- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- eA-905-415/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03086-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Stasys Gagys, Gintaras Kryževičius, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- D. L., R. L.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. L. ir R. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai D. L. ir R. L. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. SFP-1196-(14.49.36.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“; 2) panaikinti NŽT 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 1SS-2078-(8.5) „Dėl skundo“; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių pateikti žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamentui.
2. Pareiškėjai nurodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus su besiribojančiais, pareiškėjų nuosavybės teise valdomais sklypais (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniuje). Administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti reikalavimus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. SFP-1196-(14.49.36.) atsisakė išduoti reikalavimus motyvuojant tuo, kad projektuojami žemės sklypai patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas bei kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams nėra baigtas. NŽT 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 1SS-2078-(8.5) patvirtino NŽT Vilniaus miesto skyriaus argumentus.
3. Pareiškėjų teigimu, NŽT nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo vietoje būtų bent vienas realus pretendentas, kuris šioje vietoje norėtų susigrąžinti žemę natūra. Pažymėjo, kad NŽT atsisakymas išduoti reikalavimus paremtas tik prielaidomis.
4. Pareiškėjai ginčo situaciją vertindami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A-643-552/2015 argumentų kontekste pažymėjo, kad ginčo laisvos valstybinės žemės plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, tinkamo naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu. Todėl darė išvadą, kad pareiškėjų žemės sklypai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.15 punkte įtvirtintą įsiterpusių privačių žemės sklypų, prie kurių leidžiama prijungti (parduoti) įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus, sąvoką.
5. Pažymėjo, kad norimo prisijungti sklypo plotas yra apie 10 metrų pločio ir tai paneigia atsakovo teiginius, jog reikalavimų neišdavimas yra pagrįstas dėl šioje teritorijoje galimo suprojektuoti natūra grąžintino racionalių ribų žemės sklypo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas NŽT atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.
7. Atsakovas nesutiko su argumentais, kad skundžiami sprendimai paremti tik prielaidomis apie pretendentų atkurti nuosavybės teises buvimą. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime yra pretendentų, norinčių susigrąžinti žemę toje vietoje natūra. Todėl tokių asmenų nuosavybės teisių atkūrimui turėtų būti taikomas prioritetas prieš trečiuosius asmenis.
8. Pabrėžė, kad ginčo teritorijoje turėtų būti teikiamas prioritetas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kadangi ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato, koks minimalus gali būti natūra formuotino žemės sklypo dydis. Pažymėjo, kad šią nuostatą teismų praktikoje yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
9. Nurodė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti, jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino, panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. SFP-1196-(14.49.36.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ ir NŽT 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 1SS-2078-(8.5) „Dėl skundo“ bei įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių pateikti žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui.
12. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose esančių stoginės ir tvorų atitinkamos dalys užima dalį valstybinės žemės (stoginė užima 15 kv. m valstybinės žemės, tvoros užima 31 kv. m ir 77 kv. m valstybinės žemės).
13. Teismas nurodė, jog byloje ginčas keliamas dėl to, ar NŽT pagrįstai atsisakė išduoti apie 2 445 kv. m ploto teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g., kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir laisva valstybinė žemė, formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas), kurio tikslas – sujungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus su besiribojančiais žemės sklypais, rengimo reikalavimus, motyvuojant tuo, kad valstybinės žemės plotas, esantis priešais pareiškėjų nuosavybės teise valdomus sklypus, patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, o šioje teritorijoje nesant baigtam nuosavybės teisių atkūrimo procesui, valstybinės žemės pardavimas, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, nėra galimas. Esminis argumentas, kuriuo remiantis NŽT atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą – organizuoti Projekto rengimą, yra tai, kad tarp pareiškėjams nuosavybės teise valdomų sklypų ir gatvės raudonųjų linijų esančioje įsiterpusioje laisvoje valstybinėje žemėje gali būti suprojektuotas natūra grąžintinas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, pageidaujantiems žemes susigrąžinti natūra.
14. Atsakovas pagrįsdamas atsisakymo organizuoti Projekto rengimą teisėtumą atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartyje Nr. A492-15/2012 išdėstytą argumentaciją, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nėra numatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Teismas šioje byloje sprendė, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha nebūtinai turi būti taikomas vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Šios teismo nutarties kontekste atsakovas darė išvadą, kad, kaip ir nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad natūra atkurtino žemės sklypo minimalus dydis nėra reglamentuotas teisės aktų nuostatomis, todėl ši aplinkybė (natūra atkurtino žemės sklypo dydis gali būti ir mažesnis nei 0,04 ha), negali būti kliūtimi vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra taip pat ir ginčo valstybinėje žemėje, jei toje teritorijoje yra norinčių nuosavybės teises atkurti natūra. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie konkretų pretendentą, pageidaujantį ginčo teritorijoje nuosavybės teises atkurti natūra, byloje nėra pateikta. Atsakovas į bylą pateikė tik Pretendentų buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime sąrašą, su jiems likusios grąžinti žemės plotais bei proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių patvirtinimu bei nurodė, kad yra pretendentų, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, į kurią patenka ir pareiškėjų pageidaujama išsipirkti ginčo teritorija.
