- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- B2-794-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01580-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank, S. S., D. C.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal AS Reverta pareiškimą atsakovui J. D. TŪB, tretieji asmenys AB Swedbank, S. S., D. C., dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui J. D. TŪB, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Nurodė, kad pagal 2003-04-03 Kreditavimo sutartį Nr. BKS/89 AB „Parex bankas“ suteikė S. S. 167 454,12 EUR dydžio būsto kreditą; pagal 2007-03-29 Kreditavimo sutartį Nr. KSV-169 AB „Parex bankas“ suteikė S. S. 2 000 000 Lt dydžio veiklos kreditą. Tinkamas prievolių pagal kreditavimo sutartis Nr. BKS/89 ir Nr. KSV-169 įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo J. D. TŪB laidavimu. Pažymėjo, kad AB „Parex bankas“ pagal 2010-07-31 Kreditavimo portfelio sutartį perleido visas savo reikalavimo teises, kylančias pagal kreditavimo sutartis Nr. BKS/89 ir Nr. KSV-169 su visomis užtikrinimo priemonėmis, Latvijos Respublikoje įregistruotam subjektui AS „Parex banka“, kurio pavadinimas 2012-05-10 pakeistas į AS Reverta. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-11-22 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-05 nutartimi, AS Reverta naudai iš atsakovo J. D. TŪB pagal Laidavimo sutartį Nr. LS/BKS/89.2 priteista 162 212,78 EUR skola, 9 159,61 Lt bylinėjimosi išlaidos ir 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat, Vilniaus apygardos teismo 2012-10-04 sprendimu, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-10 nutartimi palikus pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą, AS Reverta naudai iš atsakovo J. D. TŪB pagal laidavimo sutartį Nr. LS/KSV/169 priteista 1 892 000 Lt negrąžinto kredito, 75 145,98 Lt nesumokėtų palūkanų, 45 596,37 Lt delspinigių, 24 127,42 Lt žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad atsakovas iki šiol nevykdo savo įsipareigojimų, jokių įrodymų, pagrindžiančių realius ketinimus ir galimybes skolą grąžinti taikiai, kreditoriui nepateikė. Taigi, pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus J. D. TŪB iš viso AS Reverta skolinga daugiau nei 2 606 118 Lt (plius procesinės palūkanos). Nurodė, kad atsakovo nekilnojamasis turtas, kilnojamieji daiktai ir piniginės lėšos yra areštuotos, vykdant išieškojimą kitų kreditorių naudai. Pažymėjo, kad atsakovo turto vertė (pagal Nekilnojamojo turto registrų centro 2006 m. duomenis – 2 552 900 Lt) yra daugiau kaip du kartus mažesnė nei jos įsipareigojimai kreditoriams (virš 5,8 mln. Lt), todėl jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo AB Swedbank pateikė atsiliepimą, kuriame prašė iškelti atsakovui J. D. TŪB bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“. Nurodė, kad AB Swedbank yra atsakovės kreditorius. Pažymėjo, kad atsakovės skola AB Swedbank pagal laidavimą už S. S. prievoles pagal kredito sutartį Nr. 05-029720-FA yra 1 672 268,23 EUR. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-16 nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto yra priverstinai vykdytinas dokumentas ir šia nutartimi yra priteista skola, todėl J. D. TŪB turi pareigą įvykdyti prievolę, už kurią yra laidavusi.
