Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. J. ir S. D. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. Rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo suprojektavimo prie (duomenys neskelbtini)“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjos S. D. ir J. J., būdamos pretendentės atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, 2018 m. vasario 22 d. atsakovei pateikė prašymą, prašydamos: suprojektuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti minimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rėžimo kaimo pretendentams.

Administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. balandžio 11 d. priėmė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo pareiškėjos nesutiko ir minėtą raštą apskundė teismui.

VAAT 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-280-189/2019 tenkino pareiškėjų prašymą iš dalies ir panaikino Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. balandžio 11 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. vasario 22 d. prašymą „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra Vilniuje prie (duomenys neskelbtini)“.

VAAT 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-280-189/2019 pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Teismas tenkino skundo dalį, kurioje buvo prašoma panaikinti 2018 m. balandžio 11 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), o reikalavimo dėl dokumentų parengimo ir jų perdavimo Nacionalinei žemės tarnybai teismas netenkino.

LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2305-525/2020 atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Taigi teismas dėl antrojo pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovę parengti nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus dėl žemės sklypo esančio prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) suprojektuoti natūra grąžintiną laisvos (neužstatytos) žemės sklypą tarp sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir Eigulių gatvės, bei juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, pažymėjo, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nurodė, kad teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai pareiškėjų minėto reikalavimo netenkino, o atsakovę įpareigojo pareiškėjų 2018 m. vasario 22 d. prašymą suprojektuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti minimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rėžimo kaimo pretendentams, išnagrinėti iš naujo.

Administracija, vadovaujantis minėtais teismo sprendimais, 2022 m. lapkričio 21 d. Raštu pareiškėjoms pateikė atsakymą (skundžiamą Raštą), kuriame nurodė, jog teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 1-389 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinti teritorijos detaliojo plano sprendiniai. Pagal šio detaliojo plano sprendinius per valstybinę žemę, įsiterpusią tarp (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)), vakarinėje ir rytinėje dalyje (duomenys neskelbtini) sklypo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) suplanuota susisiekimo ir inžinerinė infrastuktūra (įvažiavimai), užtikrinanti minėto detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą t. y. sklandų gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini) vystymą. Rašte pažymėjo, kad susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros įrengimui, užtikrinant vystomos teritorijos jungtis su (duomenys neskelbtini) gatve, Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip pat numatomi servitutai.

Rašte atkreipė dėmesį, jog pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu pateiktą iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinę medžiagą ir išlikusią archyvinę medžiagą (šaltinis: (duomenys neskelbtini)), teritorija tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nepatenka į iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas.

Rašte nurodė, kad vadovaujantis TPĮ nustatyta tvarka, įgyvendinant minėto teritorijos detaliojo plano sprendinius, siekiant sudaryti sąlygas darniam teritorijos vystymui, užtikrinant ne tik vystytojų bet ir viešuosius interesus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. A30-3283/21 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) tvirtinimo“ ir 2021 m. birželio 30 įsakymu Nr. A30-2346/21 „Dėl užstatymo zonos bei ribų sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano užstatymo zonos ir ribų bei servitutų vietų koregavimo tvirtinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ pakoreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 1-389 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinti teritorijos detaliojo plano sprendiniai.

Rašte nurodė, kad pirmu etapu teritorijoje numatoma daugiabučių ir komercinių objektų statyba, todėl statybos techninio projekto rengimo metu, koreguojama ir detaliuoju planu suplanuota dviračių trasos atkarpa (susieta su numatomu įgyvendinti „Eurovelo“ dviračių tako projektu), kuri perkeliama į Sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungiant su (duomenys neskelbtini) gatvę, per žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojančiu detaliuoju planu suformuotame ir įregistruotame servitute (servitutas susisiekimo infrastruktūrai ir inžineriniams tinklams). Antru etapu sklype (duomenys neskelbtini) planuojama projektuoti prekybos centrą. Todėl viešoji susisiekimo ir inžinierinė infrastruktūra ties (duomenys neskelbtini) gatve turi būti įrengta taip, kad būtų užtikrinti viešieji poreikiai ir nepažeisti vystomoje teritorijoje veikiančių subjektų interesai. Be to, teritorijoje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra esami susisiekimo objektai - automobilių stovėjimo aikštelės, kurios taip pat funkciškai susijusios su minėtuose sklypuose esamų statinių eksploatavimu.

Rašte informavo, kad siekiant įgyvendinti minėtos teritorijos detaliojo plano sprendinius tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir teritorijos vystytojų 2021 m. rugsėjo 24 d. sudarytas susitarimas Nr. 29-617/21 „Dėl savivaldybės infrastruktūros projektavimo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo“, kuriame, be kita ko, numatoma viešoji susisiekimo, inžinierinė ir socialinė infrastruktūra bus įrengta teritorijos vystytojų lėšomis.

