Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-945-278/2017 Teisėja Regina Eltermanienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03305-2017-0

2017 m. gruodžio 14 d.

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JRS WOOD“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-14886-728/2017 pagal pareiškėjos UAB „JRS WOOD“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-9252-862/2017, pagal pareiškėjos bankrutuojančios TŪB „Jarmeta“ (reikalavimo teisių perėmėja UAB „Verslo taškas“) prašymą patvirtinti taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „JRS Wood“ prašė teismą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-9252-862/2017. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-01 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria pareiškėja pripažino ir įsipareigojo bankrutuojančiai TŪB „Jarmeta“ sumokėti 21 284,13 Eur skolą. Teigė, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. kad prieš sudarant taikos sutartį ir ją patvirtinant nutartimi įmonė buvo iš dalies padengusi skolą kreditorei, dėl ko nutartimi buvo patvirtinta 4 687,17 Eur didesnė skola nei bendrovė buvo realiai skolinga kreditoriui. Nurodė, jog apie tai, kad skola yra mažesnė sužinojo tik 2017-02-21, buhalterei parengus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m., nes buvo įsivėlusi klaida pareiškėjos buhalterinėje programoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-04 nutartimi pareiškėjos UAB „JRS WOOD“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-9252-862/2017 netenkino.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-01 rašytinio proceso tvarka patvirtino šalių bankrutuojančios TŪB „Jarmeta“ ir UAB „JRS WOOD“ sudarytą taikos sutartį, kuri yra įsiteisėjusi. Nurodė, jog taikos sutartį sudarė ir pasirašė abi šalys, patvirtino tinkamų atstovų parašais. Konstatavo, jog prie prašymo turėjo būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 581 str.), tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog kuriai nors iš šalių netinka šalių suderinta skolos suma. Skolininkė aiškiai nurodė teismo patvirtintoje taikos sutartyje, jog pripažįsta 21 284,13 Eur skolą, o kreditorius atsisakė reikalavimų dalyje dėl delspinigių ir netesybų. Be to, sutarties sudarymo šalys taip pat sutarė, kad dėl aukščiau paminėtų aplinkybių tarp jų kilęs ginčas yra išspręstas visiškai ir galutinai bei ateityje nereikš dėl jų pretenzijų viena kitai.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „JRS Wood“, būdamas juridinis asmuo, verslo subjektas, rūpestingai veikiantis, turi žinoti konkretų savo įsipareigojimų kreditoriams dydį, ypač sudarant taikos sutartis, kuriuose pats nurodo, jog ginčas yra išspręstas visiškai ir galutinai bei ateityje nereikš dėl jų pretenzijų viena kitai, todėl nepagrįsti motyvai, jog pareiškėja sudarė taikos sutartį, nežinodama kokiai sumai yra realiai skolinga ir ar tinka sudaryti tokią taikos sutartį pagal pasirašomas taikos sutarties sąlygas.

Teismas sprendė, kad šalių sulygtos taikos sutarties sąlygos rodo, jog tarp šalių vyko derybos sudarant taikos sutartį, derinant taikos sutartyje nurodytas sumas, todėl iš esmės labiau tikėtina, kad būtent tokiai sumai ir buvo suderinta taikos sutartis. Teismas vertino, kad pareiškėja neįrodė, jog sudarant taikos sutartį nebuvo išreikšta tikroji šalių valia. Nurodė, jog vien tai, kad taikos sutartis dėl konkrečios sumos galėjo būti sudaryta dėl nerūpestingumo (nežinojimo konkretaus įsiskolinimo dydžio taikos sutarties sudarymo metu) nėra proceso atnaujinimo pagrindas.

Be to, teismas nustatė, kad pareiškėja nurodo, jog ji buvo sumokėjusi kreditoriui 4687,17 Eur, tačiau nurodytos sumokėtos sumos sudaro tik 2 915 Eur sumą, todėl iš pareiškimo ir nurodytų skaičiavimų nėra aišku, kokiu būdu UAB „JRS Wood“ sumokėjo kreditoriui 4 687,17 Eur. Konstatavo, jog pareiškėja nepateikė skaičiavimų, kaip susidarė 16 596,96 Eur įsiskolinimas. Be to, pažymėjo, kad teisme jau yra gautas kreditoriaus prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį, nurodant, jog UAB „JRS Wood“ nevykdo jokių įsipareigojimų kreditoriui pagal taikos sutartį.