Atsakovas J. D. TŪB pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą, o teismui nusprendus nagrinėti civilinę bylą, ieškovo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, prašė ieškovui skirti 20 000 Lt baudą dėl piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos priteisiant atsakovo naudai bei priteisti iš ieškovo 1089 Lt patirtų teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo parengimą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „MaxContract“. Nurodė, kad įmonė yra moki, pateikė J. D. TŪB finansinės atskaitomybės dokumentus. Pažymėjo, kad pagal 2013-08-19 balansą įmonė turi 3 862 653 Lt turto (ilgalaikis turtas 3 742 057 Lt, o trumpalaikis – 120 596 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 211 889 Lt, pradelsti įsipareigojimai 133 207,27 Lt. Nurodė, kad mokėtinos sumos neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylą. Pažymėjo, kad įsiskolinimai kreditoriams ir atsakovui turimi skolininkų įsipareigojimai įtraukti į balansą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovo nurodoma bendra minėtais teismų sprendimais priteista suma yra atsiradusi laidavimu pagrindu, o išieškojimas iš jo kaip iš laiduotojo negalimas tol, kol nėra išspręstas pagrindinių sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas, nes jeigu sutarčių nutraukimas bus pripažintas neteisėtu, tuomet vykdymas iš jo kaip laiduotojo taps negalimas. Nurodė, kad įsipareigojimai AB Swedbank neturi būti įtraukti į įmonės balansą, nes Vilniaus apygardos teismas grąžino klausimą dėl S. S. ir AB Swedbank kredito sutarties nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl dar vyksta teisminis ginčas dėl skolos šiam kreditoriui. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013-01-10 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-483/2013 jau realiai įvertino atsakovo finansinę padėti bei pagrindė atsakovo mokumą, veiklos pelningumą ir atsiskaitymo su kreditoriais faktą. Teismas taip pat pabrėžė, kad ginčijamos sumos neturi būti įtrauktos į atsakovo balansą. Atsakovas prašė palikti pareiškimą dėl bankroto bylos nenagrinėtu, nes ieškovas nesilaikė LR ĮBĮ numatytos ikiteisminės bankroto bylos iškėlimo procedūros, suteikdamas atsakovui netinkamą terminą atsiskaityti su ieškovu. Taip pat atsakovas prašė paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti naudojamas kaip paslėptas skolos išieškojimo būdas, neturint rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu. Pažymėjo, kad atsakovui bankroto bylos iškėlimo klausimas jau buvo nagrinėtas ir 2012-09-13 Vilniaus apygardos nutartimi buvo atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, todėl ieškovo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nepagrįstas.
Atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus dėl trečiojo asmens AB Swedbank atsiliepimo. Nurodė, kad trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas yra neįrodytas ir nepagrįstas, nes tretysis asmuo nepateikė tariamos skolos apskaičiavimo detalizacijos. Be to, kredito sutarties nutraukimas yra ginčijamas teisme, todėl išieškojimas negalimas iš atsakovo kaip iš laiduotojo kol nėra išspręstas pagrindinės sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas. Pažymėjo, kad tretysis asmuo neturi teisės šiuo metu reikalauti iš atsakovo 1 672 268,23 EUR sumos, todėl šie įsipareigojimai neturi būti įtraukti į įmonės balansą. Nurodė, kad atsakovas, kaip laiduotojas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, todėl tariama skola AB Swedbank naudai yra atsakovo tiek mokėtinos, tiek gautinos sumos ir jos nepakeičia įmonės finansinių įsipareigojimų ir turto santykio. Pažymėjo, kad S. S. yra raštu įsipareigojęs atlyginti visas teismo sprendimais priteistas sumas atsakovui kaip laiduotojui už jo paties prievoles.
Tretysis asmuo S. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo pareiškimą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą, teismui nusprendus nagrinėti civilinę bylą, ieškovo pareiškimą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, skirti ieškovui 20 000 Lt baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, bankroto administratoriumi paskirti UAB „MaxContract“. Nurodė, kad jo argumentai ir pozicija atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimu iš esmės sutampa su atsakovo išreikštais argumentais. Pažymėjo, kad mokiam subjektui bankroto byla negali būti keliama, kad ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, jog pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus atsakovas ieškovui skolingas daugiau nei 2 606 118 Lt. Nurodė, kad išieškojimas iš atsakovo kaip laiduotojo negalimas tol, kol nėra išspręstas pagrindinių sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas. Jeigu sutarčių nutraukimas bus pripažintas neteisėtu, tuomet vykdymas iš atsakovo kaip laiduotojo taps negalimas. Pažymėjo, kad ieškovas iš viso šiuo metu neturi teisės reikalauti iš atsakovo 2 606 118 Lt (plius procesinės palūkanos) sumos ir reikšti kreditorinio reikalavimo. Tvirtino, kad yra raštu įsipareigojęs atlyginti visas teismų sprendimais priteistas sumas atsakovui kaip laiduotojui už savo prievoles. Todėl ieškovo nurodoma tariama J. D. TŪB skolos suma AB Reverta naudai yra atsakovo tiek mokėtinos, tiek gautinos sumos ir jos niekaip nepakeičia įmonės finansinių įsipareigojimus ir turto santykio. Nurodė, kad atsakovo balanse neturi būti įtraukti įsipareigojimai ir kreditoriui AB Swedbank, nes šiuo metu vis dar vyksta teisminis ginčas dėl skolos šiam kreditoriui. Pažymėjo, kad ieškovas atsakovui suteikė terminą atsiskaityti su ieškovu, neatitinkantį Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų, todėl teismas turėtų ieškovo pareiškimą paliktu nenagrinėtu.