Žemesnės instancijos teismas
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartyje Nr. A-643-552/2015 yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai iš tiesų nenustato minimalaus grąžinamo natūra žemės sklypo dydžio, tačiau grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu. Tik toks sklypas pripažįstamas laisvu ir gali būti projektuojamas grąžinimui natūra. Teismas pabrėžė, kad, nors nuosavybės teisių atkūrimui natūra vyraujančioje teismų praktikoje teikiama pirmenybė prieš kitokius valstybinės žemės įsigijimo ar nuomos būdus, tačiau ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai nuosavybės teisių atkūrimui įmanoma suformuoti tinkamą naudotis atskirą žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatyti tik du reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Taigi, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimus, net ir esant vyraujančiai nuostatai, kad natūra atkurtino žemės sklypo minimalus dydis gali būti ir mažesnis nei 0,04 ha, tačiau vis tik natūra grąžintinas sklypas pirmiausia turėtų būti vertinamas racionalaus naudojimosi žemės sklypo, pagrindinės jo naudojimo paskirties bei būdo aspektu.
16. Ginčo teritoriją, į kurią patenka ir pareiškėjų pageidaujama išsipirkti valstybinės žemės dalis, vertinat racionalaus ir tinkamumo ja naudotis pagal paskirtį aspektu, pažymėta, kad ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vieno iš atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams būtinojo reikalavimo – valstybinės žemės sklypas turi atitikti savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Teismas nustatė, kad valstybinės žemės sklypo plotas tarp (duomenys neskelbtini) g. ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio sklypo yra siauros konfigūracijos – tik apie 10 metrų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat tvirtino, kad per ginčo valstybinės žemės plotą nutiestas žemo slėgio dujotiekis, elektros linijos. Su šių komunikacijų ribojimais susiję reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose (toliau – ir Sąlygos). Sąlygų 18 ir 19 punktuose įtvirtinti požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zonos pločio reikalavimai, Sąlygų 20 punktas reglamentuoja draudimus veiksmų, kuriuos draudžiama atlikti elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo, įvairūs draudimai elektros linijos apsaugos zonoje taip pat nurodyti ir šių sąlygų 22 punkte, Sąlygų 35 punkte įtvirtinti reikalavimai, kurių privalu laikytis žemėje, kuri priskirta prie dujotiekio apsaugos zonos, Sąlygų 36 punkte įtvirtinti dujotiekio apsaugos zonos draudimai. Iš aptartų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų daryta išvada, kad ginčo valstybinės žemės plote net ir atkūrus nuosavybės teises natūra, šis sklypas negali būti laikytinas tinkamu naudotis pagal paskirtį (pagal Vilniaus miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius, valstybinės žemės sklypo, į kurį patenka ir pareiškėjų norima išsipirkti valstybinės žemės dalis, teritorijoje yra nustatytas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos), t. y. juo nebus galima naudotis racionaliai. Be to, dėl specialiųjų apribojimų, kurių eksploatuojant sklypą nebūtų galima išvengti, atsirastų papildomų nepatogumų ir apribojimų. Pažymėta, kad, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje, žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Tuo atveju, jei nuosavybės teisės natūra asmeniui būtų atkurtos ginčo valstybinėje žemėje (valstybinės žemės sklype, esančiame priešais pareiškėjų nuosavybės teise valdomais sklypais), toks nuosavybės teisių atkūrimas būtų nesuderinamas su asmenų, siekiančių natūra gauti tinkamą naudotis racionalių ribų sklypą, teisėtais lūkesčiais.
17. Aptartų aplinkybių kontekste teismas darė išvadą, kad ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka grąžintinai natūra žemei keliamų reikalavimų, todėl atsakovo esminis atsisakymo rengti Projektą argumentas dėl galimybės laisvoje valstybinėje žemėje suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, kuris galimai ateityje bus grąžintas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, pageidaujantiems žemes susigrąžinti natūra, vertintas nepagrįstu. Nustatytos aplinkybės (siaura sklypo konfigūracija, apribojimų taikymas dėl sklype esančios žemo slėgio dujotiekio trasos bei elektros linijos) leido daryti išvadą, kad ginčo valstybiniame sklype nuosavybės teises atkūrus natūra, sklypu nebūtų galima racionaliai naudotis, taip pat sklypas, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies prasme, neatitiktų sąlygų, kurias turi atitikti natūra grąžintini sklypai.
