Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimas

2021-12-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-11305-1130/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
e2YT-11305-1130/2021
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00959-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
Pareiškėjas
I. B.
Suinteresuotas asmuo
A. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11305-1130/2021Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00959-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo I. B. (I. B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. N. (A. N.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. B., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir H. O., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui ir sutuoktiniui R. O. (R. O.), gimusiam (duomenys neskelbtini), priėmė visą palikimą, tame tarpe ir dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 122,98 kv. m. bendro ploto su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir kitą turtą, pradėdamos faktiškai jį valdyti.

Nurodė, kad jo sutuoktinė Č. B. mirė (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės mirties vienintelis per įstatymo nustatytą 3-jų mėnesių terminą kreipėsi pas palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo po sutuoktinės Č. B. mirties priėmimo. Paaiškino, kad Č. B. (mergautinė pavardė O.) pirmą santuoką sudarė su V. (duomenų apie šios santuokos sudarymą neturi, bet jai buvo suteikta santuokinė pavardė – V.). Pats su Č. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Č. B. (V.) turėjo du sūnus iš pirmos santuokos – J. V. (J. V.), gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. V. (A. V.), gimusį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), A. V. mirė (duomenys neskelbtini), nei vienas iš sūnų nebuvo vedęs, neturėjo vaikų, todėl įpėdinių neturėjo, taip pat nei vienas iš jų pas notarą dėl palikimo priėmimo po motinos Č. B. mirties nesikreipė. Pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė M. M. paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) notaro biure 2019 m. gegužės 23 d. yra užvesta paveldėjimo byla po Č. B. mirties ir pareiškėjas, kaip mirusiosios sutuoktinis, yra paveldimo turto pagal įstatymą įpėdinis. Paaiškino, kad į notaro biurą kreipėsi 2019 m. gegužės 23 d., tačiau dėl senyvo amžiaus, pandemijos Covid 19 apribojimų, tik dabar gali toliau tvarkyti savo sutuoktinės palikimą. Pabrėžė, kad sutuoktinės Č. B. tėvai yra H. O. (mergautinė pavardė Ž.), gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. O. (R. O.) (Č. B. (O.) gimimo įraše – R.), gimęs (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad be Č. B. (O.) H. O. ir R. O. turėjo dar vieną dukrą I. N., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad H. O. ir R. O. (santuokos su H. O. sudarymo įraše – R.) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), santuokos metu 1975 metais buvo pastatytas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno šeima. Nurodė, kad Č. B. tėvas R. O. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties name liko gyventi jo sutuoktinė H. O. ir dukra Č. B. (O.). Pažymėjo, kad iš 2021 m. lapkričio 4 d. Gyventojų registro išrašų matyti, kad Č. B. nuo 1977 m. gruodžio 19 d. iki mirties deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (tuo metu nebuvo tikslių gatvių pavadinimų), ten pat kur jos motina H. O. deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1978 m. sausio 30 d., t. y. jos faktiškai gyveno ir deklaravo gyvenamąją vietą kartu. Teigia, kad Č. B. sūnūs J. V. ir A. V. nuo pirmos santuokos gyveno kartu su motina ir močiute bei deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014 m. liepos 17 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) seka, jog 1991-1995 metų ūkinėje knygoje Nr. 2 asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad H. O. vardu įregistruotas gyvenamasis namas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 122,98 kv. m. ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 122,98 kv. m. bendro ploto, ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įregistruotos H. O. vardu, tokiu būdu, gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 122,98 kv. m. bendro ploto ir priklausinį H. O. ir jos sutuoktinis R. O. statė santuokos metu, todėl namas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 122,98 kv. m. bendro ploto su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį kiekvienam. Nurodė, kad H. O. ir Č. B. po R. O. mirties galvojo, kad palikimą priėmė automatiškai, faktiškai pasilikdamos gyventi name, todėl nesikreipė į notarą per 6 mėnesių laikotarpį. Pažymėjo, kad H. O. ir Č. B. pradėjo rūpintis sutuoktinio ir tėvo namo ir ūkinio pastato dalimi ir visu kitu turtu kaip savo: liko gyventi šiame name, tvarkėsi, mokėjo už elektros energiją, sodino daržą, bulves, ūkiniame pastate laikė ūkį, darbo įrankius, šienavo, t. y. faktiškai priėmė po R. O. mirties visą atsiradusį palikimą. Pabrėžė, kad kita R. O. ir H. O. dukra I. N. susituokė su L. N. (L. N.) (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko gyveno nuo tėvų skyrium, iš 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 10 d. Gyventojų registro išrašų matyti, kad I. N. ir L. N. