Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-761-883/2016Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01431-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.6; 2.5.10.2.4.2; 3.3.1.21

2016 m. lapkričio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-457/2016 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams S. P., L. P. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė L. B. pateikė teismui ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, kuriuo prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jos garbę bei orumą atsakovų S. P. ir L. P. paskleistus duomenis, priteisti solidariai iš atsakovų 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2015 m. birželio mėn. iki rugpjūčio mėn. atsakovai L. P. ir S. P. kaimynams paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią ir ją žeminančią informaciją, jog ji neaiškios kilmės skysčiais nupurškė ir sunaikino atsakovų namų valdoje augančius augalus (spygliuočių krūmą, rožės krūmą, braškes ir kt.). Atsakovai L. P. ir S. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po konflikto su ieškove pradėjo nykti jų medeliai, gėlės, todėl iškėlė tik prielaidą, kad su tuo galėjo būti susijusi ieškovė L. B.. Neneigė, kad savo įtarimus išreiškė kaimynams, policijai, inspekcijai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės L. B. atsakovams S. P. ir L. P. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, valstybei.Teismas konstatavo, kad atsakovų S. P. ir L. P. kreipimasis į valstybines institucijas su prašymu ištirti padarytos žalos aplinkybes negali būti laikomas garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu.Teismas, įvertinęs ieškovės L. B., atsakovės L. P. paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atsakovai L. P. ir S. P. išreiškė nuomonę, jog būtent ieškovė galėjo pakenkti jų augalams, o nuomonės išsakymas negali būti laikomas tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimu.Teismas nurodė, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės L. B. garbę bei orumą atsakovų S. P. ir L. P. 2015 m. birželio – rugpjūčio mėn. paskleistus duomenis, kad ieškovė neaiškios kilmės skysčiais nupurškė ir sunaikino atsakovų namų valdoje (duomenys neskelbtini) augančius augalus (spygliuočių krūmą, rožės krūmą, braškes ir kt.), priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Atsakovai L. P. ir S. P. paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovę žeminančią informaciją, žinią, t. y. nurodė teiginius, tvirtindami, konstatuodami, pasakydami bei pateikdami kaip objektyvią tiesą.Tik dėl atsakovų sąmoningų veiksmų buvo paskleisti duomenys neatitinkantys tikrovės per valstybines institucijas, kitus asmenis.Teismas, konstatuodamas, kad atsakovų kreipimasis į valstybines institucijas su prašymu ištirti padarytos žalos aplinkybes negali būti laikomas garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. P. prašo atmesti ieškovės L. B. apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Apeliaciniame skunde nėra nurodytas teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.Apeliantė nenurodė konkrečios procesinės teisės normos, kuri, jos nuomone, buvo pažeista; nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad šis pažeidimas sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą.Apeliantė nepateikė pakankamų įrodymų apie teisės pažeidimo faktą bei tokio pažeidimo aplinkybes.Ieškovė teismui nepateikė nuoseklių paaiškinimų, kokius neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius jos interesus, atliko kiekvienas iš atsakovų.Ieškovės iškviesti liudytojai, negalėjo teismui pateikti duomenų apie tai, kada ir kas jiems paskleidė žinią, žeminančia ieškovės garbę ir orumą.Ieškovės reikalavimas negali būti nagrinėjamas, nes tokio civilinių teisių gynimo būdo nenumato įstatymai.Byloje nėra pakankamų ir įtikinamų duomenų, kad kokie nors atsakovų teiginiai pagal savo lingvistinę išraišką turėjo konstatavimo požymių.Ieškovės nuomonė, kad atsakovai tyčia skleidė ją žeminančias žinias, nėra pakankamas pagrindas išvadai apie atsakovų kaltę.Byloje nenustatyta, kuris konkretus paskleistas teiginys laikytinas fakto konstatavimu (žinia).Ieškovė neišskyrė kiekvieno iš atsakovų neteisėto elgesio faktų ir nepateikė duomenų apie konkretaus atsakovo neteisėtus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų teisinio vertinimo, siekiant nustatyti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės L. B. garbę bei orumą.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės L. B. namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir atsakovų S. P. ir L. P. namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ribojasi. Atsakovai netoli sklypo ribos su ieškovės valdomu žemės sklypu augina dekoratyvinius augalus. Atsakovas S. P. telefonu kreipėsi į Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių regioninį skyrių, pranešdamas, kad ieškovė, patekusi į jo privačią teritoriją, nupurškė jo gėles ir dekoratyvinius medelius neaiškios kilmės skysčiu. Minėtai valstybės institucijai atlikus neplaninį patikrinimą, nustatyti, koks skystis buvo purškiamas ir ar iš viso jis buvo naudojamas, nepavyko. Ieškovė L. B. pareiškimu, nurodydama, kad kaimynai Pamparai pastoviai ją kaltina, jog ji kažkokiomis priemonėmis purškia jų augalus, daržoves, kreipėsi į Šiaulių AVPK Joniškio r. PK. 