Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. S. ir T. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Administracijos 2018 m. balandžio 11 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys J. S. ir T. S. 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovei pateikė prašymą (e. b. l. 68) parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - sujungti įsiterpusį tarp tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir (duomenys neskelbtini) g. ribos valstybinės žemės plotą su sklypu (duomenys neskelbtini).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 49SDP-146-(14.49.23) (e. b. l. 64) kreipėsi į atsakovę informuodamas, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3572-968/2016 NŽT Vilniaus miesto skyrių įpareigojo iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą, esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, ribų kartografavimo; pridėjo patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją. Šiuo raštu NŽT Vilniaus miesto skyrius atsakovės prašė pateikti informaciją apie galimybę buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotoje teritorijoje laisvuose (neužstatytuose) ir nepriskirtose valstybei išperkamai žemei plotuose suformuoti žemės sklypą / sklypus grąžinimui natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.

Atsakovei išnagrinėjus trečiųjų suinteresuotų asmenų 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymą, Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė Įsakymą (e. b. l. 41), kurio 1 punkte nustatyta, kad pradedamas rengti apie 2160 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Įsakymo 2 punktu atsakovei pavesta kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo.

Atsakovė Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje 2017 m. spalio 3 d. pateikė prašymą Nr. ZSFP-41052 „Prašymas pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ dėl reikalavimų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pateikimo.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 13 d. Raštu (e. b. l. 54–55) atsisakė atsakovei pateikti reikalavimus žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, nes projektuojamas valstybinės žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, t. y. nagrinėjamoje teritorijoje yra asmenų, pageidaujančių ir turinčių teisę susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje. Laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotuose, taip pat ir pageidaujamame prisijungti valstybinės žemės plote galėtų būti projektuojami natūra grąžintini (-as) žemės sklypai (-as). Šiuo Raštu NŽT Vilniaus miesto skyrius paprašė Administracijos pateikti informaciją, ar formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas gali būti suformuotas kaip natūra grąžintinas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje.

Pareiškėjos S. D. ir J. J., būdamos pretendentės atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, 2018 m. vasario 22 d. atsakovei pateikė prašymą (e. b. l. 43–44), prašydamos: suprojektuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui t. y. grąžinti minimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rėžimo kaimo pretendentams.

Atsakovė 2018 m. balandžio 11 d. skundžiamu Sprendimu (e. b. l. 13–14, 45–46) atsakė į pareiškėjų 2018 m. vasario 22 d. prašymą ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. Raštą. Administracija Sprendimu atsisakė atlikti pareiškėjų prašyme nurodytus veiksmus, paaiškindama, kad žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, todėl negali būti formuojamas kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas. Skundžiamame Sprendime taip pat nurodė, kad minėtas žemės plotas yra užimtas inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros objektu – automobilių stovėjimo aikštele, jame įrengtas privažiavimas prie sklypo (duomenys neskelbtini) esamų pastatų bei nutiesti inžineriniai tinklai, kurie išsidėstę visame įsiterpusiame žemės plote bei aptarnauja (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius, todėl šis žemės plotas nelaikytinas laisvos (neužstatytos) žemės plotu. Atsakovė, atsižvelgdama į Sprendime nustatytas aplinkybes darė išvadą, kad vietoje projektuojamo įsiterpusio žemės ploto suprojektuoti natūra grąžintiną laisvos (neužstatytos) žemės sklypą tarp sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 6 d.) 106¹ punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos (o ten, kur likusi rėžių sistema, - kartografuoto kaimo ribos, plotas) miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės (atitinkamai rėžinio kaimo) ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Taigi, iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas yra konstatavęs, kad asmens subjektinė teisė pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinę žemę, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (LVAT 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju spręstinas skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjų reikalavimą panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Sprendžiant dėl atsakovės skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma būtina įvertinti, ar žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu.

Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. išaiškinimo „Dėl „įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto“ sąvokos sampratos“ (e. b. l. 47–49) matyti, kad įsiterpusiu valstybinės žemės plotu – siaura juosta – laikomas tik toks pailgos formos valstybinės žemės plotas, kurio abi pločio kraštinės neviršija 10 metrų.

Iš byloje esančio NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-399 (e. b. l. 132, 125–127) ir prie jo pridėto priedo - situacijos schemos (e. b. l. 128) matyti, kad valstybinės žemės plote, esančiame tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurios rytų pusės pločio kraštinė yra 10,95 m, o vakarų pusės pločio kraštinė – 15,01 m, t. y. šio žemės ploto abi pločio kraštinės viršija 10 metrų ribą, todėl pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas negalima daryti išvados, kad šis valstybinės žemės plotas yra siaura juosta.

