žinia. Sprendžiant dėl ginčijamų teiginių, vertintini pilni publikacijų sakiniai, kuriuose pateikti ginčijami teiginiai. Atsakovių publikacijų sakiniuose „Paaiškėjo, kad itin svarbią reikšmę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomą Estijos įmonę galėjo būti pagaminti Maskvos gamykloje“, „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“, „NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“, „Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams buvo įpiršta tikėtinai Rusijoje pagaminta įranga“ vartojami žodžiai „galėjo būti“, „galimai“, „tikėtina“, „tikėtinai“ leidžia daryti išvadą, kad šiame straipsnyje buvo pateikta nuomonė apie tam tikrus faktus – ieškovės įrangos pagaminimo vietą. Šiais teiginiais nėra konstatuojama, kad įranga pagaminta Rusijoje, tačiau, atsižvelgiant į kitą publikacijų autoriaus surinktą informaciją, keliamos prielaidos dėl ieškovės įrangos pagaminimo vietos. Dėl kitų ieškovės ginčijamų teiginių teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad juose yra paskleista žinia, nes juose yra pateikiama informacija apie faktus ir jų duomenis, jų formuluotės sukonstruotos kaip faktų konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus;

Atsiliepimas

3.2. Atsakovės procesiniuose dokumentuose neginčijo, jog ginčijamuose teiginiuose pateikiama informacija apie ieškovę. Įvertinus visą publikacijų turinį ir kontekstą, t. y. tai, kad visas publikacijų turinys yra apie viešąjį pirkimą, kuriame buvo planuojama pirkti ieškovės gaminamus dažnių keitiklius, taip pat tai, kad publikacijose rašoma apie tai, kad būtent dėl ieškovės gaminamų dažnių keitiklių saugumo buvo kreiptasi į Lietuvos kariuomenę, vien apibendrinančiu būdu pateikta ginčijamų frazių formuluotė, negali paneigti fakto, kad yra pateikiami duomenys būtent apie ieškovės gaminamą įrangą;

3.3. Atsakovės ginčo teiginių teisingumo neįrodinėjo, tačiau ginčijamų teiginių teisingumą byloje siekė įrodyti trečiasis asmuo I. O.. Teismo vertinimu, I. O. pateikti įrodymai patvirtina tik dviejų ginčo teiginių, pripažintinų žiniomis apie ieškovę, atitikimą tikrovei. Pirma, į bylą pateiktos ieškovės 2021 m. metinės ataskaitos 26 priede pateikti duomenys patvirtina ginčijamo teiginio „<...> „Estel“ Estijos įmonių registre oficialiai deklaravo, kad ir 2022 metais pagrindinės įmonės tikslinės rinkos bus Rusija bei Baltarusija“ teisingumą. Antra, minėtoje metinėje ataskaitoje pateikti duomenys apie ieškovės pardavimo pajamas (ataskaitos 3 puslapis, 16 priedas) iš esmės patvirtina ginčijamą teiginį „<...> praėjusiais metais „Estel“ iš viso pardavė įvairių prekių už 13 mln. eurų, o 90 procentų šių pajamų atkeliavo iš Rusijos ir Baltarusijos“. Nors ginčo publikacijose pateikti skaičiai nėra visiškai tikslūs, nes yra suapvalinti, tačiau, teismo vertinimu, toks nežymus neatitikimas negali būti laikomas tikrovės neatitinkančia informacija ar tuo labiau tokia, kuri pažeistų ieškovės dalykinę reputaciją. Visų kitų ginčo teiginių, kurie šiuo sprendimu pripažinti esantys žiniomis apie ieškovę, atitikimas tikrovei nėra įrodytas;

3.4. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių publikacijose nurodytą faktą, kad ieškovė yra Rusijos gamyklos sudėtinė dalis. Trečiasis asmuo I. O. šio fakto teisingumą teismo posėdžio metu grindė tuo, kad, jo teigimu, „Estel“ yra Rusijos piliečių bendrovė, jos akcininkus sieja gludūs ryšiai su Rusijos gamykla „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA), be to, internete galima rasti duomenų apie šių gamyklų bendradarbiavimą. Teismo vertinimu, vien galimi ieškovės akcininkų ir Rusijos gamyklos akcininkų ryšiai automatiškai neleidžia konstatuoti, kad ieškovė yra Rusijos gamyklos sudėtinė dalis. Į bylą taip pat nepateikti jokie duomenys iš atitinkamų interneto svetainių, kuriose, I. O. teigimu, yra pateikta informacija apie „Estel“ buvimą Rusijos gamyklos sudėtine dalimi. Vien duomenys apie tai, kad Rusijos gamykla platina ieškovės įrangą, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės gamykla yra Rusijos gamyklos sudėtine dalimi;

3.5. Nei atsakovės, nei tretieji asmenys į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ginčo teiginį „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“. Ieškovė pripažįsta, jog yra tiekusi savo įrangą „Aeroflot“ ir „Belavia“, tačiau tai vyko prieš daugiau nei 10 metų;