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki pat mirties, L. N. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad H. O. mirė (duomenys neskelbtini), po motinos mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą kreipėsi Č. B., H. O. dukra I. N. pas notarą raštu atsisakė nuo po motinos mirties atsiradusio palikimo. Pažymėjo, kad iš 2019 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės M. M. išduoto liudijimo seka, kad Č. B. po savo motinos H. O. mirties palikimą priėmė, bet galutinai neįformino paveldėjimo teisių. Paaiškino, kad šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimo po sutuoktinės Č. B. (O.) mirties gauti negali, nes nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Č. B. ir jos motina H. O. priėmė po R. O. mirties likusį palikimą faktišku valdymu, yra praleistas įstatymo nustatytas 6 mėnesių palikimo priėmimo terminas. Nurodė, kad iš 2021 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės M. M. išduoto liudijimo seka, paveldėjimo byla, po R. O., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2021 m. spalio 6 d. užvesta nebuvo. Pabrėžė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė O. Z. savo rašte „Dėl R. O. paveldėjimo bylos“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure nėra pradėta paveldėjimo byla, mirus R. O., t. y. niekas iš mirusiojo nei įstatyminių nei testamentinių įpėdinių į notaro biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Paaiškino, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas man reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po sutuoktinės Č. B. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad iki 2021 m. lapkričio 29 d. nėra pradėjusi R. O. turto paveldėjimo procedūrų, prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo A. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu iki naujojo (2000 m.) CK įsigaliojimo, tokiems veiksmams atlikti buvo skirtas 6 mėnesių terminas (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Nustatyta, kad pareiškėjas su Č. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Č. B. tėvai H. O. ir R. O. (santuokos su H. O. sudarymo įraše – R.) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra Č. B. (iki santuokos – O.), o (duomenys neskelbtini) – dukra I. N. (iki santuokos – O.). Santuokos metu Č. B. tėvai 1975 metais pastatytė gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Č. B. tėvas R. O. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė, Č. B. motina, H. O. – (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės M. M. išduoto liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla, po R. O., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2021 m. spalio 6 d. užvesta nebuvo. 2019 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė O. Z. savo rašte „Dėl R. O. paveldėjimo bylos“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure nėra pradėta paveldėjimo byla, mirus R. O.. Po sutuoktinio ir tėvo R. O. mirties H. O. ir Č. B. liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinio ir tėvo paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė, atlikinėjo kitus namų ūkio būtinus darbus. Pareiškėjas patvirtino, kad H. O. ir Č. B. pradėjo mirusio sutuoktinio ir tėvo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl H. O. ir Č. B. teisės paveldėti savo sutuoktinio ir tėvo V. K. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto šešių mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad H. O. ir Č. B. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio ir tėvo R. O., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jos palikimą priėmė pradėjusios paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. O. ir Č. B. po savo sutuoktinio savo sutuoktinio ir tėvo R. O., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo I. B. (I. B.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. B., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir H. O., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui ir sutuoktiniui R. O. (R. O.), gimusiam (duomenys neskelbtini), priėmė visą palikimą, tame tarpe ir dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 122,98 kv. m. bendro ploto su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir kitą turtą, pradėdamos faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo I. B. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis