Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams S. P., L. P. dėl garbės ir orumo gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas E. K. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. 2015 m. vasarą gavo pareiškimą ir pranešimą nuvykti pas atsakovę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nuvykus, atsakovai pradėjo rodyti kieme augalus – medelius, braškes, kurie tarpais buvo parudavę. Įtarė, kad kaimynė L. B. galėjo nupurkšti, nes atsakovai matė ją vaikščiojant patvoriais. Atsakovė sakė, kad pareiškimo nenori rašyti, prašė jo pasikalbėti su ieškove. Nuėjo pas ieškovę, ši neigė, kad purškė augalus, sakė, jog ją kaltina nepagrįstai. Išaiškino atsakovei, kad reikia kreiptis į specialistą dėl augalų nurudavimo. Po kelių dienų gavo ieškovės pareiškimą dėl šmeižto. Kai tyrė, tai augalus matė, galėjo augalai ir nuo klimato nuruduoti. Dekoratyvinė eglutė buvo visiškai ruda, kitų augalų lapai parudavę.

Liudytoja R. P. parodė, kad atsakovė - mama, ieškovę pažįsta kaip tėvų kaimynę. Su ieškove nesutarimai buvo jau nuo seno dėl šiltnamio, malkinės, medžių, nulaužtų tujų. Nuo 2015 m. pavasario tėvai pastebėjo, kad augalai parudavę, nesveiki, kiti pageltę. Ji gegužės pabaigoje matė išgeltusius, parudavusius augalus, jie buvo pakenkti. Augalininkystės inspektorė sakė, kad augalai kažkuo paveikti. Mama galvojo, kad visa tai daro kaimynai B., su kitais kaimynais konfliktų nebuvo. Pašaliniai negalėjo patekti į sodybą. Nuo ieškovės pusės augalai nunyko. Prieš bylinėjimąsi buvo nuėję pas ieškovę pasikalbėti, ieškovė prieštaravo susitaikymui. Su inspekcijos darbuotoja kalbėjo telefonu, ši sakė, kad augalai pakenkti, tačiau reikėjo tyrimų. Pagalvojo ant B., nes nuo jų pusės nunyko augalai, tarp tėvų ir B. vyksta nesutarimai.

Liudytoja E. P. parodė, kad ieškovė - draugė, atsakovę žino kaip ieškovės kaimynę. Ieškovė skundžiasi jai, kad dėl atsakovės neturi ramybės. Einant pro šalį atsakovė kartą kvietė ją su drauge pažiūrėti augalų, sakė, ar ne gėda ieškovei, kad nupurškė augalus. Ji su drauge sėdėjo lauke pas ieškovę, o atsakovė per tvorą gėdino ieškovę.

Liudytoja A. M. parodė, kad su šalimis yra kaimynė, santykiai geri. Ji nieko nematė, kas purškė. Atsakovė rodė, kad nupurkštos braškės, avietės, augalai. Sakė, jog nupurškė ieškovė, nes matė ją nubėgančią per tvorą. Buvo sausra, todėl nežino, ar nuo purškimo pageltę augalai.

Liudytojas K. B. parodė, kad ieškovė - sutuoktinė, atsakovė - kaimynė, su atsakove santykių nepalaiko. Visą 2015 m. vasarą atsakovė sakydavo, kad jie nupurškė augalus, rėkdavo ant visos gatvės. Aiškino atsakovei, kad jokio tikslo purkšti augalų neturėjo. Lankėsi policija, augalininkystės inspekcija. Bandė per atsakovės dukrą taikytis. Viskas atsiliepė sveikatai. Dėl gamtinių sąlygų galėjo nudžiūti augalai.

Liudytoja A. M. B. parodė, kad šalis pažįsta, su atsakove santykiai geri, su ieškove nesikalba. 2015 m. vasarą matė pas atsakovę nurudavusius augalus, lapeliai buvo pasiraitę, pageltonavę, spėjo, kad nupurkšti. Atsakovė nieko neįvardijo. Nuo sausros negalėjo nuruduoti, nes atsakovė augalus labai prižiūrėjo, paliedavo, ravėdavo. Ieškovė buvo pas ją atėjusi, bet ji su ja bendrauti nenorėjo. Atsakovė yra sakiusi, kad gal ieškovė visa tai daro. Atsakovė kreipėsi į policiją, į augalų inspekciją. Dažnai lankydavosi pas atsakovus. Augalų nunykimas buvo tęstinis - nunyko geltonai žydintis medelis, braškės, kiti augalai. Atsakovė braškes išrovė, aviečių nevalgė.