3.6. Dėl ginčo teiginio „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę“ ieškovė paaiškino, kad pateikiama informacija nėra tiksli, nes K. institutui produktai buvo tiekti tik sovietmečiu, nuo to laiko su šia įstaiga ieškovė neturi jokių santykių. Teismas pažymėjo, kad nors ginčo teiginyje yra vartojamas būtasis laikas, tačiau tekste nenurodoma, kada ieškovė tiekė produktus K. institutui, o visas publikacijų tekstas ir kontekstas leidžia suprasti, kad ginčo teiginiu konstatuojama, jog ieškovė savo produktus K. institutui tiekė po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Į bylą nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys, kad ieškovė pastaruoju metu yra tiekusi savo gaminius minėtam institutui;

3.7. Atsakovės su trečiuoju asmeniu neįrodė ir teiginio „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą“ atitikimo tikrovei. Teismo vertinimu, trečiojo asmens į bylą pateiktos ištraukos iš LZMA tinklapio apie LZMA gaminamą ir platinamą produkciją niekaip nepatvirtina, kad ieškovės įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą;

3.8. Ištraukomis iš LZMA tinklapio trečiasis asmuo įrodinėja ir teiginį „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad niekada nebuvo šios gamyklos atstovė, tik partnerė, t. y. LZMA buvo ieškovės atstovas, platinęs ieškovės gaminamą įrangą Rusijos Federacijoje iki Ukrainos užpuolimo, kada visi verslo santykiai buvo nutraukti. I. O. į bylą pateiktame 2022-04-08 LZMA gamyklos tinklapio (https://lzma.ru/partnery) išraše, skiltyje „Oficialūs atstovai“ iš tiesų nurodyta ieškovė, tačiau, nesant jokio papildomo teksto, nėra aišku, ar nurodyto tinklapio duomenimis, LZMA yra ieškovės atstovas, ar atvirkščiai. Ieškovei teigiant, kad LZMA platino jos gamintą įrangą, labiau tikėtina, kad tinklapyje esanti informacija reiškia būtent tai, kad LZMA yra ieškovės atstovė. Taigi atsakovių paskleista informacija, kad ieškovė yra LZMA oficialus atstovas, neatitinka tikrovės. Nors dėl partnerystės ieškovė iš esmės sutiko, kad iki karo Ukrainoje buvo LZMA partnerė, tačiau, LZMA tinklapyje nesant informacijos apie LZMA ir ieškovės partnerystę, atsakovių paskleista žinia, kad ieškovė yra LZMA pagrindinis partneris, taip pat neatitinka tikrovės;

3.9. Atsakovės ar tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad dažnių keitikliai veikia publikacijose nurodytu būdu. Vien trečiojo asmens I. O., kuris yra teisininkas, o ne tokios technikos gamintojas ar specialistas, paaiškinimai teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, negali pagrįsti publikacijose paskleistų žinių teisingumo, todėl ieškovės ginčijami teiginiai „Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa“ ir „Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“ pripažintini neatitinkančiais tikrovės;

3.10. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad ieškovės įranga yra gaminama Rusijoje. I. O. paaiškinimas, kad ieškovės akcininkai yra Rusijos piliečiai, todėl jie laikytini teroristais ir tai savaime reiškia, kad ieškovės įranga gaminama Rusijoje, vertintini kritiškai. Bendrovės akcininkų pilietybė niekaip neįrodo bendrovės įrangos gamybos vietos. Gamybos vietos neįrodo ir viena nuotrauka iš LZMA tinklapio, kurioje pavaizduota įranga su užrašu „Estel“;

3.11. Teismo vertinimu, Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, be kita ko, galiojant draudimui iš Rusijos importuoti tam tikras prekes, taip pat Europos Parlamentui ir Lietuvos Respublikos Seimui Rusiją pripažinus terorizmą remiančia valstybe, sutiktina su ieškove, kad neatitinkančios tikrovės informacijos apie tai, kad ieškovė gamina savo įrangą Rusijoje, veikia kartu su Rusijos gamykla LZMA ir yra jos sudėtinė dalis, kad ieškovės įranga yra pavojinga Lietuvai ir NATO, kad ieškovė tiekia įrangą Rusijos ir Baltarusijos oro linijoms, Rusijos prezidento kuruojamam institutui ir pan., akivaizdžiai formuoja neigiamą požiūrį į ieškovę, mažina jos teigiamą vertinimą, pasitikėjimą jos gaminama produkcija, todėl tokių žinių paskleidimas žeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Publikacijose paskleistomis žiniomis buvo siekiama, jog ieškovės įranga nebūtų perkama Lietuvoje, ką patvirtino ir trečiasis asmuo I. O., tokiu būdu iš esmės patvirtindamas paskleistų žinių neigiamą įtaką ieškovės dalykinei reputacijai;

