Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

5. Atsakovė nustatytu terminu teismui tripliko nepateikė.

6. Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

7. Į teismo posėdį, paskirtą 2025 m. vasario 25 d., niekas neatvyko. Teisme gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškiamus ieškinio reikalavimus grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:

- 2023 m. gruodžio 1 d. VĮ „Regitra“ išrašu;

- 2023 m. spalio 10 d. Vokietijos biuro „Grüne Karte e. V.“ raštu Nr. LT-236.182-2023-B su papildomais dokumentais;

- 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu (2003/564/EB);

- 2004 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimu (2004/332/EC);

- 2023 m. gruodžio 1 d., 2024 m. vasario 8 d. Pretenzijomis atsakovei;

- 2023 m. birželio 21 d. raštu atsakovei Nr. S-9712-23-(5.9.) dėl informacijos pateikimo;

- 2024 m. birželio 13 d. sąskaita faktūra Nr. 71-2024;

- 2023 m. lapkričio 30 d. tarptautiniu mokėjimu Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui.

- Žalų administravimo departamento išvada ir kitais dokumentais - policijos pažyma, sąmata, ekspertize.

9. Atsakovė į bylą dokumentų neteikė.

10. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Lietuva ir kitos ES/Europos ekonominės erdvės valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Sistemos tikslas yra palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims.

12. Žalos atlyginimo klausimus valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžia vadovaudamiesi Biurų tarybos Vidaus nuostatais. Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Žaliosios kortelės sistema veikia pagal šiuos principus: eismo įvykio valstybės (nagrinėjamu atveju - Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas; transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (nagrinėjamu atveju - Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.

13. Pagal CK 6.280 straipsnį bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

14. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, kt.).

15. Analizuojant byloje esančius duomenis nustatyta, kad 2023 m. birželio 6 d. Vokietijoje dėl V. K., vairavusio transporto priemonę SCANIA R450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota minėta transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykis įvyko Vokietijoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus. Įvykio metu žala buvo padaryta Lietuvoje registruota, bet Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, todėl vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir ieškovui - transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui pateikė reikalavimą 7949,01 Eur sumai. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ir Biurų tarybos Vidaus nuostatais (nuostatų 5 straipsnis) į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, - Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą sumą -7949,01 Eur.

16. Ieškovas dėl 7949,01 Eur dydžio draudimo išmokos grąžinimo į atsakovę kreipėsi 2023 m. gruodžio 1 d. ir 2024 m. vasario 8 d., tačiau atsakovė žalos neatlygino.

17. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, ieškovas išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikoje registruota, bet neapdrausta transporto priemone žala padaryta Europos Sąjungos valstybėje narėje – Vokietijoje.

18. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad atsakovės teiginiai dėl ieškinio nepagrįstumo yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl jie atmestini visa apimtimi.

19. Apibendrinant byloje nustatytų įrodymų visetą, konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 7949,01 Eur nuostolių atlyginimo (CK 6.38, 6.245-6.249, 6.263, TPVCAPDĮ 23 straipsnis).

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis palūkanomis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7949,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

23. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovas remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 476,87 Eur bylinėjimosi išlaidos – 179 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 297,87 Eur išlaidos už vertimo paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

25. Byloje iš viso patirta 21,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“, juridinio asmens kodas 303143483, 7949,01 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 1 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 7949,01 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 476,87 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“, juridinio asmens kodas 303143483, 21,60 Eur (dvidešimt vieną eurą 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Valstybei priteistinos sumos mokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.