Liudytoja K. Ž. parodė, kad atsakovai - jos vyro krikšto tėvai. Atsakovė 2015 m. birželio 20 d. rodė nudžiūvusius krūmelius, pažeistus augalus už šiltnamio, pasiguodė, kad prasti metai. 2014 m. tokių problemų nebuvo. Vasaros pabaigoje atsakovė pasakojo, kad augalų inspektorė patarė nevalgyti aviečių ir obuolių.

Liudytojas E. P. parodė, kad šalys - kaimynai, sugyvena gerai. Girdėjo gatvėje kalbant, kad ieškovė nupurškė atsakovų augalus. Kaimynai pasijuokė ir viskas tuo baigėsi. Pats nematė augalų, atsakovė nieko jam nesakė. Matė atvykusią policiją, augalų apsaugos tarnybą.

Liudytoja J. B. parodė, kad šalys - kaimynai. Nieko nežino apie atsakovės augalus, nebuvo atsakovų sodyboje ir augalų nematė. Girdėjo, kad nuvyto krūmelis. Matė atsakovės kieme atvykus policijos pareigūną.

Liudytojas V. G. parodė, kad šalys - kaimynai, sugyvena. Atsakovė sakė, kad ieškovė nupurškė augalus, atsakovas jam dar davė ragauti obuolių. Ieškovė sakė, kad nepurškė. Kaimynai kalbėjo apie nupurškimą.

Liudytoja Z. G. parodė, kad šalys - kaimynai. Atsakovai buvo pasikvietę parodyti gėlę, gėlė buvo nuvytusi, atrodė ne taip, kaip būtų nužydėjusi. Daugiau nesidomėjo augalais. Nesakė dėl ko nunyko augalas. Negirdėjo, kad atsakovai būtų kaltinę ieškovę nupurškus augalus.

Liudytoja V. G. parodė, kad šalys - kaimynai, santykiai normalūs. Girdėjo, kad šalys pykstasi. 2015 m. vasarą atsakovai buvo pas juos namuose ir įtarė ieškovę nupurškus augalus. Girdėjo, kad atsakovė kreipėsi į policiją. Su ieškove kalbėjosi, ji viską neigė.

Liudytoja D. S. parodė, kad ieškovę pažįsta iš matymo, atsakovė - teta. 2015 m. birželio mėn. buvo pas atsakovus, teta rodė du medelius, buvo nunykę, tuja buvo visiškai ruda. Po medeliu buvo net pageltusi žolė. Augalai buvo netoli vienas kito, prie kaimynų Bulių. Medeliai buvo pasodinti seniai.

Liudytoja R. B. parodė, kad dirba Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių regioniniame skyriuje vyresniąja specialiste. Pagal skundą buvo neplaninis patikrinimas, atvyko pas atsakovus, apžiūrėjo vizualiai. Atsakovai skundėsi, kad ieškovė nupurškė medelius, augalus, kuriuos apgadino jų pusėje. Vizualiai apžiūrėjus matėsi, kad kažkas daryta, kad pusė augalų yra nesveikų. Augalai buvo pažeisti tikrai ne nuo atmosferos poveikio. Buvo gėlės, medeliai prie ieškovės tvoros ir toliau nuo tvoros. Ant gėlių matėsi, kad vienos sveikos, o kitos nudžiūvusios, tai ne saulės poveikis. Tai išorinio poveikio priemonės, galėjo būti purškiama rankiniu būdu. Reikėjo patekimo į sklypą. Gali turėti įtakos nuvytimui, jei medelis buvo persodinamas, bet rugpjūčio mėn. niekas nepersodina medelių, gėlių. Siūlė atsakovams daryti tyrimus.