18. Atsakovo atsisakymo rengti Projektą priežastis pripažinus nepagrįstomis, buvo pagrindas tenkinti pareiškėjų skundą.
III.
19. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepimas
20. Atsakovas nurodo, kad ginčo teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Atsakovas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teigia, kad ginčo teritorijoje valstybinės žemės plotai turėtų būti projektuojami kaip natūra grąžintini žemės sklypai buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams ir pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas minėtame rėžiniame kaime yra pretendentų, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, į kurią patenka ir pareiškėjų pageidaujama išsipirkti ginčo teritorija.
21. Atsakovas akcentuoja, kad nesant Atkūrimo įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, nuosavybės teisių atkūrimui turėtų būti taikomas prioritetas prieš trečiųjų asmenų teisę įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemę.
Atsiliepimas
22. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kad ginčo teritorija patenka į buvusį (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą ir kad šioje teritorijoje vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, ką patvirtina NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 49VĮ-997-(14.49.2.) „Dėl pretendentų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste, sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių patvirtinimo“.
23. Atsakovas teigia, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, savivaldybė turėtų teikti prioritetą žemės sklypų formavimui nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nurodyta, kad ginčo teritorija atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos ji galėtų būti priskirta valstybės išperkamai žemei ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos pareiškėjams lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypus, kurie, visų pirma, turėtų atitikti Taisyklių 2.15 punkto reikalavimus, taikomus įsiterpusio žemės sklypo formavimui, ir toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas nepažeistų pretendentų į buvusių savininkų turėtą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime teisėtų lūkesčių.
24. Atsakovas pažymi, kad byloje nesant duomenų, jog būtų priimtas NŽT sprendimas, jog ginčo teritorijoje gali būti formuojamas žemės sklypas, atitinkantis Taisyklių 2.15 punkto reikalavimus, darytina išvada, kad jeigu NŽT, vykdydama teismo sprendimą, išduotų reikalavimus Projektui rengti ir įsiterpusio žemės sklypo formavimo procedūra būtų užbaigta, toks įsiterpusio žemės sklypo sąvokos neatitinkantis žemės sklypas negalėtų būti parduotas ne aukciono tvarka pareiškėjams, nes tuo atveju, jei ši procedūra būtų tęsiama, pareiškėjai galėtų patirti papildomų nuostolių už Projekto parengimą, nors suformuotas valstybinės žemės plotas, neatitinkantis įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, ateityje negalėtų būti parduotas pareiškėjams ir tokio teismo sprendimo vykdymas pažeistų imperatyvius teisės aktų reikalavimus.
25. Pareiškėjai D. L. ir R. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Pareiškėjai akcentuoja, kad šioje byloje jų įrodinėjimo dalykas buvo ne tai, kad pareiškėjai turėtų turėti pirmumo teisę įsigyti suformuotą valstybinės žemės sklypą prieš asmenis, kurie pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, o aplinkybė, kad atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių jis atsisakė išduoti reikalavimus Projekto rengimui, yra nepagrįstos ir nesudarančios pagrindo sutikti, kad šioje vietoje apskritai gali būti formuojamas natūra pretendentams grąžintinas racionalių ribų žemės sklypas (ar keli žemės sklypai), tinkamas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, kaip tai reikalaujama pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį.
27. Pareiškėjai pastebi, kad vienas iš laisvos valstybinės žemės plotų panaudojimo būdų –naujų žemės sklypų formavimas, buvusiems savininkams natūra turėtoje vietoje grąžinant nuosavybės teises į žemę, nors ir prioritetinis, tačiau nėra vienintelis teisėtas valstybinės žemės panaudojimo būdas, kadangi teisės aktuose yra nustatyti ir kiti, pvz., pareiškėjų siekiamas įgyvendinti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto įsigijimas. Tokiu būdu, tuo atveju, kai laisvos valstybinės žemės ploto dėl objektyvių priežasčių nėra įmanoma panaudoti pagal prioritetinį naudojimo būdą, viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis kitus valstybinės žemės panaudojimo būdus nustatančiais teisės aktais, suinteresuotiems asmenims suteikiančiais atitinkamas teises.
