- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- eA2-14886-728/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03305-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Eltermanienė
- Suinteresuotas asmuo
- BTŪB
- Kategorijos
- 3.3.4Proceso atnaujinimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-9252-862/2017, suinteresuotas asmuo BTŪB (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus m. apylinkės teisme gautas pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-9252-862/2017, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti procesą.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-02-01 nutartimi Nr. e2SP-9252-862/2017, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Įsiteisėjus teismo nutarčiai paaiškėjo naujos aplinkybės, t.y. kad atsakovas prieš sudarant taikos sutartį ir ją patvirtinant nutartimi buvo iš dalies padengęs skolą ieškovui, dėl ko nutartimi buvo patvirtinta 4687,17 EUR didesnė atsakovo skola ieškovui, negu realiai atsakovas yra skolingas ieškovui (vietoj 21284,13 EUR skolos, reali skola yra 16596,96 EUR). 2016-03-29 atsakovas buvo pervedęs ieškovui 500 EUR, 2016-06-10 – 600 EUR, 2015-08-18 – 1000 EUR, 2015-08-18 – 210 EUR, 2016-10-13 – 605 EUR). Apie tai, kad skola yra mažesnė pareiškėjas sužinojo tik 2017-02-21, kai buhalterė parengė finansinės atskaitomybės dokumentus. Tokia situacija susidarė, kadangi buvo įsivėlusi klaida pareiškėjo buhalterinėje programoje ir dėl šios priežasties buvo patvirtinta nepagrįsta teismo nutartis. Dėl to pareiškėjas prašo procesą atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BTŪB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į pareikštą pareiškimą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą. Nurodė, kad visos pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodytos aplinkybės jam jau buvo žinomos, ir tai nėra naujos aplinkybės. Šalys pasirašydamas taikos sutartį derėjosi dėl įsiskolinimo sumos, kuri susidarė atsakovui laiku nevykdant patalpų nuomos sutarties, bei sutarė dėl galutinės sumos, kuri tenkino abi šalis. Toks pareiškėjo prašymas neatitinka būtinųjų sąlygų proceso atnaujinimui. Šalys bendru nuolaidų būdu tarėsi dėl taikos sutarties sudarymo ir galutinės skolos, jeigu šalys būtų norėjusios arba sutarusios skolos likutį būtų suderinusios mažesnį.
Prašymas netenkinamas.
Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurio sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).
Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus svarbu išsiaiškinti ir ar nėra praleistas CPK 368 str. nustatytas prašymo padavimo terminas, ar nėra pagrindo šio termino atnaujinti.
Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas ir termino praleidimo klausimas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, ar terminas buvo praleistas tikrai dėl svarbių priežasčių. Proceso atnaujinimo institutas negali būti priemonė bylą išspręsti kitaip, nors prieš tai byla buvo išnagrinėta teisingai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (CPK 368 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-02-01 rašytinio proceso tvarka patvirtino šalių BTŪB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį. Ši nutartis įsiteisėjo.
Motyvuojamoji dalis
CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: 1) Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika; 2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).
tų rūpestingas. aizdu, jog tokios aplinkybės (koks realus jo įsiskolinimas) turėjo žinoti arba galėjo būti žinomas, jeigu šis Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 1 p., t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įsiteisėjus teismo nutarčiai pareiškėjui paaiškėjo naujos aplinkybės, t.y. kad pareiškėjas prieš sudarant taikos sutartį ir ją patvirtinant nutartimi buvo iš dalies padengęs skolą ieškovui, dėl ko nutartimi buvo patvirtinta 4687,17 EUR didesnė pareiškėjo skola ieškovui, negu realiai pareiškėjas yra skolingas ieškovui (vietoj teismo nutartimi patvirtintos 21284,13 EUR skolos, reali skola yra 16596,96 EUR). 2016-03-29 pareiškėjas buvo pervedęs ieškovui 500 EUR, 2016-06-10 – 600 EUR, 2015-08-18 – 1000 EUR, 2015-08-18 – 210 EUR, 2016-10-13 – 605 EUR). Apie tai, kad skola yra mažesnė pareiškėjas sužinojo tik 2017-02-21, kai pareiškėjo buhalterė parengė finansinės atskaitomybės dokumentus. Tokia situacija susidarė, kadangi buvo įsivėlusi klaida pareiškėjo buhalterinėje programoje ir dėl šios priežasties buvo patvirtinta nepagrįsta teismo nutartis.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t.y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant neabejotiniems proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).
Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas įvardino tai, jog pareiškėjas nėra skolingas tiek kiek yra numatyta šalių sudarytoje taikos sutartyje, t.y. vietoj 21284,13 EUR skolos, reali pareiškėjo skola yra 16596,96 EUR. Ieškovas nurodo, kad 2016-03-29 buvo pervedęs ieškovui 500 EUR, 2016-06-10 – 600 EUR, 2015-08-18 – 1000 EUR, 2015-08-18 – 210 EUR, 2016-10-13 – 605 EUR.