Pareiškėjos su tokiu Raštu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.

Įvertinus pareiškėjų skundo argumentus, darytina išvada, kad jos nesutikimą su Raštu iš esmės grindžia tuo, jog Raštas yra nepagrįstas. Pareiškėjų teigimu atsakovė, pakartotinai nagrinėdama galimybę suprojektuoti papildomą grąžintiną natūra žemės sklypą tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pateikė naujų argumentų, kurie nesudaro pagrindo suprojektuoti papildomą grąžintiną natūra žemės sklypą tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, šių naujų argumentų pagrindu iš esmės atsisako vykdyti minėtus teismų sprendimus.

Visų pirma, pareiškėjos sutinka, kad atsakovė pakartotinai nagrinėjo pareiškėjų prašymą, kaip atsakovę įpareigoja priimti teismų sprendimai, tačiau atsakovė Rašte nurodo keletą priežasčių (sąlygų), kurios leidžia suponuoti, kad pareiškėjų prašymas faktiškai negali būti tenkinamas, atsižvelgiant į šių sąlygų buvimą.

Teismo vertinimu sutiktina su atsakove, kad šios administracinės bylos kontekste vertintina, ar pareiškėjoms buvo pateiktas Administracijos atsakymas, atitinkantis VAĮ teisinį reguliavimą. Atitinkamai administracija buvo įpareigota išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir pateikti motyvuotą atsakymą. Taigi pareiškėjoms įsiteisėjusias teismų sprendimais nebuvo konstatuota, jog bus priimtas joms palankus atsakovės sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi teismai konstatavo, jog anksčiau panaikintas atsakovės sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos 2018 m. vasario 22 d. atsakovei pateikė prašymą, kuriame prašė suprojektuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti minimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.

Pažymėtina, kad Rašte, pareiškėjų teigimu nurodyti nauji atsakovės argumentai, kuriais atsakovė paneigia pareiškėjų teisę į nuosavybės atkūrimą ginčo sklype. Kaip minėta Rašte pareiškėjoms atsakyta, kad vadovaujantis TPĮ nustatyta tvarka, įgyvendinant minėto teritorijos detaliojo plano sprendinius, siekiant sudaryti sąlygas darniam teritorijos vystymui, užtikrinant ne tik vystytojų bet ir viešuosius interesus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. A30-3283/21 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) tvirtinimo“ ir 2021 m. birželio 30 įsakymu Nr. A30-2346/21 „Dėl užstatymo zonos bei ribų sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano užstatymo zonos ir ribų bei servitutų vietų koregavimo tvirtinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ pakoreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 1-389 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinti teritorijos detaliojo plano sprendiniai. Atitinkamai Rašte nurodė, kad teritorijoje numatoma daugiabučių ir komercinių objektų statyba, todėl statybos techninio projekto rengimo metu, koreguojama ir detaliuoju planu suplanuota dviračių trasos atkarpa (susieta su numatomu įgyvendinti „Eurovelo“ dviračių tako projektu), kuri perkeliama į Sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungiant su (duomenys neskelbtini) gatvę, per žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojančiu detaliuoju planu suformuotame ir įregistruotame servitute (servitutas susisiekimo infrastruktūrai ir inžineriniams tinklams). Taip pat Rašte nurodė, kad sklype (duomenys neskelbtini) planuojama projektuoti prekybos centrą. Todėl viešoji susisiekimo ir inžinierinė infrastruktūra ties Eigulių gatve turi būti įrengta taip, kad būtų užtikrinti viešieji poreikiai ir nepažeisti vystomoje teritorijoje veikiančių subjektų interesai. Rašte pažymėjo, kad teritorijoje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra esami susisiekimo objektai - automobilių stovėjimo aikštelės, kurios taip pat funkciškai susijusios su minėtuose sklypuose esamų statinių eksploatavimu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Rašte išdėstyti atsakovės argumentai, nevertinti, kaip nesudarantys pagrindo suprojektuoti papildomą grąžintiną natūra žemės sklypą tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl nesutiktina su pareiškėjomis, kad minėtais argumentais atsakovė atsisako vykdyti minėtus teismų sprendimus. Taigi Rašte nurodyti atsakovės argumentai yra pateikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Taip pat pažymėtina, kad Rašte nurodyta, jog klausimas dėl galimybės suprojektuoti papildomą grąžintiną natūra žemės sklypą tarp (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ne kartą buvo svarstomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. organizuotuose pasitarimuose nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimais.