Atsakovui J. D. TŪB keltina bankroto byla.
Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 str. 7 d. reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju reikalavimai iškelti atsakovui J. D. TŪB bankroto bylą buvo grindžiami tuo, kad atsakovas yra nemokus.
LR ĮBĮ 2 str. 8 d. numatyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki.
Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad yra tenkinamos nemokumo sąlygos, t.y. atsakovas nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ir atsakovo pradelsti įsiskolinimai viršija daugiau kaip pusę į J. D. TŪB į balansą įrašyto turto vertės. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą atsakovui J. D. TŪB, vadovaujasi ieškovo ir atsakovo pateiktais duomenimis apie J. D. TŪB turtinę ir finansinę padėtį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes apie pradelstus atsakovo J. D. TŪB įsiskolinimus. Iš atsakovo J. D. TŪB 2013 m. rugpjūčio 19 d. sudarytų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo balansinė turto vertė sudaro 3 862 653 Lt, iš kurios pagrindinę turto dalį sudaro ilgalaikis materialusis turtas - 3 742 2057 Lt, o trumpalaikis turtas sudaro 120 596 Lt. 2013 m. rugpjūčio 19 d. bendri įmonės įsipareigojimai sudarė 226 419 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 211 889 Lt. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, jog įmonės nuostoliai per 7 (septynis) 2013 m. mėnesius sudarė 275 870 Lt. Analizuojant byloje esančius duomenis ir finansinius dokumentus, pateiktus VĮ Registrų centrui, atsakovės pradelsti įsiskolinimai neviršija viso įmonės balansinio turto vertės, tačiau teismas konstatuoja, kad negalima tik formaliai vertinti atsakovo pateiktus finansinius dokumentus, reikia nustatyti tikrąją pradelstų įsipareigojimų sumą. Pagal paties atsakovo pateiktus kreditorių sąrašus matyti, kad pradelstos skolos kreditoriams 2013-08-19 iš viso sudaro 133 207,27 Lt, tačiau atsakovė nepagrįstai neįtraukė į mokėtinų sumų sąrašą sumas, kurios yra priteistos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kadangi skolininkas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi pareigą sumokėti skolą. Atsakovas teigia, kad įsipareigojimai negali būti įtraukti į įmonės balansą, nes šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl neteisėto kredito sutarčių nutraukimo.
Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-22 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-05 nutartimi, AS Reverta naudai iš atsakovo J. D. TŪB pagal Laidavimo sutartį Nr. LS/BKS/89.2 priteista 162 212,78 EUR skola, 9 159,61 Lt bylinėjimosi išlaidos ir 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat, Vilniaus apygardos teismo 2012-10-04 sprendimu, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-10 nutartimi palikus pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą, AS Reverta naudai iš atsakovo J. D. TŪB pagal laidavimo sutartį Nr. LS/KSV/169 priteista 1 892 000 Lt negrąžinto kredito, 75 145,98 Lt nesumokėtų palūkanų, 45 596,37 Lt delspinigių, 24 127,42 Lt žyminio mokesčio. Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-16 įsiteisėjusia nutartimi iš atsakovo priteista 1 672 268,23 EUR skola AB Swedbank naudai pagal laidavimą už S. S. prievoles pagal kredito sutartį Nr. 05-029720-FA. Konstatuotina, kad iš atsakovo J. D. TŪB įsiteisėjusiais teismo sprendimais ieškovo AS Reverta naudai priteista ~ 2 605 663,3 Lt (559 634,09 Lt (plius 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą) + 9 159,61 Lt + 1 892 000 Lt + 75 145,98 Lt + 45 596,37 Lt + 24 127,42 Lt), trečiojo asmens AB Swedbank naudai priteista 1 672 268,23 EUR (~ 5 769 324,6 Lt). Iš viso atsakovė įsiteisėjusiais teismų sprendimais turi įsipareigojimų kreditoriams ~ 8 374 987,9 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad įsipareigojimai AB Swedbank neturi būti įtraukti į įmonės balansą, nes Vilniaus apygardos teismas grąžino klausimą dėl S. S. ir AB Swedbank kredito sutarties nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl dar vyksta teisminis ginčas dėl skolos šiam kreditoriui. Kaip matyti iš Liteko teismų sistemoje esančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-05 sprendimu ieškovo S. S. ieškinį atmetė (Teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs). Atkreiptinas dėmesys, kad teisminis ginčas tarp šalių vyksta ne dėl skolos kreditoriui AB Swedbank, o dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo. Skola yra priteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-16 nutartimi. Atsakovė ir tretysis asmuo S. S. savo atsiliepimuose nurodo, kad 2013-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdymo procese pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-05 nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, iki įsiteisės teismo sprendimas pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui AS Reverta dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo bei sutarties sąlygų pakeitimo. Pažymėtina, kad toks sprendimas dar nėra priimtas, teismo posėdis numatytas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-01-21. Taip pat nurodė, kad 2007-03-29 Kreditavimo sutartis Nr. KSV/169, pagal kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2013-04-10 nutartimi priteisė skolą iš atsakovės, buvo užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka, todėl ieškovas pirmiausia turi išieškoti skolą iš įkeisto turto, tačiau ir šis išieškojimas buvo sustabdytas, o sustabdyti išieškojimo iš laiduotojo buvo atsisakyta, nes ieškovas nepateikė antstoliui vykdyti vykdomojo dokumento, išduoto Vilniaus apygardos teismo 2012-10-04 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-10 nutarties pagrindu. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog vykdomasis raštas nepateiktas priverstiniam vykdymui, neturi reikšmės sprendžiant klausimą, ar skola nepradelsta, kadangi skolininkas nuo sprendimo įsiteisėjimo turi pareigą sumokėti skolą. Šios pareigos įvykdymo terminas gali būti atidėtas tik išieškotojo sprendimu arba šalys gali sudaryti vykdymo procese taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1360/2012). Teismas nesutinka su atsakovo ir trečiojo asmens S. S. argumentu, kad ieškovas AS Reverta ir tretysis asmuo AB SEB bankas nėra atsakovo kreditoriai, kadangi yra ginčijamos kredito sutartys. Pažymėtina, kad visos sumos iš atsakovo yra priteistos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurių pagrindų išduoti vykdomieji raštai. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovas ginčija pačių kredito sutarčių nutraukimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad priteistos skolos neįtrauktinos į atsakovo balansą.
Teismas atmeta atsakovo ir trečio asmens argumentus, jog S. S. yra raštu įsipareigojęs atlyginti visas teismo sprendimais priteistas sumas atsakovui kaip laiduotojui už jo paties prievoles, nes tokie teiginiai nėra paremti jokiais įrodymais. Teismui nėra žinoma S. S. turtinė padėtis, todėl negalima nustatyti, ar pastarasis asmuo yra pajėgus įvykdyti tokius įsipareigojimus, o jų neįvykdžius, ar realus jų išieškojimas.
Taigi, įtraukus į atsakovo balansą priteistas įsiteisėjusiais teismų sprendimais mokėtinas sumas, darytina išvada, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai (~ 8 601 406,9 Lt, neįskaičiuos 6 proc. procesinių palūkanų) daugiau nei du kartus viršija viso įmonės balansinio turto vertę, todėl konstatuotina, kad atsakovo finansinė padėtis atitinka nemokios įmonės turtinę padėtį ĮBĮ 2 str. 8 p. prasme, o tai sudaro teisinį pagrindą iškelti J. D. TŪB bankroto bylą. Teismo nuomone, būtent dėl nemokumo atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais. Visapusiškai vertinant visus byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas bus finansiškai pajėgus ateityje atsiskaityti su savo kreditoriais ir atstatyti savo mokumą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, J. D. TŪB keltina bankroto byla, skirtinas įmonės administratorius (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p.).
