- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-1849-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09663-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Skanauk“, R. K., R. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Reitan Convenience Lithuania“
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skanauk“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Reitan Convenience Lithuania“ (buv. -uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos spauda“) dėl įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ir statinio atlaisvinimo, tretieji asmenys – R. K., R. S. individuali įmonė „Ridetas“, M. K. individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Skanauk“, T. B. personalinė įmonė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UAB „Reitan Convenience Lithuania“ (buvęs pavadinimas UAB „Lietuvos spauda“) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti atvirojo tipo statinį (šaligatvį), esantį (duomenys neskelbtini), išnuomotą atsakovui 1997 m. sausio 9 d. nuomos sutartimi, ir perduoti jį ieškovui. Nurodė, kad 1997 m. sausio 9 d. ieškovas ir atsakovas bei pastarojo atstovaujami verslininkų darbdavių konfederacijos nariai (UAB „M.B.R.“, UAB „Vilniaus troleibusai“, M. A., G. K., R. S., G. S.) pasirašė terminuotą, t.y. nuo 1996 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. sutartį Nr. 05-86JD-19/N-1 dėl atviro tipo statinio (šaligatvio), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos laikino paviljono įrengimui. 2004 m. rugpjūčio 17 d. sutarties Nr. 05-86JD-19/N-1 pakeitimu Nr. SN-122 G. S. teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį perduotos M. K. IĮ. Sutartimi nuomininkai įsipareigojo, pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, perduoti pagal aktą tvarkingą atviro tipo statinį (šaligatvį). Atsižvelgdamas į daugkartinius atsakovo prašymus, ieškovas atidėjo šaligatvio perdavimo-priėmimo terminą iki 2007 m. liepos 2 d., tačiau atsakovas savo pareigos perduoti išnuomotą statinį (šaligatvį) iki šiol neįvykdė. Atsakovas raštuose ieškovui nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti atlaisvinti atviro tipo statinį ir sutarties pasibaigimo dieną buvo pasirengęs atlaisvinti minėtą plotą, tačiau iki šiol savo įsipareigojimo neįvykdė. 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas tenkino AB „Lietuvos geležinkeliai“ priešieškinį, kuriuo buvo prašoma įpareigoti 1997 m. sausio 9 d. nuomos sutarties Nr. 05-86JD-19/N-1 šalis vykdyti sutartį, t.y. nusikelti prekybos paviljoną, atlaisvinti atvirojo tipo statinį jį nuomotojui AB „Lietuvos geležinkeliai“. Minėtą sprendimą apeliacinės instancijos teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą. Kasacine tvarka sprendimas apskųstas nebuvo. Nors nuomos sutarties terminas pasibaigė, tačiau atsakovui priklausantis paviljonas faktiškai vis dar stovi ant ieškovo išnuomoto šaligatvio.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas UAB „Reitan Convenience Lithuania“ sutiko su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, jog aptariamos nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, ir ieškovui turi būti grąžintas išnuomotas daiktas tokios būklės, koks jis buvo prieš nuomos sutarties sudarymą bei tai, jog ant 140 kv.m bendrojo ploto atvirojo tipo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pastatas – paviljonas, kuris viešame registre yra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas. Atsakovas nurodė, kad jis negali įvykdyti pareigos grąžinti daiktą nuomotojui dėl objektyvių priežasčių. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-88-631/2008 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. sausio 4 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t.y. viešame nekilnojamojo turto registre buvo padarytas įrašas, jog draudžiama perleisti nuosavybės teisę į pastatą – paviljoną, kuris pastatytas kaip nekilnojamasis daiktas ant 140 kv.m bendrojo ploto atvirojo tipo statinio, kurį ieškovas išnuomojo 1997 m. sausio 9 d. statinio nuomos sutartimi Nr. 05-86JD-19/N-1. Minėta teismo nutartis reiškia, kad atsakovas neturi teisės perleisti nuosavybės teisės kitiems asmenims į paviljoną ir yra draudžiama šį statinį griauti. Atsakovas neturi duomenų apie tai, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-88-631/2008 yra įvykdytas, o, kai ieškinys patenkintas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Statinio nuomos sutartį su ieškovu yra pasirašę ir kiti asmenys. Ne visi asmenys yra įpareigoti atlaisvinti atvirojo tipo statinį teismo sprendimu, o duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis dėl skolininkų pakeitimo vykdymo procese, atsakovas neturi. Atsakovas yra nustatęs terminą kitiems asmenims pasiimti savo daiktus/turtą iš pastato – paviljono dėl planuojamų griovimo darbų. Atsakovui priklausančiame pastate – paviljone šiuo metu dar veiklą vykdo J. R., MB „Ciceronas“, UAB „Vilniaus lobiai“, su kuriais atsakovas niekada nėra sudaręs jokių sutarčių dėl pastato panaudos, nuomos ir pan.