Teismas darė išvadą, jog nenustačius naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį, priimti naują nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-9252-862/2017.

Nurodo, kad sudarant taikos sutartį buvo suklysta dėl esminių aplinkybių, t.y. po taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo paaiškėjo, kad realus egzistuojantis skolos dydis yra ženkliai mažesnis, negu buvo nurodytas taikos sutartyje ir kurį šalys manė esant vesdamos derybas dėl taikaus ginčo baigimo.

Teigia, jog dokumentais pagrindė 16 596,96 Eur skolos dydį. Be to, nurodo, kad ji nebuvo atleista nuo delspinigių ir netesybų, teigia, kad 21 284,13 Eur yra visa apskaičiuota skolos suma už patalpų nuomą, įskaitant ir delspinigius, tačiau neatimant jau gautų mokėjimų. Teigia, kad taikos sutartimi sutarta mokėtina suma yra ženkliai didesnė negu realiai egzistuojanti skola, todėl tokia sutartis neturėtų būti tvirtinama, nes ji prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, turi aiškius negaliojimo požymius, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir sudaryta esant šalių esminei nelygybei.

Teigia, kad pareiškėjai nebuvo žinomos aplinkybės dėl faktinio skolos dydžio ir klaidingų faktinių aplinkybių įtakoje veikė abu ūkio subjektai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius bankrutuojančios TŪB „Jarmeta“ reikalavimo teisių perėmėja UAB „Verslo taškas“ prašo atmesti UAB „JRS WOOD“ atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pareiškėja į TŪB „Jarmeta“ po taikos sutarties patvirtinimo nesikreipė ir šalių sutarimu nesvarstė taikos sutarties keitimo galimybių. Nurodo, kad bankrutuojančios TŪB „Jarmeta“ pozicija ginčo klausimu nesutampa, nes taikos sutartimi sulygta skolos suma yra paskaičiuota tinkamai ir atitinka realią skolos sumą, tai yra tą, su kurios atlyginimu sutiko kreditorius. Pažymi, kad skolos 16 596,96 Eur pareiškėja nėra įvykdžiusi ir naujam kreditoriui ir taip jam didina nuostolius. Be to, teigia, jog įvertinus pareiškėjos pateiktą išrašą iš sąskaitos Nr. 4430002, galima teigti, kad pareiškėja naudoja apskaitos programą, kurios pagalba gali tiksliai žinoti, kam ir kiek yra skolinga. Nurodo, kad pareiškėja yra PVM mokėtoja, todėl apskaita įmonėje turi būti organizuojama griežtai, kas kelia abejonių, jog pareiškėja tik kartą metuose sužino apie savo skolas kitiems juridiniams asmenims.

Bankrutuojančios TŪB „Jarmeta“ administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos prašyme nurodomos aplinkybės neatitinka visų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui būtinų reikalavimų. Aplinkybės apie pareiškėjos skolą ir jos dydį egzistavo ir buvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat buvo žinomas ir skolos likutis, kadangi sudarant taikos sutartį šalys skolos likutį suderino. Teigia, jog nurodomos aplinkybės, kad šalys suklydo dėl skolos likučio, pasirašydamos taikos sutartį, nėra teisiškai reikšmingos, nes šalys tarėsi dėl taikos sutarties sudarymo ir galutinės skolos.

Panevėžio apygardos teisme 2017-12-07 gautas UAB „Verslo taškas“ prašymas apeliantei skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos skiriant UAB „Verslo taškas“. Teigia, kad pareiškėja prašymus atnaujinti procesą civilinėje byloje pateikė nemotyvuotus ir nepagrįstus, todėl akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama užvilkintų įsipareigojimų vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-9252-862/2017, buvo patvirtinta bankrutuojančios TŪB „Jarmeta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ir UAB „JRS WOOD“ 2017-01-18 sudaryta taikos sutartis. Iš taikos sutarties 3 punkto nuostatų matyti, kad UAB „JRS WOOD“ pripažino 21 284,13 Eur skolą kreditoriui ir įsipareigojo ją sumokėti per 1 (vieną) mėnesį nuo sutarties patvirtinimo teisme dienos, o kreditorius atsisakė savo reikalavimų dalyje dėl delspinigių ir netesybų.