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto, kadangi pagal šias veikas ikiteisminis tyrimas neatliekamas, pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Apeliantė teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai paskleidė tretiesiems asmenims tikrovės neatitinkančią ir ieškovę žeminančią informaciją – žinią, t. y. nurodė teiginius, tvirtindami, konstatuodami, pasakydami bei pateikdami kaip objektyvią tiesą, o ne nuomonę.Asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų gali būti savarankiškas. Asmens garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėdamas garbės ir orumo gynimo ginčą teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju sprendžia, ar paskleisti duomenys, ar pareikšta nuomonė. Atriboti duomenis nuo nuomonės yra būtina, nes asmens teisės pagal CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančias žeminančias asmens garbę ir orumą duomenis – žinias. Duomenų paskleidimo faktas nustatomas tik tuo atveju, jei iš bylos faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad buvo paskleisti duomenys, o ne nuomonė, bei kad tie duomenys tikrai buvo paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).Įverinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš jų galima spręsti, jog tam tikra informacija apie tai, jog būtent ieškovė galėjo pakenkti atsakovų auginamiems augalams, buvo paskleista tretiesiems asmenims, t. y. kaimynams, tačiau vertinti tokią informaciją kaip duomenis – žinią, o ne nuomonę, nėra pakankamo pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar atsakovų paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į atskleistos informacijos visumą, pateikimo būdą, taip pat į tarp šalių susiklosčiusios situacijos, kurioje teiginiai buvo išsakyti, kontekstą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, apie kuriuos žinojo ne tik šalių kaimynai, bet ir pažįstami, kad atsakovų augalai buvo pakenkti prie namų valdos žemės sklypo ribos su ieškove, augalams pakenkė išorinio poveikio priemonės, o ne atmosferos poveikis, todėl akivaizdu, jog dėl nurodytų aplinkybių atsakovai galėjo susidaryti nuomonę, kad būtent ieškovė galėjo pakenkti jų augalams. Akivaizdu ir tai, jog šioje situacijoje eilinis informacijos gavėjas atsakovų išsakytus teiginius galėjo suvokti ne kaip neginčijamus faktus, o kaip viešai atsakovų išsakytą subjektvyią nuomonę, asmeninį vertinimą dėl tariamo susiklosčiusios situacijos kaltininko. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ginčijami teiginiai negali būti patikrinti pagal byloje esančius duomenis, o kaip žinia, duomenų vertinimo kriterijus yra objektyvus, t. y. duomenų teisingumą ar neteisingumą galima įrodyti Civilinio proceso kodekse numatytais įrodymais. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų tretiesiems asmenims išsakyti teiginiai yra jų nuomonė.Apeliantė nurodo, kad tik dėl atsakovų sąmoningų veiksmų buvo paskleisti duomenys neatitinkantys tikrovės per valstybines institucijas, o teismas, konstatuodamas, kad atsakovų kreipimasis į valstybines institucijas su prašymu ištirti padarytos žalos aplinkybes negali būti laikomas garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju atsakovai kreipėsi į policiją ir Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nes, atsakovų nuomone, ieškovė galėjo pakenkti jų augalams. Šis atsakovų skundas buvo tiriamas minėtų valstybės institucijų. Byloje nenustatyta, to nenurodė ir ieškovė, jog minėtų skundų turinį pareigūnai būtų paskleidę tretiesiems asmenims, t.y. asmenims, kurie nesusiję su skundo nagrinėjimu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių regioninio skyriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio pranešimo, šios institucijos vyresniosios specialistės R. B. parodymų, atlikus atsakovų sklype neplaninį patikrinimą, nebuvo įmanoma nustatyti koks skystis buvo purškiamas ant augalų ir ar iš viso jis buvo naudojamas, tačiau vizualiai buvo matyti, kad augalai pažeisti tikrai ne nuo atmosferos poveikio, o naudojant išorinio poveikio priemonės, kurios galėjo būti purškiamos rankiniu būdu. Esant byloje tokiems įrodymams nėra pagrindo laikyti, jog atsakovai, kreipdamiesi į nurodytas institucijas būtų peržengę savo teisių realizavimo ribas ir pažeidę ieškovės teises. Tokį atsakovų kreipimąsi laikyti nesąžiningu nėra pagrindo. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad sąžiningas kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netenkinus ieškinio dalies, kuria buvo reikalaujama pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą atsakovų paskleistus duomenis, nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio dalies dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo, nes šios žalos atsiradimas kildinamas iš duomenų neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą paskleidimo (CK 2.24 str. 1 d.), t. y. reikalavimai išvestiniai iš pirmo reikalavimo ir priklauso nuo pirmo reikalavimo patenkinimo.Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė L. P. pateikė įrodymus, kad patyrė 170 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kadangi minėta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), ji atsakovei priteistina iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.