Atsakovas S. P. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (90 b. l.), byloje pateikti duomenys, kad atsakovas negali dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos (26-28 b. l.), todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės, atsakovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės L. B. namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir atsakovų S. P. ir L. P. namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi (21, 25 b. l.). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atsakovai netoli sklypo ribos su ieškove augina dekoratyvinius augalus (22-25 b. l.). Iš valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktos medžiagos matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių regioninio skyriaus vyresnioji specialistė R. B. pagal pavedimą atliko neplaninį patikrinimą pagal gautą telefoninį pranešimą. S. P. skundėsi, kad kaimynė, patekusi į jo privačią teritoriją, nupurškė jo gėles ir dekoratyvinius medelius su neaiškios kilmės skysčiu. Kaimynė savo kaltę neigė. Koks skystis buvo purškiamas ir ar iš viso jis buvo naudojamas, nustatyti buvo neįmanoma (7-9 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo E. K. 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto. Nutarime nustatytos aplinkybės, kad Šiaulių AVPK Joniškio r. PK gautas L. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad kaimynai P. pastoviai ją kaltina, kad visą vasarą ji kažkokiomis priemonėmis purškia jų augalus, daržoves, kitiems kaimynams sako, kad tai daro ji, nes patys matė. L. P. nurodė, kad su kaimyne L. B. vyksta nesutarimai ir paskutiniu metu savo žemėje randa nupurkštus augalus, daržoves. Keletą kartų kalbėjo su L. B., tačiau ji neigdavo, kad purškia. Ji viešai kaimynės L. B. nešmeižė, tik su ja pačia kalbėdavo (10-11 b. l.).

Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Atsakovai gindami savo teisę į sveiką ir saugią aplinką kreipėsi į policiją ir Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nurodydami, kad ieškovė galėjo pakenkti jų augalams. Atsakovų kreipimasis į valstybines institucijas su prašymu ištirti padarytos žalos aplinkybes negali būti laikomas garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu.

Reikalaudama pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę bei orumą atsakovų 2015 m. birželio – rugpjūčio mėn. paskleistus duomenis, kad ieškovė neaiškios kilmės skysčiais nupurškė ir sunaikino atsakovų namų valdoje augančius augalus, ieškovė turėjo teismui pateikti minėtų duomenų paskleidimo aplinkybes, t. y. konkrečiai kuris atsakovas, kada, kur, kam ir kokį konkretų duomenų turinį paskleidė tretiesiems asmenims apie ieškovę. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas konkrečiai nepasakė, kada, kur ir ką atsakovai paskleidė apie ieškovę. Liudytojais apklausti E. P. ir J. B. parodė, kad patys nematė atsakovų augalų ir atsakovai nieko jiems nesakė apie augalus, liudytojomis apklaustos Z. G., K. Ž., D. S. parodė, kad matė pas atsakovus nunykusius augalus, bet joms nesakė dėl ko nunyko augalai.

Atsakovų augalų nunykimo faktas nustatytas šalių pasikviestų liudytojų parodymais (E. K., R. P., A. M., A. M. B., K. Ž., Z. G., D. S.). Liudytoja apklausta Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių regioninio skyriaus vyresnioji specialistė R. B. patvirtino, kad, jos kaip specialistės nuomone, augalams pakenkė išorinio poveikio priemonės, o ne atmosferos poveikis. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius ilgalaikius konfliktinius santykius, į tai, kad atsakovų augalai buvo pakenkti prie namų valdos žemės sklypo ribos su ieškove, į tai, kad atsakovė pro namo langą matė ieškovę vaikščiojančią pasilenkusią atsakovų sklype, atsakovai susidarė nuomonę, jog būtent ieškovė galėjo pakenkti jų augalams. Atsakovė kaimynams ir pažįstamiems parodė paveiktus augalus ir išsakė savo nuomonę, kad ieškovė galėjo daryti išorinį poveikį jos augalams. Atsakovės veiksmus, tai yra pakenktų augalų rodymą kaimynams, pažįstamiems, negalima laikyti tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimu. Kai kurie kaimynai, žinodami konfliktiškus ieškovės ir atsakovų santykius, galėjo ir patys susidaryti nuomonę apie situaciją ir ją komentuoti nepriklausomai nuo atsakovų valios. Nuomonės išsakymas negali būti laikoma tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimu, todėl ieškinys atmestinas.

Netenkinant pagrindinio reikalavimo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę bei orumą atsakovų paskleistus duomenis, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Atmetus ieškovės reikalavimus kaip nepagrįstus, netenkintinas ir ieškovės prašymas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistinos jas patyrusiems atsakovams, kaip šalims, kurių naudai priimamas teismo sprendimas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovės ieškinį atmetus, iš jos valstybės naudai priteistina 13,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str. 263-268 str., 270 str., 282 str. 2 d. 2 p., teismas

nusprendė:

ieškovės L. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 13,04 Eur (trylika eurų 04 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.