Į bylą pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje patvirtinta nurodyta taikos sutartis, pareiškėja nurodė, kad ji, po taikos sutarties patvirtinimo, sužinojo, jog įmonės skola bankrutuojančiai TŪB „Jarmeta“ yra ne 21 284,13 Eur, bet 16 596,96 Eur. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad iki 2017-02-20, dėl buhalterinės klaidos, neturėjo galimybių sužinoti tikros skolos dydžio. Atnaujinti procesą prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu).

18. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

19. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2S P-9252-862/2017, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nutartimi patvirtinta jos ir bankrutuojančios TŪB „Jarmeta“ taikos sutartis. Taikos sutartimi išspręstas pareiškėjos įsiskolinimo suinteresuotam asmeniui klausimas. Pažymėtina, kad patvirtinus taikos sutartį šalys negali pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutartimi užbaigto ginčo sprendimo iš naujo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir tokia sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Dėl to procesas civilinėje byloje, užbaigtoje teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, kaip ir užbaigtoje teismo sprendimu, gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomi CPK 366 straipsnyje nurodyti pagrindai (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

20. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Dėl paminėto, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Be to, spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 ir kt.).

21. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-643-219/2015 ir kt.).

22. Nagrinėjamoje byloje, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią reikšmės išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai, pareiškėja nurodo tai, kad taikos sutartį sudarant ji nežinojo, jog skola bankrutuojančiai įmonei yra mažesnė nei patvirtinta taikos sutartimi. Teigia, jog jeigu ši aplinkybė pareiškėjai būtų buvusi žinoma, ji taikos sutarties 21 284,13 Eur sumai nebūtų sudariusi.

23. Byloje nustatyta, kad pagal 2011-10-26 TŪB „Jarmeta“ ir UAB „JRS WOOD“ sudarytą pastatų (patalpų) nuomos sutartį, pareiškėja turėjo mokėti nuomos mokestį, o savalaikiai neatsiskaičius - mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną (sutarties 4.4 punktas, Civilinė byla Nr. e2P-9252-862/2017, CPK 179 straipsnio 3 d.). Iš minėtoje byloje pateikto teismui tvirtinti 2017-01-18 taikos sutarties projekto, kurį pasirašė bankrutuojančios TŪB „Jarmeta“ administratorius ir pareiškėjos vadovas L. M. bei skolų suderinimo akto matyti, jog 2017-01-18 pareiškėja patvirtino skolos dydį (21 284,13 Eur) ir tuo pripažino, jog prievolė TŪB „Jarmeta“ nebuvo savalaikiai vykdoma. Be to, taikos sutarties 2 punkte nurodoma, jog UAB „JRS WOOD“ turi ir kitų mokėtinų sumų kreditoriui. Esant minėtai aplinkybei neatmestina, jog reali pareiškėjos skola, kartu su delspinigiais ir netesybomis buvo ženkliai didesnė, kurių dalies, sudarant taikos sutartį, kreditorius atsisakė.

24. Kaip minėta taikos sutartyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas pareiškėjos skolos dydis, o taikos sutarties projektą pasirašė pareiškėjos vadovas, todėl taikos sutartį pasirašydamas įmonės vadovas privalėjo susipažinti su sutarties sąlygomis, o jeigu šios buvo neaiškios ir (ar) neatitiko tikrosios pareiškėjos valios, UAB „JRS WOOD“ tokios sutarties, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, neturėjo pasirašyti. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad už teisingą buhalterinės apskaitos vedimą yra atsakingas įmonės vadovas, kuris ir pasirašė teismui teikiamą taikos sutartį.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pareiškėja, būdama verslo subjektu ir tvarkydama savo buhalterinę apskaitą, iš savo apskaitos ar pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų negalėjo nežinoti, koks realiai yra skolos dydis bankrutuojančiai TŪB „Jarmeta“. Derindama skolos likutį, pareiškėja UAB „JRS WOOD“ turėjo galimybę ir pareigą sutikrinti visus turimus dokumentus apie skolų mokėjimą, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Ta aplinkybė, jog pareiškėja suklydo, neleidžia daryti išvados, jog tai sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti procesą.