Šiuo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, kuriame tarp šalių supaprastinto proceso tvarka buvo patvirtinta taikos sutartis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str. 1 d. įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Dėl taikos sutarties, sudarytos CK 6.983–6.986 str. nustatytu pagrindu bei tvarka, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
Nagrinėjamu atveju taikos sutartį sudarė ir pasirašė abi šalys, patvirtino tinkamų atstovų parašais. Prie tokio prašymo turėjo būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 581 str.), tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog kuriai nors iš šalių netinka šalių suderinta skolos suma. Šiuo atveju skolininkas aiškiai nurodė teismo patvirtintoje taikos sutartyje, jog pripažįsta 21284,13 EUR skolą, dėl to kreditorius atsisakė net savo reikalavimų į skolininką dalyje dėl delspinigių ir netesybų. Po šios taikos sutarties sudarymo šalys taip pat sutarė, kad dėl aukščiau paminėtų aplinkybių tarp jų kilęs ginčas yra išspręstas visiškai ir galutinai bei ateityje nereikš dėl jų pretenzijų viena kitai. Todėl sutiktina su BTŪB (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodytais motyvais, jog šalys bendru sutarimu sudarė šią taikos sutartį siekiant išspręsti jų kilusį ginčą, nuolaidų būdu tarėsi dėl taikos sutarties sudarymo ir galutinės skolos (kreditorius nebeprašė netesybų ir skolininko), jeigu šalys būtų norėjusios arba sutarusios skolos likutį būtų suderinusios mažesnį. Šiuo metu pareiškėjo kreditorius BTŪB (duomenys neskelbtini) nesutinka su tokiu proceso atnaujinimu pagal pareiškėjo nurodytą pagrindą, todėl iš esmės dėl 16596,96 EUR sumos taikos sutartis tarp šalių net nebūtų sudaryta. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) būdamas juridinis asmuo, verslo subjektas, rūpestingai veikiantis, turi žinoti konkretų savo įsipareigojimų kreditoriams dydį, ypač sudarant taikos sutartis, kuriuose pats nurodė, jog ginčas yra išspręstas visiškai ir galutinai bei ateityje nereikš dėl jų pretenzijų viena kitai, todėl nepagrįsti motyvai, jog pareiškėjas sudarė taikos sutartį net nežinodamas kokiai sumai šis yra realiai įsiskolinęs ir ar jam tinka sudaryti tokią taikos sutartį pagal tokias taikos sutarties sąlygas, neva tik pareiškėjo buhalterė vėliau pranešė koks jo įsipareigojimų dydis. Tuo labiau šalių sulygtos taikos sutarties sąlygos (kaip atsisakymas priteisti netesybas) rodo, kad tarp šalių vyko derybos sudarant šią taikos sutartį, derinant taikos sutartyje nurodytas sumas, todėl iš esmės labiau tikėtina, kad būtent tokiai sumai ir buvo suderinta taikos sutartis, pareiškėjas neįrodė, kad sudarant taikos sutartį nebuvo išreikšta tikroji šalių valia, t.y. tai kad teismas patvirtino ne šalių valia išreikštą taikos sutartį. Vien tai, kad taikos sutartis dėl konkrečios sumos galėjo sudaryta dėl nerūpestingumo (nežinojimo konkretaus įsiskolinimo dydžio taikos sutarties sudarymo metu) nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Be to pareiškėjas nurodo, kad jis yra sumokėjęs kreditoriui 4687,17 EUR, nurodo, kad 2016-03-29 buvo pervedęs ieškovui 500 EUR, 2016-06-10 – 600 EUR, 2015-08-18 – 1000 EUR, 2015-08-18 – 210 EUR, 2016-10-13 – 605 EUR. Visos šios pareiškėjo nurodytos sumos sudaro bendrą 2915 EUR sumą, todėl iš pareiškimo ir pareiškėjo nurodytų skaičiavimų nėra aišku, kokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo BTŪB (duomenys neskelbtini) 4687,17 EUR sumą, taip pat pareiškėjas nepateikė skaičiavimų kaip tuomet susidarė 16596,96 EUR įsiskolinimas, t.y. teismui nepateikta atitinkamų skaičiavimų ir įrodymų, koks realus UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo dydis buvo taikos sutarties sudarymo metu. Be to pažymėtina, kad teisme jau gautas ir kreditoriaus prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį, nurodant, jog UAB (duomenys neskelbtini) iš viso nevykdė jokių įsipareigojimų kreditoriui pagal taikos sutartį. Iš esmės atnaujinus šią bylą pagal pareiškėjo nurodytą pagrindą, kiekvienas skolininkas, norėdamas sutaupyti laiko (išvengti mokėjimų pagal susitarimus nustatytu terminu) kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti, gali sudaryti taikos sutartį, bet vėliau nevykdydamas įsipareigojimų per nustatytą terminą, gali teikti tokius prašymus (nurodant, jog dėl jo paties techninių klaidų įsiskolinimo dydis yra kitoks nei buvo patvirtintas suderintoje taikos sutartyje) ir suderinta taikos sutartis (joje sudarytos sąlygos kaip ateityje nereikš dėl jų pretenzijų viena kitai, išsprendžia visiškai ginčus) netenka prasmės ir tokiu būdu aiškiai būtų pažeidžiami kreditorių interesai, nes kreditoriui nebegalėtų būti išduodami vykdomieji raštai pagal tokias sudarytas taikos sutartis. Nors taikos sutartis – tai civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (LR CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą rasdamos tarpusavio kompromisą, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (LAT 2012-11-23 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-522/2012) ir taikos sutartimi nekonstatuojama, jog būtent minėto dydžio įsiskolinimas (koks nustatytas taikos sutartyje) šalys konkrečiai siejo, tačiau šalys rasdamos tarpusavio kompromisą, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustatė abipusiai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas ir konkrečias mokėtinas sumas pagal taikos sutartį.
Pažymėtina, kad ir apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai ne kartą savo nutartyse yra pažymėję, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra galimas tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos (pvz. Šiaulių apygardos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis Nr. eA2-703-372/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014). Šiuo atveju akivaizdu, jog tokios aplinkybės (koks realus jo įsiskolinimas kreditoriui buvo) turėjo žinoti arba galėjo būti žinomas, jeigu šis būtų rūpestingas. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą bandyti išspręsti ginčą ar vilkinti priimtų teismų sprendimų (nutarčių) vykdymą. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Sudarant taikos sutartis šalys turi būti rūpestingos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nenustačius naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-9252-862/2017.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.