Žemesnės instancijos teismas

3.12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodė neįrodinėsiančios ginčijamų teiginių teisingumo, nurodydamos, kad visą informaciją straipsniams pateikė trečiasis asmuo I. O., kuriuo, anot atsakovių, jos neturėjo pagrindo nepasitikėti ir kuris, atsakovių nuomone, ir turėtų įrodinėti savo teiginių teisingumą. Ieškovė keisti atsakovo nesutiko, nurodė, kad būtent atsakoves laiko atsakingas už ginčo teiginių paskleidimą ir būtent jos turi pareigą tikrovės neatitinkančią informaciją paneigti. Įvertinus publikacijų, kuriose paskleisti ginčo teiginiai, turinį, matyti, kad tik du iš 14 ginčijamų teiginių yra pateikti kaip trečiojo asmens I. O. citatos: „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ ir „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“. Visi kiti ginčijami teiginiai yra pateikiami ne kaip I. O. citatos, o kaip publikacijų autoriaus žurnalisto A. L. tekstas. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu A. L. nurodė, jog pats savo iniciatyva domėjosi viešuoju pirkimu, kuriame buvo planuojama pirkti ieškovės gaminamą įrangą, rinko informaciją apie ieškovę ir, norėdamas pasitikslinti surinktą informaciją, kreipėsi į I. O., kuris, anot A. L., patvirtino jam kilusius įtarimus dėl ieškovės sąsajų su Rusija. Trečiasis asmuo I. O. yra UAB „Elektros zona“ teisininkas. UAB „Elektros zona“ dalyvavo Lietuvos kariuomenės vykdytame viešajame pirkime, kurio laimėtoja buvo paskelbta UAB „Baltijos tiekimas“, pirkime pasiūliusi ieškovės gaminamą įrangą. UAB „Elektros zona“ minėtame viešajame pirkime užėmė antrąją vietą ir apskundė viešojo pirkimo rezultatus teismui. Taigi I. O. yra tiesiogiai suinteresuotas jo atstovaujamos bendrovės laimėjimu viešajame pirkime, todėl jo pateiktą neigiamo pobūdžio informaciją apie konkurentų bendrovės siūlomą įrangą, jos gamintojus reikėtų vertinti labai atidžiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad ginčo publikacijų autorius A. L. nurodė, kad ieškove susidomėjo, susipažinęs su viešai prieinamais teismų procesiniais sprendimais dėl minėto viešojo pirkimo, tačiau iš minėtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad pati ieškovė ir minėto teismo proceso metu kategoriškai neigė sąsajas su Rusija. Atsakovės į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių visišką atsakovių pasitikėjimą I. O. ir jo teikiamos informacijos teisingumu. Taigi A. L., disponuodamas I. O. teiginiais, vadovaudamasis žurnalistų profesionalumo standartais, galėjo ir turėjo įvertinti, kokia apimtimi jo teiginius skelbti viešai. A. L. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokie konkretūs jo surinkti duomenys patvirtina ginčo teiginių, pripažintų žiniomis, teisingumą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad už tikrovės neatitinkančių teiginių (žinių) apie ieškovę paskleidimą yra atsakingas I. O., net ir tuo atveju, jei publikacijose buvo remiamasi iš jo gautais duomenimis ar dalis informacijos pateikta kabutėse, kaip I. O. citatos. Teismas sutinka, kad siekis, jog viešojo pirkimo metu būtų įsigyta nacionalinio saugumo reikalavimus atitinkanti įranga, kad pirkimo metu nebūtų nusipirkta Rusijoje pagaminta įranga, yra svarbus ir vertintinas teigiamai, tačiau tokio tikslo siekis negali atleisti atsakovių nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą;

Atsiliepimas

3.13. Atsakovių atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad žurnalistas aprašė teismo procesą, ginčo atveju turėtų būti taikoma CK 2.24 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Teismo vertinimu, CK 2.24 straipsnio 9 dalis šiuo atveju netaikytina, nes ieškovė prašo paneigti ne teismo posėdžio metu, o atsakovių laikraštyje ir internetiniame portale paskleistus duomenis, be to, atsakovės nebuvo viešojo pirkimo bylos, kuri paskatino žurnalistą parašyti ginčo publikacijas, proceso dalyvės;

3.14. Teismas iš dalies sutiko su atsakovių argumentais, kad ieškovės ieškinyje nurodomas paneigimo tekstas ne visai atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus, keliamus paneigimo tekstui, kadangi ieškovė į prašomą paskelbti paneigimo tekstą įtraukia papildomus paaiškinimus, kurių paneigimo tekste neturėtų būti. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo atsakoves paskelbti paneigimą, nes teismas turi teisę patikslinti paneigimo tekstą, nekeičiant ieškovo reikalavimo esmės;