26. Be to, į bylą UAB „JRS WOOD“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad taikos sutarties sudarymo laikotarpiu, pareiškėjos buhalterinės apskaitos tvarkymo programoje buvo klaidos, šia programa ji negalėjo naudotis ar pan., dėl ko negalėjo objektyviai žinoti skolos dydžio bankrutuojančiai įmonei. Nors pareiškėja nurodo, jog faktiška skola yra 16 596,96 Eur, tačiau iš pateiktos sąskaitos Nr. 4430002 už 2015-01-01 - 2016-12-31 laikotarpį pareiškėja yra nurodžiusi, kad kreditoriui/už kreditorių pareiškėja yra sumokėjusi 2 915 Eur, o minėto laikotarpio skola sudaro 20 202,40 Eur. Be to, pareiškėja pripažįsta, jog skolos likutis 2015-01-01 buvo 690,44 Eur, kas rodo, jog tik pagal minėtus duomenis įmonės skola 17 977,84 Eur, t.y. didesnė nei nurodo pareiškėja, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu taikos sutartimi patvirtinta skola realiai yra mažesnė 4 687,17 Eur suma. Kaip minėta taikos sutartyje šalys nurodė, kad pareiškėja turi ir kitų mokėtinų sumų, kas leidžia daryti išvadą, jog šalių ginčo esmę sudarė ne tik tai, kad pareiškėja neatsiskaitė su kreditoriumi už patalpų nuomą pagal sutartį, bet yra skolinga ir kitais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek 2017-01-18 skolų suderinimo metu, tiek ruošiant taikos sutartį UAB „JRS WOOD“ skola faktiškai buvo didesnė, nei patvirtinta taikos sutartimi ir ši aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma, bendrovė su tuo sutiko.

27. Šalys yra laisvos sudaryti sutartis, laisvai tartis dėl jų sąlygų, o pasirašytas ir patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis yra vykdytina. Pasirašydamos taikos sutartį, šalys neabejotina derėjosi ir tarėsi dėl sutarties sąlygų bei susitarė dėl galutinės sumos, kuri tenkino abi šalis, nes tokia sutartis šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta. Be to, iš pačios taikos sutarties aiškiai matyti, kad šalys ją sudarė įgyvendindamos CK 6.983 str. nustatytas sąlygas, kuriose numatoma, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Esant minėtoms nuostatoms darytina išvada, jog tiek pareiškėja, tiek bankrutuojanti įmonė, rasdamos tarpusavio kompromisą, nustatė abipusiai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas ir konkrečias mokėtinas sumas aptarė taikos sutartimi. Kadangi pareiškėja pagal taikos sutartį įsipareigojo sumokėti bankrutuojančiai TŪB „Jarmeta“ 21 28413 Eur sumą, tokiu būdu šalys išsprendė tarp jų kilusį ginčą.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog UAB „JRS WOOD“ neįrodė, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus CPK 369 straipsnio 2 dalis nurodytus kriterijus, kad teismui tvirtinant taikos sutartį, įmonei negalėjo būti žinomas skolos dydis kreditoriui ir ji neturėjo objektyvių galimybių nustatyti šio dydžio, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atnaujinti proceso.

29. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą. Tačiau paskirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra būtinas šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-146/2013, Nr.3K-3-52-313/2015 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „JRS WOOD“, kuriai prašoma skirti baudą, įgyvendindama procesines teises kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, būtų piktnaudžiavusi jomis, prašymą dėl proceso atnaujinimo teikusi suvokdama, kad jis nebus patenkintas ir tuo tyčia siekė savo įsipareigojimų nevykdymo. Dėl paminėto, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, kaip numato, CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatos, teismas gali, bet neprivalo skirti baudą, todėl įvertinęs tai, kas paminėta, sprendžia, kad prašymas dėl baudos paskyrimo netenkintinas.

30. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog UAB „Verslo taškas“ nagrinėjamoje byloje patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašo šias išlaidas priteisti iš apeliantės. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas netenkinamas, o suinteresuotas asmuo UAB „Verslo taškas“ patyrė išlaidas teikiant prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, procesinių teisių perėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimais, ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, paklausimus, teisines konsultacijas, kurių trukmę teismas vertina 2 val., bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8,15, 8.16, 8.18, 8.19 punktų nuostatas, iš UAB „JRS WOOD“ suinteresuoto asmens naudai priteistina 1 488,75 Eur (987,36 + 329,12 + 8,23 + 164,04 = 1 488,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „JRS WOOD“ (į.k. 302597465) 1 488,75 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo taškas“ (į.k. 304437979) naudai.