Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. R. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta, vėliau Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nustatyta tvarka peržiūrėta ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskirta subendrinta 3 metų 7 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir A. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta pagal 2023 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį atlikta ir įskaityta bausmė.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 603,84 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant šią sumą iš A. R..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas tenkintas ir valstybės naudai iš A. R. priteistos patirtos išlaidos – 665,53 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistosios A. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Byloje nuteistoji neginčija skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių ir savo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikuodamas veiką baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistoji pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija dėl paskirtos per griežtos bausmės ir prašo ją sušvelninti, taip pat nesutinka su valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimu.

7. A. R. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2022 m. liepos 15 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės slapta pagrobė šiai bendrovei priklausantį 603,84 Eur vertės turtą (robotą vejapjovę). Nusikalstama veika padaryta tuo metu, kai galiojo 2007 m. birželio 28 d. BK 178 straipsnio 1 dalies redakcija, už svetimo turto pagrobimą nustatanti viešųjų darbų bausmę arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-39-895/2016).

10. Nuteistoji A. R. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą. Šis nusikaltimas baigtas ir, teisėjų kolegijos vertinimu, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Apeliantė anksčiau teista 18 kartų, daugiausiai už nusikalstamų veikų, numatytų BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, padarymą (1 t., b. l. 131–158). Be to, A. R. ne vieną kartą bausta administracine tvarka už smulkias vagystes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (1 t., b. l. 159–170), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (1 t., b. l. 171–173). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. BK 61 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (1 dalis). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis). Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu (3 dalis). Taigi, baudžiamojo įstatymo nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes, parenkant nuteistajam bausmę, tačiau skiriama bausmė turi būti skaičiuojama nuo BK specialiosios dalies atitinkamo straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, 2K-63-511/2021). Atsižvelgus į šią bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę, BK 178 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkiu laikoma 1 metų 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios A. R. bausmės parinkimui aktualias aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistajai turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį, t. y. laisvės atėmimas 1 metams. Pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė A. R. sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, šią apeliantei paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartų apeliantės asmenybę apibūdinančių (charakterizuojančių) duomenų (šios nutarties 10 punktas), A. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteista jau devynioliktą kartą, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį nuteista nagrinėjamoje byloje, padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistė. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad apeliantė linkusi nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų. A. R., nepaisant ankstesnių teismų sprendimų ir jai taikytų baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, nesistengia pakeisti savo elgesio, taikytos baudžiamojo pobūdžio teisinės priemonės (taip pat ir laisvės atėmimo bausmės) teigiamos įtakos jos elgesiui nedaro, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, liudija apie didesnį nuteistosios asmenybės pavojingumą. Apeliaciniame skunde A. R. nurodo, jog kaltę pripažino visiškai ir labai gailisi, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip lengvinanti A. R. atsakomybę ir į ją jau buvo atsižvelgta, skiriant apeliantei bausmę. Todėl šią aplinkybę vertinti pakartotinai, kaip sąlygojančią švelnesnės bausmės paskyrimą, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ne per griežta ir atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistosios asmenybės pavojingumą. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta, vėliau BPK 362¹ straipsnyje nustatyta tvarka peržiūrėta ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatyta subendrinta 3 metų 7 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir A. R. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas bausmes subendrino teisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nes BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurią A. R. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padaryta iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio priėmimo, o bausmės subendrintos taikant nuteistajai palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Apeliantei paskirta subendrinta 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir nėra pagrindo šios bausmės švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Jokių naujų reikšmingų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistosios teisinės padėties švelninimui, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, A. R. nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Sprendimas dėl apeliantei paskirtos bausmės (tiek paskirtos už vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tiek galutinės subendrintos bausmės) yra teisingas ir priimtas įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

13. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti valstybei iš A. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (665,53 Eur) atlyginimą.

14. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

15. Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

16. Perdavus A. R. baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nuteistoji Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime atliko laisvės atėmimo bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendį. Kaip matyti iš bylos, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti A. R. teisę į gynybą, 2023 m. birželio 19 d. nutartimi nusprendė, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas (2 t., b. l. 82–84). Nuteistąją pirmosios instancijos teisme gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta advokatė Lidija Blinkevičienė (2 t., b. l. 97, 99). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 159, 160–166) valstybė už A. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 665,53 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad be gynėjo pagalbos A. R. teisės pirmosios instancijos teisme nebūtų tinkamai apgintos (BPK 51 straipsnio 2 dalis), į tai, kad nuteistajai paskirta reali 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dėl to jos galimybė sumokėti nurodytą išlaidų sumą būtų apsunkinta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš A. R. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą neatitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas), panaikinant nuosprendžio dalį dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš A. R.

17. Šiaulių apygardos teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 24). Prie šios pažymos pridėtas nuteistosios A. R. gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio 2024 m. sausio 22 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato) (3 t., b. l. 25–26). Valstybės naudai prašoma iš nuteistosios išieškoti 137,50 Eur už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

19. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistoji A. R., apeliantės reikalavimai buvo iš dalies pagrįsti – apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistosios gynėjo dalyvavimo būtinumą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), taigi, į aplinkybę, kad be gynėjo pagalbos nuteistosios A. R. teisės nebūtų tinkamai apgintos, į tai, kaip jau minėta anksčiau, kad dėl jai paskirtos 3 metų 11 mėnesių realios laisvės atėmimo bausmės galimybė sumokėti nurodytą išlaidų sumą būtų apsunkinta, netenkina prašymo išieškoti iš nuteistosios antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. R. valstybei priteistas 665,53 Eur antrinės teisinės pagalbos, teiktos pirmosios instancijos teisme, išlaidų atlyginimas.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti valstybei iš A. R. antrinės teisinės pagalbos, teiktos nuteistajai apeliacinės instancijos teisme, išlaidų atlyginimą.