3.15. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kad atsakovė savo įrangą gamina Rusijoje. Taip pat nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas dėl tokios ieškovės produkcijos gamybos vietos. Vienintelė aplinkybė, kuria grindžiamos tiek žinios, tiek nuomonės apie ieškovės įrangos gamybą Rusijoje, yra I. O. paaiškinimai, kad ieškovė yra Rusijos Federacijos piliečių valdoma ir kontroliuojama įmonė. Ieškovė neprašo pripažinti neatitinkančiu tikrovės ginčo publikacijų teiginio, kad ieškovės valdybą ir stebėtojų tarybą sudaro Rusijos piliečiai, tačiau, teismo vertinimu, vien šis faktas nesudaro pagrindo susiformuoti pagrįstai nuomonei, kad ieškovė savo produkciją galimai gamina Rusijoje. Neteisinga informacija apie tai, kad ieškovė savo produkciją gamina Rusijoje, pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Teismas neturi pagrindo skirtingai vertinti jokio objektyvaus faktinio pagrindimo neturinčios nuomonės apie tai, kad ieškovė tikėtina savo produkciją gamina Rusijoje. Net ir tuo atveju, jei atsakovės siekė supažindinti visuomenę su vykusio viešojo pirkimo procedūromis ir taip užtikrinti visuomenės teisę žinoti, jos viešai skleidžiama nuomonė turi būti apgalvota, formuluojama apdairiai tam, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspūdis apie ieškovę, tuo labiau kad didesnė dalis publikacijų teiginių buvo žinios apie ieškovę, neatitinkančios tikrovės. Kadangi šiuo atveju ieškovės dalykinė reputacija buvo pažeista nuomonės paskleidimu, ieškovės teisės dėl teiginių, pripažintų nuomone, paskleidimo negali būti apgintos CK 2.24 straipsnyje nurodytu būdu, tačiau teismas spendžia, kad ieškovės teisės tokiu atveju gintinos pažeidimo pripažinimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4. Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimo dalį, liečiančią atsakovę UAB „Lietuvos rytas“, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti iš ieškovės Estijos įmonės Tallina Elektrotechnika „Estel“ AS bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji yra netinkama atsakovė, kadangi ginčijamą ir prašomą paneigti informaciją pateikė konkretus subjektas – UAB „Elektros zona“ teisininkas I. O. ir kad jai nebuvo jokio pagrindo nepasitikėti šio informacijos šaltinio patikimumu, juolab, kad jis pateiktą informaciją dar iki teismo proceso pradžios grindė faktiniais duomenimis, laikėsi savo pozicijos ir buvo pasirengęs ją ginti teisme asmeniškai. Teismas į šiuos argumentus atsižvelgė tik iš dalies, I. O. įtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau ieškovei nepasiūlė apsvarstyti tinkamo atsakovo klausimą, nors skundžiamame sprendime teigiama, kad ieškovė keisti atsakovo nesutiko. I. O. tiek savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teisme kategoriškai tvirtino, jog publikaciją parengęs žurnalistas A. L. labai tiksliai perteikė jo perduotą informaciją, nieko neiškraipė, todėl jis ir prisiima pilną asmeninę atsakomybę už jos atitikimą tikrovei. Tai, kad ne visa jo pateikta informacija yra pažymėta kabutėmis, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, nors teismas kažkodėl tai vertina kitaip. Žurnalistas A. L. teisme paaiškino, kad apie skandalingą viešąjį pirkimą, organizuotą Lietuvos kariuomenės ir vykusį jau prasidėjus karui Ukrainoje, sužinojo iš paskelbtų teismų sprendimų. Juose buvo duomenys ir apie tai, kad UAB „Elektros zona“ ginčydama viešojo pirkimo rezultatus rėmėsi tuo, kad Estijos įmonė Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS, per savo akcininkus yra susijusi su agresore Rusija. Kadangi teismo sprendimuose buvo tik bendro pobūdžio duomenys, todėl jis kreipėsi į I. O., kuris ir suteikė konkrečią ir išsamią informaciją. Savo iniciatyva jis surinko ir paskleidė vienintelę informaciją – apie įmonės „Estel“ beneficiarės bei valdybos narės Rusijos pilietės E. K. gyvenamąją vietą. Šią informaciją paneigti atsakovė nėra įpareigota;

4.2. Teismui buvo pateiktas Šiaulių apygardos teismo 2022-04-19 sprendimas, UAB „Elektros zona“ apeliacinis skundas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022-06-30 nutartis, iš kurių matyti, kad viešojo konkurso rezultatai buvo ginčijami ir remiantis ta pačia informacija, kuri buvo paskelbta ginčijamoje dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje. Publikacijoje taip pat nurodyta, kad apie galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, nurodant tuos pačius duomenis, buvo informuotos ir atitinkamos valstybės institucijos. Prieš skelbiant publikaciją buvo kreiptasi ir į Krašto apsaugos ministerija, iš kur pirmiausia buvo gautas atsakymas, kad pirkimo procedūros tęsiamos, vėliau - kad jos stabdomos, dar po kurio laiko - kad priimtas sprendimas naikinti konkurso rezultatus. Šie faktai netiesiogiai patvirtina, kad žurnalistas ir informaciją suteikęs I. O. buvo teisūs, keldami klausimus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad dėl pirmiau nurodytų Šiaulių apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties yra paduotas kasacinis skundas, kuriame taip pat keliami ir su ieškovės patikimumu susiję klausimai, todėl tretysis asmuo I. O. buvo pateikęs teismui prašymą stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas. Prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama civilinė byla nėra susijusi su šia byla, kad pirmos ir apeliacinės instancijų teismai nenagrinėjo I. O. keliamų su nacionaliniu saugumu susijusių klausimų ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs UAB „Elektros zona“ kasacinį skundą (2023-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023) pažymėjo, kad nacionalinis saugumas yra viešasis interesas, kuris sudaro pagrindą teismui ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo; byloje esant pirminių duomenų, sudarančių pagrindą abejonei dėl ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo aptariamu aspektu (dėl grėsmių nacionaliniam saugumui), bet teismams to neišsiaiškinus, liko neatskleista šios bylos dalies esmė, dėl ko pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini. Toks kasacinio teismo sprendimas tik patvirtina, kad tiek tretieji asmenys, tiek žiniasklaidos priemonė veikė pagrįstai siekdami paviešinti su viešuoju interesu susijusią informaciją, kuri įgautų ir atitinkamą teisinį įvertinimą;