Tretieji asmenys R. K., R. S. IĮ „Ridetas“, M. K. IĮ, UAB „Skanauk“, T. B. PĮ atsiliepimų į ieškovo ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą UAB „Reitan Convenience Lithuania“ per 40 dienų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-36132-294/2014 procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti atvirojo tipo statinį (šaligatvį), esantį (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį ieškovui. Teismas konstatavo, jog pasibaigus sutartyje numatytam terminui atsakovas įstatyme ir sutarties 4.2 punkte nustatytus pareigos perduoti išnuomotą statinį (šaligatvį) iki šiol neįvykdė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-36132-294/2014 pagal ieškovo UAB Reitan Convenience Lithuania ieškinį atsakovams R. K., M. K. IĮ, bankrutuojančiai UAB „Paverba“, bankrutavusiai R. S. IĮ „Ridetas“, T. B. personalinei įmonei, J. R., CM „Ciceronas“, UAB „Vilniaus lobiai“, trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl iškeldinimo. Tai rodo, kad yra duomenų, patvirtinančių svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei atsakovas negali daryti įtakos, buvimą. Įvertinęs tai, kad teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-36132-294/2014 yra tokia aplinkybė, kurios trukmei atsakovas negali daryti įtakos, o ieškinį patenkinus bus iškeldinti asmenys, kurie yra užėmę ginčo šaligatvį ir be teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36132-294/2014 įvykdymo negalimas teismo sprendimo vykdymas šioje byloje, teismas nustatė 40 dienų terminą nuo procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-36132-294/2014 atlikti veiksmams, tenkinant ieškinį nagrinėjamoje byloje.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Skanauk“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo proceso metu jam, kaip byloje dalyvaujančiam asmeniui, nebuvo tinkamai pranešta apie vykstančius teismo posėdžius, ko pasėkoje jis nesugebėjo tinkamai pasiruošti 2014 m. lapkričio 9 d. vykusiam teismo posėdžiui bei jame dalyvauti. Apelianto direktorė pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau teismas jame išdėstytus argumentus pripažino nesvarbiais ir bylą išnagrinėjo. Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, kadangi byloje yra 2009 m. gruodžio 14 d. trečiųjų asmenų atsiliepimas. Pastatytas paviljonas viešame registre įregistruotas kaip nekilnojamojo turto vienetas, o tarp bylos šalių sudaryta sutartis yra dėl žemės sklypo dalies, o ne atviro tipo statinio (šaligatvio). Paviljonas yra nekilnojamasis daiktas, tvirtai sujungtas su žeme monolitiniais pamatais, todėl ieškovas su atsakovu turi sudaryti pastatui – paviljonui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo nuomos sutartį. Apeliantas pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo yra įgijęs 1/8 dalį paviljono, tačiau negali šio fakto įregistruoti nekilnojamojo turto registre dėl teismo pritaikyto ribojimo. Pats ieškovas, prašęs iki 2007 m. liepos 2 d. perduoti nuomos objektą, ir po šios datos tęsia nuomos santykius su apeliantu, todėl nuomos sutartis tapo neterminuota.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Reitan Convenience Lithuania“ su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliantas buvo tinkamai informuotas apie bylos eigą, teikė teismui prašymus ir turėjo galimybę tinkamai domėtis bylos eiga. Tuo tarpu teismas turi tik teisę, bet ne pareigą, atidėti bylos nagrinėjimą, ką jis šiuo atveju ir įgyvendino. Aplinkybė, kad apeliantas civilinėje byloje dalyvauja atsakovo pusėje, reiškia, kad jis negali veikti prieš atsakovo interesus. Apelianto ir UAB „PAVERBA“ sudaryta paviljono perdavimo sutartis yra negaliojanti, nes jokios teisės į paviljoną apeliantui negalėjo būti perleistos, kadangi jis priklauso atsakovui. Šiuos faktus patvirtina civilinėse bylose Nr. 2-20287-790/2013 ir 2A-566-450/2014 priimti sprendimai. Nuosavybės teisė negalėjo būti perleista dar ir dėl to, kad tokiam perleidimui dar 2008 m. buvo uždėtas teismo draudimas. Ieškovas pastoviai reikalavo atlaisvinti paviljoną, o tai, kad šis reikalavimas vykdomas nebuvo, dar nereiškia, jog sutartis tapo neterminuota.
Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, jog tretieji asmenys byloje nepateikė atsiliepimų, todėl teismo sprendime padaryta išvada yra teisinga. Procesiniai dokumentai apeliantui buvo siunčiami tiek buveinės, tiek jo paties nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteikti, todėl negalima laikyti, jog apeliantas apie posėdį buvo informuotas netinkamai. 1/8 paviljono dalies perleidimo sutartis buvo pripažinta neįvykusia teismo sprendimu, todėl apelianto argumentai apie tai visiškai nepagrįsti. Teismų sprendimais taip pat yra pripažinta, jog paviljonas yra laikinas statinys. Iš to seka, jog ir žemės sklypo nuomos sutartis negali būti pripažįstama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama trečiojo asmens UAB „Skanauk“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovas UAB „Reitan Convenience Lithuania“ nevykdo 1997 m. sausio 9 d. tarp jo ir ieškovo UAB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos nuomos sutarties sąlygų ir, pasibaigus šiai sutarčiai, neatlaisvina išnuomoto atviro tipo statinio (šaligatvio), esančio (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, jog šios sutarties terminas baigėsi 2007 m. liepos 2 d., tačiau iki šiol ant ieškovui priklausančio šaligatvio stovi atsakovo laikinas statinys – paviljonas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su ieškovo keliamais reikalavimais, tačiau pažymėjo, jog paviljono negali nukelti dėl objektyvių aplinkybių - Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. sausio 4 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t.y. viešame nekilnojamojo turto registre buvo padarytas įrašas, jog draudžiama perleisti nuosavybės teisę į pastatą – paviljoną, kuris pastatytas kaip nekilnojamasis daiktas ant 140 kv.m bendrojo ploto atvirojo tipo statinio. Kadangi nurodytas sprendimas vis dar nėra įvykdytas, laikinosios apsaugos priemonės galioja. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes ieškinį tenkino ir nustatė protingą terminą sprendimui įvykdyti po to, kai minėtas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas bus įvykdytas. Atsakovas UAB „Reitan Convenience Lithuania“ pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia.
Trečiasis asmuo UAB „Skanauk“ skundžia priimtą teismo sprendimą. Nurodo, jog jis (trečiasis asmuo) nebuvo tinkamai informuotas apie bylos eigą bei vykstantį tesimo procesą, todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje bei tinkamai save atstovauti. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas 2014 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu. Tą pačią dieną apeliantui išsiųsti pranešimai jo registruotos buveinės ir jo paties 2014 m. rugsėjo 10 d. prašyme nurodytu adresu. Šie vokai grįžo į teismą su atžyma „neatsiėmė pašte“ (b.l. 136, 137, t.3). Taip pat byloje yra apelianto direktorės pasirašyti pranešimai apie 2014 m. spalio 22 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžius. Tai, kad apeliantas pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, nereiškia, kad toks prašymas turi būti tenkinamas bet kokiu atveju. CPK 247 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, iki posėdžio pradžios pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius savo neatvykimą, o teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Taigi atidėti teismo posėdį yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, įvertinęs apelianto nurodytas priežastis nesvarbiomis, pagrįstai teismo posėdžio neatidėjo ir civilinę bylą išnagrinėjo, nedalyvaujant apeliantui. Pažymėtina ir tai, jog apeliantui nepavyko įteikti ir eilės kitų teismo procesinių dokumentų kopijų, kurie buvo siunčiami apelianto nurodytu adresu, todėl konstatuoti, kad apeliantas buvo netinkamai informuojamas apie procesą, pagrindo nėra. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog teismas netinkamai konstatavo, kad byloje nebuvo pateikta trečiųjų asmenų atsiliepimų į ieškinį, kadangi tokių atsiliepimų byloje iš tiesų nėra.
Apeliaciniame skunde pateikiama visa eilė argumentų, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties pabaigos bei pareigos atlaisvinti išnuomotą atviro tipo statinį - šaligatvį, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau apelianto nurodyti argumentai prieštarauja jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotoms aplinkybėms ir faktams, todėl negali būti iš naujo nustatinėjami ir aptariami (CPK 182 str. 2 ir 5 p.). Apelianto argumentas, jog UAB „Skanauk“ nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis šioje byloje nagrinėjamo statinio – paviljono, taip pat yra neteisingas, nes paneigiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20287-790/2013. Šis sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi paliktas nepakeistu. Argumentas, jog statinys (paviljonas) yra nekilnojamas daiktas, tvirtai sujungtas su žeme, yra paneigtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 3K-3-1476/2002, o aplinkybė, jog paviljonas vėliau įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas, negali paneigti teismo sprendime padarytų išvadų, jog statinys yra laikinas (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-566-450/2014). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas skunde iš esmės nepateikia jokių savo poziciją dėl kilusio ginčo pagrindžiančių motyvų, kurie dar nebūtų buvę išnagrinėti jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Pažymėtina taip pat ir tai, kad apeliantas nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, todėl kad jis negali veikti prieš atsakovo interesus, o atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir jo neskundžia.
Kiti trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atsakovas UAB „Reitan Convenience Lithuania“ pateikė teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 898,88 EUR. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į tai, jog pateiktas atsiliepimas nėra sudėtingas, jame nėra pateikiamos tam tikros išskirtinės teisės taikymo ar aiškinimo taisyklės, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies - atsakovui iš apelianto, atmetus apeliacinį skundą, priteistina 400 EUR už atsiliepimo rengimą (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Skanauk“ (įmonės kodas 302761441) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ (įmonės kodas 123640551) naudai 400 EUR (keturis šimtus eurų) išlaidų už advokato pagalbą.