- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-68-462-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00358-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- A. S.
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 4 d., 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. jam paskirta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.
Iš A. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1 272,37 Lt turtinės žalos atlyginimo.
J. S. kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. išteisintas, nustačius, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad peržengdamas būtinosios ginties ribas sužalojo žmogų, dėl to nukentėjęs asmuo buvo sunkiai suluošintas:
2009-05-16, apie 23.00 val., A. S. sulaikęs miške, prie J. S. priklausančios privačios aptvertos valdos, esančios Drukių kaime, Klaipėdos rajone, V. M., pabėgusį iš nusikaltimo vietos, po to, kai buvo užkluptas kėsinantis pagrobti svetimą turtą, parvedė jį prie aikštelės, kur A. S. sudavė V. M., kuris buvo surištomis rankomis parklupdytas, ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą pakaušyje, dešinio peties sumušimą, paviršinį odos nubrozdinimą kaktoje, galvos smegenų sukrėtimą, kaukolės pamato lūžius, tai nukentėjusiajam V. M. sunkiai sutrikdė sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nevisiškai ir nevisapusiškai ištyręs baudžiamąją bylą, todėl ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje esančių aplinkybių. Teismas nuosprendyje jo kaltę grindė jo paties duotais parodymais, nukentėjusiojo, MRU TMI Klaipėdos skyriaus specialisto išvadomis ir šio specialisto apklausa, liudytojų J. K. ir E. K. parodymais. Tačiau nuo pat pirmosios apklausos jis nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiojo V. M. tyčia nemušė, o siekdamas sulaikyti jį po įvykdyto nusikaltimo, miške, grumtynių su juo metu, ne kartą griuvo ir todėl neatmeta galimybės, kad jis galėjo atsitrenkti galva į buvusius medžių kelmus. Be to, byloje nėra paneigta galimybė, jog nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti krentant nuo ekskavatoriaus ar griūvant tarp metalinių agregatų, bėgant iš nusikaltimo vietos. Nukentėjusysis V. M. nuolat keitė savo parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą vagystę.
Pirminiuose parodymuose nukentėjusysis tvirtino, kad jį sulaikant jam sudavė vieną kartą, o parvedus prie teritorijos, iš kur vogė, jį mušė du vyrai, kurie ten buvo. Tokius pat parodymus jis davė apklausų kaip liudytojo metu 2009-05-17, 2009-07-24 ir 2009-09-03 parodymų patikrinimo vietoje metu, o 2009-12-15 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu savo parodymus pakeitė ir parodė, jog parvedus prie teritorijos, jį mušė apeliantas ir jo tėvas, nors teigia, kad atpažinti, kas konkrečiai mušė, negalintis, nes girdėjo tik balsus ir iš jų sprendė, kad tai sūnus ir tėvas. Tą patį jis teigė ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, atliekant tyrimą dėl vagystės, apklausos kaip įtariamojo metu 2009-07-15 jis teigė, kad sulaikius jį po vagystės, jis (apeliantas) vienas jį mušė norėdamas priversti išduoti jo bendrininkus, su kuriais vogė metalą. Mano, kad taip V. M. tyčia stengiasi apkaltinti jį, nes jis V. M. sulaikė darant nusikalstamą veiką, už ką jam buvo paskirta bausmė. Atsižvelgiant į tai, V. M. parodymus reikėtų vertinti kritiškai. Apeliantas pažymi, kad teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog V. M. pamato kaulo lūžimas galėjo įvykti griūnant ir pakaušine galvos dalimi atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių ar aplinkoje buvusius daiktus. Apklaustas teismo posėdžio metu specialistas patvirtino, kad krentant ant kelmo taip pat galėjo būti padaryti nustatyti nukentėjusiajam kūno sužalojimai. Nustatyta nukentėjusiojo galvoje kirstinė žaizda tikrai negalėjo atsirasti krentant ant asfalto, o duomenų, jog jis būtų mušamas kokiu nors daiktu, galėjusiu padaryti tokį kūno sužalojimą, byloje nėra. Teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. Z. patvirtino, kad apeliantas atėjo apie 100–150 metrų pasitikti policijos pareigūnus šiems atvažiavus prie užrakintos kelio užkardos (šlagbaumo) ir palydėjo iki aptvertos teritorijos, tai patvirtina jo (apelianto) ir pirminius J. K. bei E. K. parodymus. Be to, liudytojas nurodė, kad apeliantas buvo nuėjęs ir tą laiką prie V. M. buvo likę E. K. ir J. K. Policijos pareigūnas V. Z. nurodo, kad įvykio vietoje nebuvo senyvo žmogaus, t. y. A. S. tėvo – J. S.
Taip pat apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 str. nuostatų, nes liko neįvertinta, jog sulaikant miške nusikalstamą veiką padariusį V. M. ir jiems besigrumiant, nukentėjusysis griuvo ir taip galėjo gauti nustatytą galvos traumą. Juoba, kad grumtynių ir sulaikymo vietoje buvo bebrų nugraužtų medžių kamienų bei kelmų, tačiau, kad šį kūno sužalojimą jis padarė tyčia, negali būti pripažinta.
Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d., naikinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 9 p.) ir baudžiamoji byla A. S. nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 straipsnio 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamojo A. S. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį V. M. buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pastarajam padaryto ir konstatuoto kūno sužalojimo padarymu. A. S. peržengdamas būtinosios ginties ribas sužalojo žmogų, dėl to nukentėjęs asmuo buvo sunkiai suluošintas. Nuteistasis A. S. sutrikdymo, inkriminuotus nusikalstamus veiksmus dėl V. M. atliko veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.
Apeliacinės instancijos teisme 2012-02-09 apklausiamas kaip liudytojas G. G. parodė, kad jis Neurochirurginiame skyriuje nuolat konsultuoja kaip LOR gydytojas. Nukentėjusįjį V. M. pamena. Konsultacija buvo išskirtinė, nes kai įvyksta bazinis kaukolės lūžimas, pacientų be LOR patologijos būna tik vienetai. Apžiūrint V. M. jokių pakitimų ausyse nebuvo. Jis jautėsi gerai, sėdėjo lovoje. Dažnai būna taip, kad esant žaizdai ar pakaušyje, ar šalia ausies, į ausį priteka kraujo ir likvorijos. Likvorijos požymiai yra tada, kai iš ausies teka galvos smegenų skystis. Jei lūžusi piramidė, turėtų tekėti likvorijos skystis, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Nukentėjusįjį V. M. apžiūrint net ausyse kraujo nebuvo, klausa buvo gera. O kai įvyksta bazinis kaukolės pamato lūžis, nelieka apie 80 procentų klausos. Pagal simptomatiką, ką jis turėjo rasti įvykus pamato lūžimui, – tai landos lūžimą ar būgnelio plyšimą – nieko nerado, jokių pakitimų nebuvo. Be to V. M. buvo išrašytas iš ligoninės po 3 dienų (b. l. 134–135, t. 3).
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija 2012-04-12 nutartimi paskyrė Komisinę teismo medicininę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertams (b. l. 150–152, t. 3).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus Komisinės ekspertizės 2013-01-29 akte Nr. EKG 217/13(03) yra konstatuota, kad 2009-05-16 nagrinėjamo įvykio metu V. M. nepatyrė objektyviais duomenimis nustatyto, patvirtinto kaukolės pamato (tarp jų ir piramidės) lūžio; V. M. patirta trauma pasireiškė muštine žaizda pakaušyje, dešinio peties sumušimu (su trumpalaikiu peties sąnario funkcijos sutrikimu), odos nubrozdinimu kaktoje; V. M. patirta trauma (tiek imant sužalojimus bendrai, tiek kiekvieną jų atskirai) – turimais duomenimis yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 160–166, t. 3).
Kadangi 2009-05-16 nagrinėjamo įvykio metu V. M. net nepatyrė objektyviais duomenimis nustatyto, patvirtinto kaukolės pamato (tarp jų ir piramidės) lūžio, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog A. S. sulaikydamas V. M. padarė jam kaukolės pamato lūžį, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 str. 1 d.).
Skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta išvada, kad A. S. veiką padarė gindamas jo tėvui J. S. priklausančią nuosavybę nuo V. M. pavojingo kėsinimosi. Niekas neginčijo fakto, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliantas A. S. peržengė būtinosios ginties sąlygas (BK 28 str. 3 d.). Tačiau įvertinus Klaipėdos apygardos teismui pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus Komisinės ekspertizės 2013-01-29 aktą Nr. EKG 217/13(03), tokia pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenimis nustatyta, jog A. S. 2009-05-16, apie 23.00 val., siekdamas sulaikyti V. M. miške, prie J. S. priklausančios privačios aptvertos valdos, esančios Drukių kaime, Klaipėdos rajone, pabėgusį iš nusikaltimo vietos po to, kai jis buvo užkluptas kėsinantis pagrobti svetimą turtą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 9 p.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje reglamentuotos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. apibrėžta būtinosios ginties samprata. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-497/2009, 2K-7-428/2010, 2K-294/2011 ir kt.).
Visi išvardyti motyvai leidžia konstatuoti, kad A. S. 2009-05-16, apie 23.00 val., siekdamas sulaikyti V. M. miške, prie J. S. priklausančios privačios aptvertos valdos, esančios Drukių kaime, Klaipėdos rajone, pabėgusį iš nusikaltimo vietos, po to, kai jis buvo užkluptas kėsinantis pagrobti svetimą turtą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi nuteistasis A. S. V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 2 d.). V. M. buvo užkluptas kėsinantis pagrobti svetimą turtą, todėl A. S. turėjo teisę jį sulaikyti ir užkirsti kelią jam pabėgti. Nagrinėjamoje byloje A. S. fiziniai veiksmai, siekiant sulaikyti V. M., neabejotinai pripažintini būtinąja gintimi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 1 d.).
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina, nes yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 9 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 str. 1 p. ).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 9 p., 327 str. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.