4.3. Nagrinėjamu atveju žurnalistas aprašė ne kažkokią abstrakčią istoriją, o konkrečius dalykus, kuriuos visuomenė privalo žinoti. Jis nieko neišsigalvojo ir nepadarė jokių savarankiškų išvadų, o tik perteikė tai, apie ką buvo informuojamos atitinkamos valstybės institucijos, kokius argumentus šalys naudojo nagrinėjant ginčą teisme, išklausė ir paviešino suinteresuotų asmenų nuomones. Jokio kito intereso, kaip pareigos informuoti visuomenę apie labai jautrius dalykus, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus, nei žurnalisto A. L., nei trečiojo asmens I. O. veiksmuose neįmanoma įžvelgti.

5. Atsakovė UAB „Lrytas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimo dalį, liečiančią atsakovę UAB „Lrytas“, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti iš ieškovės Estijos įmonės Tallina Elektrotechnika „Estel“ AS bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. 2022-08-16 atsakydama į ieškovės 2022-08-12 pretenziją dėl paskelbtos informacijos paneigimo, atsakovė atkreipė dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse. Ginčo atveju pirminis informacijos šaltinis buvo dienraštis „Lietuvos rytas“, kurio leidėjas – UAB „Lietuvos rytas“. Tai yra aiškiai nurodyta ir www.lrytas.lt perpublikuojant pirmiau nurodytą publikaciją. Tokiu atveju, UAB „Lrytas“ galėtų dalyvauti byloje nebent trečiojo asmens teisėmis ir jeigu teismas įpareigotų pirminį informacijos šaltinį tam tikrą informaciją paneigti, tuomet tą patį privalėtų padaryti ir UAB „Lrytas“. Publikacijos autorius žurnalistas A. L. nėra UAB „Lrytas“ darbuotojas, nei su juo, nei su kitu trečiuoju asmeniu I. O. UAB „Lrytas“ nesieja jokie santykiai. UAB „Lrytas“ teisme palaikė kitos atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ poziciją, jog atsakovais šioje byloje turėtų būti ne UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“, o pirminis informacijos šaltinis I. O.;

5.2. Kadangi jokios ginčijamos informacijos rinkimo, gavimo, jos tikrumo patikrinimo bei paskelbimo aplinkybės UAB „Lrytas“ nėra žinomos, todėl jokių kitų skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo pagrindų negali pateikti.

Atsiliepimas

6. Ieškovė Estijos bendrovė Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS atsiliepimu prašo atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ apeliacinius skundus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Dėl atsakovės UAB „Lrytas“ atsakomybės pagrindų pirmosios instancijos teismas yra išsamiai pasisakęs sprendime, be kita ko pažymint, jog visuomenės informavimo priemonė turi įstatyme įtvirtintą pareigą skleisti tik patikrintą informaciją. Šių sprendimo išvadų atsakovė UAB „Lrytas“ neginčija. Atsakovė UAB „Lrytas“ bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ,,pirminis informacijos šaltinis yra dienraštis „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ pagal atitinkamą susitarimą su UAB „Lietuvos rytas“ tokiais atvejais neatsako už paskleistos informacijos atitikimą tikrovei“, tačiau atsakovių tarpusavio susitarimai negali paneigti (ir nepaneigia) imperatyvių įstatymo nuostatų, taikytinų atsakovėms, kaip žiniasklaidos priemonėms. Taip pat atsakovė UAB „Lrytas“ klaidingai remiasi Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 54 straipsnio 3 dalimi, kaip neva atleidžiančia ją nuo atsakomybės. Ginčo laikotarpiu aktualus VIĮ 54 straipsnis nuo 2010 metų neturi 3 dalies, o ankstesnės straipsnio redakcijos cituojamos formuluotės nenumatė, todėl apskritai nesuprantama, kuria įstatymo redakcija yra remiamasi. Aktualiame straipsnyje yra nurodomos tam tikros sąlygos, kada viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Lrytas“ šių sąlygų neatitinka, kadangi savo publikacijoje nenurodė informacijos šaltinio, antrą publikaciją paskelbė kitu pavadinimu, kita forma, be jokios nuorodos į pirmą publikaciją. Be to, VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad žurnalistai privalo teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. VIĮ 51 straipsnis nustato atsakovių atsakomybę už jų šio įstatymo pažeidimus. Taigi atsakovės UAB „Lrytas“ atsakomybė dėl paskleistos informacijos neatitikimo tikrovei bet kuriuo atveju yra neginčytina;