Iš byloje esančios ištraukos iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano (e. b. l. 56) matyti, kad valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra apie 580 kv. m (t. y. apie 0,06 ha). Tai reiškia, kad šis valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes viršija Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatoje nustatytą leistiną ribą. Pastebėtina, kad iš minėtos situacijos schemos matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurios plotas 825 kv. m, t. y. dar didesnis nei minėtoje ištraukoje.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė netinkamai įvertino skundžiamame Sprendime aptariamą faktinę situaciją ir dėl to darė nepagrįstą išvadą, kad žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje ir (duomenys neskelbtini) gatvės laikytinas įsiterpusiu žemės plotu ir todėl negali būti formuojamas kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas.

Pažymėtina, jog atsakovė Sprendime darė išvadą, kad valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės nelaikytinas laisvos (neužstatytos) žemės plotu, nes jame kaip minėta, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir nutiesti inžineriniai tinklai.

Iš byloje esančio NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-399, kuris teismo žiniomis nėra panaikintas, matyti, kad buvo tikrinta valstybinė žemė prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė įrengta savavališkai, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto vienetas; žemės sklypas nėra suformuotas. Šio NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiojo specialisto V. K. atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytas Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje „Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti“ įtvirtintas pažeidimas. Pažymėtina, jog tai, kad minėtame žemės sklype nutiesti kiti inžineriniai tinklai, teismo nuomone, nesudaro pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog sklypas laikytinas nelaisvu (užstatytu), todėl suprojektuoti natūra grąžintiną laisvos (neužstatytos) žemės sklypą nėra galimybių, nes klausimai dėl minėtame sklype nutiestų inžinerinių tinklų eksploatavimo, gali būti išspęsti kitais būdais, pvz., nustatyti servitutai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nesutinka su atsakovės Sprendime nurodytu argumentu, kad ginčo žemės plotas nelaikytinas laisvos (neužstatytos) žemės plotu.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas yra valstybės prioritetinis darbas lyginant su kitais žemės reformos metu vykdomais valstybinės žemės perleidimo į privačią nuosavybę būdais, bei tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimas byloje Nr. 20/94-21/94).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjos yra pretendentės atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, bei tai, kad valstybinės žemės plotas, esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, nėra.

LVAT yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriuo, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui grindžiant argumentais dėl jų neracionalumo ribų ar dydžio prasme nėra galima (LVAT 2018 m. sausio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-5175-492/2017).

Pastebėtina, jog Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kokio minimalaus dydžio žemės sklypai gali būti formuojami nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje ir (duomenys neskelbtini) gatvės, būtų priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ko pasėkoje, jis negalėtų būti projektuojamas natūra grąžintinu žemės sklypu.

Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiame Sprendime atsakovės nurodyta išvada, kad valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje ir (duomenys neskelbtini) gatvės negali būti tinkamai naudojamas pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nes yra laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, laikytina nepagrįsta.

Atsižvelgdamas į sprendime nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti, todėl jis naikintinas.

Dėl antrojo pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovę parengti nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus dėl žemės sklypo esančio prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) suprojektuoti natūra grąžintiną laisvos (neužstatytos) žemės sklypą tarp sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, bei juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl pareiškėjų minėtas reikalavimas netenkintinas, o atsakovė įpareigotina pareiškėjų 2018 m. vasario 22 d. prašymą (Administracijoje gautą 2018 m. vasario 26 d. Nr. A50-6313/18) suprojektuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti minimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rėžimo kaimo pretendentams, išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą, atitinkantį anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimus.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjos skunde prašo teismo priteisti iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Byloje esantis 2018 m. gegužės 9 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1938 (e. b. l. 11) patvirtina, kad pareiškėjos sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą. Kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjoms iš atsakovės priteistina 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį už skundą.

Tretieji suinteresuotieji asmenys J. S. ir T. S. taip pat teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 89, 141–144, 166–167). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies nuostatas kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjų reikalavimus nebuvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl nėra pagrindo tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų J. S. ir T. S. prašymą dėl patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. balandžio 11 d. raštą Nr. A51-28573/18 (2.14.2.12.-MP8).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų S. D. ir J. J. 2018 m. vasario 22 d. prašymą „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra Vilniuje prie (duomenys neskelbtini)“ (gautą 2018 m. vasario 26 d. Nr. A50-6313/18).

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjoms S. D. ir J. J. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 11,50 Eur (vienuolika eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.