VAĮ 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Nagrinėjamu atveju Rašto turinys patvirtina, kad į pareiškėjų 2018 m. vasario 22 d. atsakovei pateiktą prašymą, kuriame prašė suprojektuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti minimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams prašymą buvo atsakyta aiškiai ir argumentuotai, jame yra nurodytos įtakos prašymo nagrinėjimui turėjusios aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo remiamasi, vertinant prašymą. Iš Rašto turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę bei jų teisinį kvalifikavimą. Iš Rašte išdėstytų motyvų pareiškėjai iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius bei teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, t. y. jog toks sprendimas buvo priimtas, remiantis patvirtintais Reikalavimais.

Atsižvelgiant į tai, kad savo prašyme pareiškėjos prašė suprojektuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti minimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams išsamius atsakymus į klausimus, o vien aplinkybė, jog Rašte pateiktas atsakymas netenkina pareiškėjų, nesudaro pagrindo Rašto pripažinti nemotyvuotu ir nepagrįstu. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atliktas išsamus vertinimas, kadangi atsakovės surinktų duomenų Raštui priimti pakako, o pareiškėjų nurodyti argumentai jokios teisinės reikšmės šioje byloje vertinamo Rašto teisėtumui bei pagrįstumui neturėtų.

Įvertinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Rašto turinys pareiškėjams leido identifikuoti ir suprasti Rašte nurodytų jų teisių ir pareigų apimtį, nustatyti įtakos sprendimui priimti turėjusias aplinkybes, argumentuotai nesutikti su Rašto motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Raštas atitinka pagrindinius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl priešingi pareiškėjų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip nepagrįsti atmetami ir pareiškėjų argumentai, kad Administracija, naujų argumentų pagrindu, iš esmės atsisako vykdyti minėtus teismų sprendimus.

Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus – parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimas yra išsprendžiamas teismo nutartimi, o kitos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos suponuoja išvadą, jog tokia teismo nutartimi gali būti priimami dviejų rūšių procesiniai sprendimai: 1) atmesti prašymą; arba 2) pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

Taigi būtent pareiškėjai, prašydami ištirti norminio administracinio akto atitiktį įstatymui ar (ir) Vyriausybės norminiam aktui, apibrėžia administracinės bylos dėl šio akto teisėtumo ribas. Tik aiškūs ir teisiškai motyvuoti pareiškėjų argumentai paprastai leidžia proceso šalims bei bylą nagrinėjančiam administraciniam teismui identifikuoti, kokia apimtimi kvestionuojama norminio administracinio akto nuostatos (jos dalies) atitiktis įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir, atitinkamai, apibrėžia norminio akto (jo dalies) teisėtumo tyrimo ribas.

Kita vertus pažymėtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525–529/2013). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais.

LVAT, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pažymėjo, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Tikėtinas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto numanomas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas priešingu atveju reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą <...> (LVAT 2023 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-327-815/2023).

LVAT yra išaiškinęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; kt.).

Pareiškėjos šioje byloje ginčija 2022 m. lapkričio 21 d. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Raštą „Dėl žemės sklypo suprojektavimo prie (duomenys neskelbtini)“. Taigi ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Administracijos Rašto, kuriuo atsakoma pareiškėjoms. Rašte nurodoma, jog teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 1-389 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinti teritorijos detaliojo plano sprendiniai. Pagal šio detaliojo plano sprendinius per valstybinę žemę, įsiterpusią tarp (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)), vakarinėje ir rytinėje dalyje (duomenys neskelbtini) sklypo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) suplanuota susisiekimo ir inžinerinė infrastuktūra (įvažiavimai), užtikrinanti minėto detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą t. y. sklandų gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini) vystymą. Rašte taip pat pažymėta, kad susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros įrengimui, užtikrinant vystomos teritorijos jungtis su (duomenys neskelbtini) gatve, Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip pat numatomi servitutai. Atitinkamai darytina išvada, kad šioje byloje nėra tiesiogiai taikomas Potvarkis ar jo dalis, todėl pareiškėjų prašymas kreiptis į LVAT dėl Potvarkio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 6 straipsniui, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, gero administravimo ir atskaitingo valdymo principams, vadovaujantis ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktu netenkintinas, nes nėra susijęs šia konkrečia administracine byla.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Administracija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Raštą. Teisinio pagrindo panaikinti Raštą remiantis pareiškėjų skundo argumentais nėra, todėl šis reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, atmestinas reikalavimas ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas ir teismas dėl pareiškėjų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atskirai nepasisako.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. J. ir S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.