Pagal LR ĮBĮ 11 str. 1 d. įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas pateikė administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ kandidatūrą, atsakovas ir tretysis asmuo S. S. siūlė administratoriaus UAB „MaxContract“ kandidatūrą, tretysis asmuo AB SEB bankas siūlė įmonės bankroto administratoriumi skirti UAB „Insolvensa“. Iš bylos duomenų matyti, kad administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“, administratorius UAB „MaxContract“ ir administratorius UAB „Insolvensa“ sutiko administruoti J. D. TŪB, visos administratorių kandidatūros atitinka įstatymų reikalavimus, joms pritaria LR Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.
Pagal ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p. teisė skirti bankrutuojančiai įmonei administratorių priklauso teismui. Sprendžiant dėl bankroto administratoriaus kandidatūros paskyrimo teismas vadovaujasi tiek pačių administruoti J. D. TŪB pretenduojančių asmenų pateikta teismui informacija apie save, tiek viešai skelbiama Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos informacija internetiniame tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičių, terminus, administravimo išlaidas, skundus dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą.
Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis bankroto administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas išduotas 2010-04-26, įmonė veiklą vykdo Lukiškių g. 5 - 421, Vilniuje, joje dirba keturi darbuotojai, šiuo metu vykdoma 32 bankroto procedūros, baigtos 7 procedūros. UAB „MaxContract“ leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugos išduotas 2012-04-02, įmonė veiklą vykdo Raugyklos g. 15, Vilniuje, šiuo metu joje dirba du darbuotojai, vykdoma 15 procedūrų, baigtos – 0 procedūrų. UAB „Insolvensa“ leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugos išduotas 2009-04-27, įmonė veiklą vykdo Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, šiuo metu joje dirba šeši darbuotojai, vykdoma 61 procedūrų, baigta 29 procedūra.
LR ĮBĮ 11 str. 1, 2 d. numatyta teismo diskrecijos teisė pasirinkti administratorių, skiriant administratoriumi konkretų asmenį, būtina siekti, kad jis ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys teisiniai santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo, moralumo ir nešališkumo standartais.
Įvertinus administruoti J. D. TŪB pretenduojančių asmenų, įmonių ir jų darbuotojų patirtį, darbo krūvį, susipažinus su informacija apie jų baigtas ir vykdomas įmonių bankroto procedūras, ir atsižvelgiant į didžiausią reikalavimo teisę turinčio kreditoriaus nuomonę, J. D. TŪB bankroto administratoriumi skirtinas UAB „Insolvensa“ (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Teismo vertinimu, UAB „Insolvensa“ bankroto administratoriaus paskyrimas labiausiai atitinka teisingumo kriterijus bei įstatyme išreikštą tikslą užtikrinti sklandų ir objektyvų bankroto procedūrų atlikimą.
Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Atsakovas prašė paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis be pagrindo inicijuojant atsakovui bankroto bylą. Teismas pažymi, kad kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo yra vienas iš būdų ginti savo pažeistas teises. Ieškovas šia teise ir pasinaudojo, jo reikalavimas iškelti bankroto bylą pagrįstas, todėl atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą negali būti tenkinamas, kadangi nenustatyta, jog ieškovas inicijuodamas šią bylą būtų akivaizdžiai piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.), todėl atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą atmetamas.
Teismui tenkinus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str. 1 d., 4 d.,
nutarė:
iškelti bankroto bylą J. D. TŪB (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)).
Paskirti įmonės administratoriumi UAB „Insolvensa“ (leidimo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Nr. 140).
Areštuoti visą atsakovo J. D. TŪB kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, iki nutarties įsiteisėjimo dienos.
Įpareigoti administratorių atlikti veiksmus, numatytus LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 3 p., o šiai nutarčiai įsiteisėjus – veiksmus, numatytus šio įstatymo 10 str. 7 d. 8 p.
Įpareigoti administratorių surinkti ir nedelsiant pateikti teismui informaciją apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, taip pat baudžiamąsias bylas, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti kreditorių civiliniai ieškiniai, apie baudžiamosiose bylose areštuotą bankrutuojančios įmonės turtą, taip pat apie antstolių kontoras, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto.
Nustatyti 45 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo.
Nustatyti 15 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Įpareigoti administratorių per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą su lėšų suma, kurią administratorius turės teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.
Įpareigoti administratorių sudaryti ir pateikti teismui tvirtinti visų įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir pavesti jam sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.