28. Nors atsakovas nurodė, kad toje pačioje teritorijoje, tik kitoje vietoje jau buvo suformuotas tik 348 kv. m ploto žemės sklypas, o kitiems suformuotiems sklypams buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pareiškėjų nuomone, kiekvieną atvejį, kuomet yra atkuriamos nuosavybės teisės į žemę natūra, formuojant itin mažo ploto (0,04 ha ir mažesnius) naujus žemės sklypus, reikia vertinti individualiai ir jį lyginti su kitais potencialiais ar jau įvykdytais nuosavybės teisių atkūrimo natūra atvejais yra nekorektiška ir netikslinga.
29. Pareiškėjai taip pat pabrėžia, kad tai, jog atsakovas nuosavybės teisių atkūrimui natūra tam tikrais atvejais formuoja mažesnius nei 0,04 ha ploto žemės sklypus, nepatvirtina tokių sprendimų teisėtumo, nepaneigia pareiškėjų argumentų, kad konkrečiu ginčo atveju dėl pareiškėjų nurodytų priežasčių tokio žemės sklypo, kaip nurodė atsakovas, formavimas yra nepagrįstas ir negalimas.
30. Pareiškėjai pastebi, kad atsakovas iš esmės preziumuoja aplinkybę, jog ginčo laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, kadangi daugiau jokių paaiškinimų, pagrindžiančių tokį teiginį, nenurodė ir, remdamasis tokia prezumpcija, teigia, jog šioje vietoje suformuotas valstybinės žemės sklypas ne aukciono tvarka negalėtų būti parduotas pareiškėjams (nepagrindžiant tokio negalėjimo priežasčių). Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius, kad ginčo teritorija atitinka Taisyklių 2.15 punkte nustatytus reikalavimus, norint žemės sklypą įsigyti ne aukciono tvarka.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta (pastatams, statiniams ar įrenginiams <...>).
33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija) 106¹ punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
34. Taigi nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
35. Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra.
36. Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriuo, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui grindžiant argumentais dėl jų neracionalumo ribų ar dydžio prasme nėra galima.
37. Nutarties 34–36 punktuose nurodytas teisės aiškinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-15/2012, 2015 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-463-556/2015, 2018 m. sausio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-5175-492/2017 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d.).
38. Ginčo teritorija patenka į buvusį (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą ir kad šioje teritorijoje vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra. Tai patvirtina NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 49VĮ-997-(14.49.2.) „Dėl pretendentų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste, sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių patvirtinimo“.
39. Atsakovas teigia, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, savivaldybė turėtų teikti prioritetą žemės sklypų formavimui nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nurodyta, kad ginčo teritorija atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos ji galėtų būti priskirta valstybės išperkamai žemei ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos pareiškėjams lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypus, kurie, visų pirma, turėtų atitikti Taisyklių 2.15 punkto reikalavimus, taikomus įsiterpusio žemės sklypo formavimui, ir toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas nepažeistų pretendentų į buvusių savininkų turėtą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime teisėtų lūkesčių.
40. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.
41. Nutarties 15 punkte nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamo teisės aiškinimo sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimus kontekste, remiantis kuriuo net ir esant vyraujančiai nuostatai, kad natūra atkurtino žemės sklypo minimalus dydis gali būti ir mažesnis nei 0,04 ha, tačiau vis tik natūra grąžintinas sklypas pirmiausia turėtų būti vertinamas racionalaus naudojimosi žemės sklypo, pagrindinės jo naudojimo paskirties bei būdo aspektu, vertinant Nutarties 16, 17 punktuose išdėstytas faktines aplinkybes bei dėl jų padarytas išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimtas teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o nauju sprendimu pareiškėjų skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).
42. Tai, kad valstybinės žemės sklypo plotas tarp (duomenys neskelbtini) g. ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio sklypo yra siauros konfigūracijos, taip pat tai, kad per ginčo valstybinės žemės plotą nutiestas žemo slėgio dujotiekis, elektros linijos, o tai yra pagrindas ribojimams, nustatytiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, taikyti nepaneigia pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teisių susigrąžinti nuosavybę natūra į tokį žemės sklypą su apribojimais.
43. Pažymėtina, kad prie ginčo žemės yra galimybė prieiti ir privažiuoti, taigi fizinis naudojimasis tokia žeme nėra suvaržytas. Šioje stadijoje, kai iš esmės neišspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimo, nėra jokių pagrindų vertinimams, kokį tokio žemės sklypo naudojimo būdą galėtų taikyti žemės savininkai ir ar vienas, ar kitas iš jų būtų racionalus, leidžiamas ar apskritai įgyvendinamas. Šiuo metu teisės taikymo aspektu yra reikšminga, kad ginčo žemės sklypas nepriskirtinas prie valstybės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teisės negali būti atkuriamos, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį.
44. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų D. L. ir R. L. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.