6.2. Atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ motyvai yra ne tik nesuderinami su jų veiklai taikytinais principais ir reikalavimais, bet ir neatitinka net elementarios logikos, kadangi laikant, jog dėl atsakovių parengtos ir paskleistos bei valdomos informacijos teisingumo neva yra atsakingas tik trečiasis asmuo I. O., tuo yra užkertamos bet kokios galimybės suinteresuotam dėl savo teisėtų interesų gynybos asmeniui apsiginti nuo tokios tikrovės neatitinkančios ir dalykinę reputaciją žeidžiančios informacijos, nes atsakovės šiuo atveju nesuteikė ieškovei net atsakymo teisės (nors to buvo prašoma raštu) ir jos nėra pavaldžios trečiajam asmeniui I. O., dėl ko bet kokios pretenzijos šiam asmeniui informacijos paskleidimo nenutrauktų ir tuo sukeltų padarinių nešalintų. Tokia atsakovių, kaip visuomenės informavimo priemonių, pozicija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamomis demokratinėmis vertybėmis ir principais bei jų veiklai taikytinais įstatyme įtvirtintais principais ir reikalavimais (VIĮ 3 str. 2, 3 d.);

6.3. Pirmosios instancijos teismas dėl šaltinio citavimo išsamiai pasisakė sprendime, įvertindamas, be kita ko, jog ,,tik du iš 14 ginčijamų teiginių yra pateikti kaip trečiojo asmens I. O. citatos: „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ ir „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“. Visi kiti ginčijami teiginiai yra pateikiami ne kaip I. O. citatos, o kaip publikacijų autoriaus žurnalisto A. L. tekstas“. Taigi, publikacijos nebuvo vien ,,I. O. citatos“, kurių teisingumo tikrinti atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ neva neprivalėjo. Tai, kad publikacijos galėjo būti paremtos šio trečiojo asmens teiktais paaiškinimais nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams;

6.4. Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ sąmoningai skunde ignoruoja aplinkybes, jog trečiasis asmuo I. O. akivaizdžiai siekė paskleisti į viešumą tikrovės neatitinkančią ir klaidingą informaciją per atsakoves, galimai asmeniškai pažinodamas publikacijos autorių A. L., kurios tą ir padarė, su tikslu paveikti minėtą teisminį procesą, kurį trečiasis asmuo I. O. darbdavio, pirkimus pralaimėjusios UAB „Elektros zona“, vardu nepagrįstai inicijavo siekdamas sutrikdyti viešuosius pirkimus. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, jog viešųjų pirkimų procesas (Nr. 559484), apie kurį kalbama publikacijose, buvo sustabdytas dėl nepagrįstai inicijuoto teisminio proceso siekiant panaikinti perkančiosios organizacijos 2021-11-29 sprendimą dėl laimėtojų nustatymo. Civilinėje byloje pagal UAB „Elektros zona“ ieškinį (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00025-2022-1) UAB „Elektros zona“ reikalavimai kartu su visais melagingais pareiškimais apie ieškovę buvo atmesti pilna apimtimi, kaip faktiškai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023 galiausiai bylą nutraukė dėl išnykusio teisinio suinteresuotumo - panaikinus UAB „Elektros zona“ ginčijamą sprendimą, išnyko nagrinėjamo ginčo dalykas. Kasacinio teismo minėtoje byloje pateikti išaiškinimai niekaip nepagrindžia (ir negali pagrįsti) atsakovių pozicijos, nes su jomis apskritai nėra susiję. Atsakovių publikuoti teiginiai šioje byloje nebuvo jokia forma patvirtinti, nes jie apskritai nebuvo nagrinėti;

6.5. Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ skunde nurodydama, jog neva buvo pagrindas pasitikėti trečiojo asmens I. O. teikiamos informacijos teisingumu, remiasi iš esmės tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir trečiojo asmens A. L. deklaratyviais aiškinimais apie tam tikrus ,,žodinius patikinimus“, kurie iš tikro nebuvo nei tikrinti, nei patvirtinti. Toks aplaidus pasitikėjimas informacijos šaltinio teikiamais duomenimis, kuriu pagrindu buvo parengtos publikacijos, yra nesuderinamas su tinkamu vykdymu VII 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos pareigos atsakovėms teikti tik teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Ypač atsižvelgiant į teismo nustatytą aplinkybę, apie kurią atsakovėms neabejotinai buvo žinoma, jog trečiasis asmuo I. O. buvo tiesiogiai suinteresuotas jo atstovaujamos bendrovės laimėjimu viešajame pirkime, todėl šio asmens teiktą neigiamo pobūdžio informaciją apie konkurentų bendrovės siūlomą įrangą, jos gamintojus (šiuo atveju ieškovę) reikėtų vertinti labai atidžiai ir itin kritiškai. Tačiau atsakovei UAB „Lietuvos rytas“ iš esmės niekaip netikrinant nei paties I. O. asmenybės, nei jo teiktos informacijos patikimumo, nevykdant apskritai jokių įstatymuose nustatytų pareigų, ignoruojant ieškovės raštu reiškiamas pretenzijas, paneigiant jos įstatyme nustatytą atsakymo teisę, netenka jokios prasmės apeliacinio skundo aiškinimai apie saviraiškos laisvę ir viešojo intereso gynimą. Pats trečiasis asmuo I. O. teismo sprendimo jokia forma neskundė (nors tokią teisę turi), kas sudaro pagrindą teigti, kad šis asmuo sutinka su sprendime padarytomis išvadomis, kad publikacijose pateiktos žinios neatitinka tikrovės, o jų pagrindų išreikštos nuomonės pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. 1 ir 3, 2022-07-26 buvo paskelbta žurnalisto A. L. publikacija „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“, kurioje paskelbta informacija apie ieškovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS. Atsakovė UAB „Lrytas“ savo internetiniame portale www.lrytas.lt 2022-07-27 paskelbė tapačią publikaciją tik kitu pavadinimu „Skandalu pakvipęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpiršo tikėtina Rusijoje pagamintą įrangą“, kurioje buvo atkartota pirmoje publikacijoje nurodyta informacija apie ieškovę. Ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Lrytas“, reikalaudama jos paskelbtą publikaciją papildyti atsakančiuoju ieškovės komentaru bei viešai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieškovę. Atsakovė UAB „Lrytas“ 2022-08-16 raštu prašymo netenkino, nurodydama, jog pirminis informacijos šaltinis yra dienraštis „Lietuvos rytas“ ir atsakovė UAB „Lrytas“ pagal atitinkamą susitarimą su atsakove UAB „Lietuvos rytas“ tokiais atvejais neatsako už paskleistos informacijos atitikimą tikrovei. Ieškovė taip pat kreipėsi į atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ dėl jos paskelbtos publikacijos, reikalaudama išspausdinti atsakomąjį ieškovės komentarą bei viešai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieškovę, tačiau atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ 2022-09-19 raštu informavo, kad publikaciją žurnalistas A. L. parengė remdamasis pirminio informacijos šaltinio – UAB „Elektros zona“ teisininko I. O. pateiktais duomenimis. Kadangi atsakovės atsisakė paskelbti ieškovės nurodytos informacijos paneigimą, ieškovė dėl tam tikrų publikacijose paskleistų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir informacijos apie ieškovę paneigimo kreipėsi į teismą. Trečiaisiais asmenis į bylą buvo įtraukti publikacijų autorius žurnalistas A. L. ir informacijos šaltinis I. O.. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ paskelbtose publikacijose paskleista teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta informacija ir nuomonė apie ieškovę neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją bei įpareigojo atsakoves per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbtos publikacijos, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę paskelbiant atitinkamo turinio pranešimus. Nesutikdamos su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus pateikė abi atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“.

17. Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nėra tinkama atsakovė, kadangi ginčijamą ir prašomą paneigti informaciją pateikė konkretus subjektas – UAB „Elektros zona“ teisininkas I. O., kuriuo nebuvo pagrindo nepasitikėti, pateiktą informaciją jis grindė faktiniais duomenimis, laikėsi savo pozicijos ir buvo pasirengęs ją ginti teisme asmeniškai. Publikaciją parengęs žurnalistas A. L. labai tiksliai perteikė I. O. perduotą informaciją, nieko neiškraipė. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas ieškovei nepasiūlė apsvarstyti tinkamo atsakovo klausimą. Atsakovė UAB „Lrytas“ apeliaciniame skunde savo ruožtu nurodo, kad ginčo atveju pirminis informacijos šaltinis buvo dienraštis „Lietuvos rytas“, kurio leidėjas – atsakovė UAB „Lietuvos rytas“. Tai nurodyta ir www.lrytas.lt perpublikuojant nurodytą publikaciją. Publikacijos autorius žurnalistas A. L. nėra UAB „Lrytas“ darbuotojas, nei su juo, nei su kitu trečiuoju asmeniu I. O. UAB „Lrytas“ nesieja jokie santykiai, todėl atsakovu šioje byloje turėtų būti pirminis informacijos šaltinis I. O..

18. Teisėjų kolegija su tokia atsakovių pozicija nesutinka. Bylose dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo pagal bendrąją taisyklę atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas, todėl, esant reikalavimui paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, jie tokiose bylose paprastai yra atsakovai (CK 2.24 straipsnis, Visuomenės informavimo įstatymo 44, 51, 54 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 37 punktas). Tuo atveju, jei viešosios informacijos skleidėjas atskleidžia publikacijos autorių, šis įtraukiamas dalyvauti byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje (CK 2.24 straipsnio 5 dalis).

19. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies, taip pat CK 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatas viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, jeigu, pirma, jie nurodė informacijos šaltinį; antra, informacija paskelbta Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyto subjekto ir (arba) nustatytu būdu. Šiais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalis).

20. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą kasacinio teismo praktikoje, viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės, turi pareigą įrodyti, kad kiti asmenys paskleidė asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, o viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas juos tik pakartojo (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalis 1–6 punktai) arba pateikė kaip nuomonę, komentarą ar vertinimą (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalis 7 punktas), taip pat turi nurodyti duomenis pateikusį asmenį (informacijos šaltinį) (CK 2.24 straipsnio 5 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalis).

21. Nustatęs, kad kiti asmenys paskleidė informaciją ir tai galėtų būti aplinkybe, naikinančia viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo atsakomybę, teismas turėtų pasiūlyti ieškovui spręsti dėl netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo tinkama arba kitų atsakovų įtraukimo į bylą, o ieškovui nesutikus – dėl pagrindo tokius asmenis įtraukti kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad informacijos šaltiniui, trečiajam asmeniui I. O. nereiškia materialiųjų teisinių reikalavimų. Priešingai, ieškinio reikalavimus kildina iš trečiojo asmens A. L. veikimo, t. y. žurnalisto pareigų netinkamo vykdymo, bei iš atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ veiksmų, viešai paskelbiant nepatikrintą žurnalisto parengtą informaciją.

23. Byloje nenustatyta aukščiau nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, kurios sudarytų pagrindą atleisti atsakoves UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą. Nors UAB „Lietuvos rytas“ publikacijoje buvo nurodytas informacijos šaltinis, trečiasis asmuo I. O., tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, daugumos publikacijoje paskelbtų ginčo teiginių, kurie pripažinti informacija apie ieškovę, autorius buvo pats žurnalistas A. L. – tik du iš keturiolikos publikacijoje nurodytų ginčo teiginių paskleisti kaip trečiojo asmens I. O. pateiktos informacijos citatos, kurios gautos ne tiesioginio interviu su I. O. metu, o žurnalistui A. L. asmeniškai pasikreipus į I. O. dėl informacijos apie ieškovę pateikimo. Tuo tarpu atsakovė UAB „Lrytas“ savo ginčo publikacijoje, kurioje perskelbta identiško turinio atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ publikacija, pakeičiant tik jos pavadinimą, aiškiai nenurodyta, jog šios atsakovės UAB „Lrytas“ publikacijos šaltinis atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ publikacija, nepateikta jokia nuoroda į pirmąją UAB „Lietuvos rytas“ publikaciją.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis); kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalis); viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktai); žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis numato, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

25. Apeliaciniuose skunduose atsakovės iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto ginčo publikacijose apie ieškovę pateiktos informacijos, kuri teismo pripažinta neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieškovės dalykinę reputaciją, išsamaus vertinimo. Apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta, kad šis teismo vertinimas yra klaidingas ar prieštarauja bylos medžiagai. To nepatvirtina ir atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai apie ginčo publikacijų vertinimui aktualaus Lietuvos kariuomenės vykdyto viešojo pirkimo, kuriame buvo siūloma ieškovės gaminama įranga, pabaigos rezultatą ar informacijos šaltinio kreipimąsi į įvairias valstybines institucijas su prašymu įvertinti informaciją apie ieškovę. Į bylą nepateiktą duomenų, kad valstybinės institucijos būtų patvirtinusios informacijos šaltinio informaciją apie ieškovę, o atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-04-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023, nėra konstatuota kaip įrodyta ieškovės ar jos gaminamos įrangos neatitiktis nacionalinio saugumo reikalavimams. Šioje kasacinio teismo nutartyje tik nurodoma, jog tokios aplinkybės pagal dabartinį teisinį reguliavimą turėjo būti tiriamos viešojo pirkimo metu, todėl pirkimo procedūros yra atnaujintos. Tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad šiai dienai valstybinės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka būtų konstatavusios ieškovės ar jos gaminamos įrangos neatitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams.

26. Teisėjų kolegija laiko svarbia aplinkybe, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovių nurodomas informacijos šaltinis, trečiasis asmuo I. O. yra UAB „Elektros zona“ teisininkas. Ši įmonė dalyvavo minėtame Lietuvos kariuomenės vykdytame viešajame pirkime, kurio laimėtoja buvo paskelbta UAB „Baltijos tiekimas“, pirkime pasiūliusi ieškovės gaminamą įrangą. UAB „Elektros zona“ šiame viešajame pirkime užėmė antrąją vietą ir apskundė viešojo pirkimo rezultatus teismui. Viešojo pirkimo byloje UAB „Elektros zona“ atstovavo tas pats I. O., taigi jis buvo tiesiogiai suinteresuotas jo atstovaujamos UAB „Elektros zona“ laimėjimu nurodytoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės privalėjo šio informacijos šaltinio pateiktą neigiamo pobūdžio informaciją apie konkurentės siūlomą ieškovės gaminamą įrangą ir pačią ieškovę vertinti ypatingai kritiškai ir labai atidžiai bei padaryti viską, kad būtų įsitikinta skelbiamos informacijos tikrumu dar prieš ją paskelbiant. Tačiau atsakovės pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog jos galėjo neabejoti I. O. pateiktos informacijos teisingumu, taip pat nepateikė įrodymų, jog šią informaciją išsamiai patikrino joms prieinamomis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog prieš skelbiant ginčo publikacijas, net nebuvo kreiptasi į ieškovę, suteikiant jai galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti ketinamą paskelbti informaciją. Dėl nurodyto teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės, paskelbdamos ginčo publikacijas, kuriuose nurodyta informacija apie ieškovę neatitinka tikrovės ir pažeidžia jos dalykinę reputaciją, nevykdė joms, kaip visuomenės informavimo priemonėms, Visuomenės informavimo įstatymo keliamų reikalavimų informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai.

27. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovių apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimamas galutinis sprendimas pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl apeliantų turėtos žyminio mokesčio išlaidos neatlyginamos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą advokatui sumokėjo 2 000 Eur. Tokio dydžio išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei nustatytus jų dydžio apribojimus, todėl ieškovui kompensuotinos pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusVisvaldas Kazkiūnas