Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-12-27 · Civilinė byla Nr. e2-2124-1009/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-27
Bylos Nr.
e2-2124-1009/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „J. I.“
Atsakovas
J. S.
Civilinė byla Nr. e2-2124-1009/2017Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01840-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.; 3.2.6.6.3
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 27 d.Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „J. I.“ ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 2882,87 Eur skolos, 17,63 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, tuo atveju jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Sprendimas už akių priimtinas.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis)

Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2016-12-27 atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau – Pradinis kreditorius) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 2441158, pagal kurią Pradinis kreditorius atsakovei suteikė 1500,00 Eur kreditą 1080 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas ir paskolos administravimo mokestį iki 2020‑02-10. Sutartimi nustatyta 51,78 proc. dydžio metinės paskolos palūkanos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 67,18 proc.

2016-09-30 ieškovas ir Pradinis kreditorius sudarė Susitarimą dėl tęstinio pretenzijų pirkimo, kuriuo Pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovas 2017-08-21 įspėjimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo sutartį bei ragino atsakovę atsiskaityti su ieškovu. Tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nei pradiniam kreditoriui nei ieškovui iki šiol neįvykdė ir suteikto kredito negrąžino. Byloje duomenų, jog atsakovė įsiskolinimą padengė, ar pareiškė ieškovui ar Pradiniam kreditoriui pretenzijas dėl įsiskolinimo apskaičiavimo, nėra.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pradinis kreditorius suteikė atsakovei kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, gauto kredito negrąžino. Ieškovas tinkamai pranešė apie reikalavimo perleidimą, ragino atsakovę įvykdyti turimus sutartinius įsipareigojimu, tačiau atsakovė iki šiol vengia tai daryti (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad prašo teismo priteisti iš atsakovės 2882,87 Eur skolą, tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų skolos suma susideda iš atsakovei suteikto kredito ir palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagrįstai apskaičiavo skolos – negrąžinto kredito – dydį, ieškovo reikalavimas dėl negrąžinto kredito dalies tenkintinas, iš atsakovės priteistina 1481,90 Eur negrąžinto kredito (kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų atsakovė pagal sutartį sumokėjo tik vieną įmoka, kredito dalis 18,10 Eur) ir 17,63 Eur delspinigių (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Kaip matyti iš ieškinio turinio ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės pelno palūkanas, kurios, kaip nurodo ieškovas, sudaro 1400,97 Eur. Pelno palūkanas atsakovė privalėjo mokėti už naudojimąsi kreditu iki sutartyje nustatyto termino, t. y. 2020-02-10.

Pagal kasacinio teismo praktiką yra išskiriamos dvi palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės pelno palūkanas. Palūkanos atsakovei buvo skaičiuojamos kiekvieną mėnesį nuo mokėtinos įmokos. Atsakovė kreditą privalėjo grąžinti 2020‑02-10, tačiau įmokų laiku ir tinkamai nemokėjo ir dėl to vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2017-08-16. Vadovaujantis ieškovo pateiktu pranešimu dėl sutarties nutraukimo bei ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus sumokėjo Pradiniam kreditoriui tik vieną 82,83 Eur įmoką 2017-06-08 (paskolos dalis – 18,10 Eur, palūkanos – 64,73 Eur).

Tarp šalių 2016-12-27 sudarytos Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad paskolos palūkanos – Sutartyje nurodyto dydžio metinės palūkanos, kurias paskolos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui už visą naudojimosi paskola laiką nuo paskolos išmokėjimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos. Apskaičiuojant šias palūkanas, laikoma, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – 30 dienų.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei kreditas buvo suteiktas 1080 dienų (36 mėnesių) laikotarpiui, taigi visos sutartyje numatytos palūkanos galėtų būti reikalaujamas tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudotasi visą sutarties laikotarpį, t. y. iki 2020-02-10. Šiuo konkrečiu atveju Sutartis sudaryta 2016‑12-27, tačiau nutraukta 2017-08-16. Nutraukus sutartį, atsakovė neturėjo galimybės paskolintų lėšų naudoti bei grąžinti per trejų metų laikotarpį, kuomet ir būtų sumokėtas visos 36 mėnesių palūkanos, sprendimo priėmimo metu nėra žinoma tiksli kredito grąžinimo data, dėl šių priežasčių, ieškovas nepagrįstai prašo priteisti kredito sutartyje nurodytas palūkanas už laikotarpį iki 2020-02-10. Atsižvelgiant į tai, kad teismas negali patvirtinti aplinkybių, kurios šiuo metu neegzistuoja ir paaiškės tik ateityje, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2020-02-10, ir tuo pagrindu priteisti visą iki šios datos paskaičiuotą palūkanų sumą. Nustatyta, kad atsakovė prievolės grąžinti kreditą neįvykdė iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, todėl iš atsakovės priteisiamas 554,03 Eur dydžio (nuo 2017-04-26 iki 2017-12-22 – 542,99 Eur, bei 11,04 Eur nuo 2017-12-22 iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos) palūkanos už laikotarpį nuo 2017-04-26 iki 2017-12-27 t. y. nuo 2017-04-26 (kuomet atsakovė nustojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir mokėti nustatyto dydžio įmokas) iki 2017-12-27 (šio teismo sprendimo priėmimo dienos).

Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas analogiškose bylose jau yra išaiškinęs, kad pelno palūkanų priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovė skolos bei pelno palūkanų nesumokėtų ir po sprendimo priėmimo, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-507-883/2016; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-368/2017).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 33,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur sumokėto už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei 198,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismas įvertinęs ieškovo atstovo atliktų darbų apimtį byloje: byla nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai, nereikalauja išskirtinių ir specifinių teisinių žinių, byla yra šabloninė, teismui pateiktas šabloninis ieškinys, kuriuos ieškovo atstovas nuolat teikia teismams, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 50,00 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis) (Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo laikosi ir apygardos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2017-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-856/2017, Kauno apygardos 2017-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1974-480/2017; Panevežio apygardos teismo 2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-730-252/2017 ir kt.)). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 70,81 proc. (prašoma priteisti suma 2900,50 Eur, priteistina suma – 2053,56 Eur) iš atsakovės priteistinas 23,37 Eur žyminis mokestis, kuris proporcingas patenkintai ieškinio daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1481,90 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 90 ct) negrąžinto kredito, 554,03 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 03 ct) palūkanų, 17,63 Eur (septyniolika eurų 63 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017‑11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 74,21 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „J. I.“, įmonės kodas 302447985, atsiskaitomoji sąskaitą LT 95 7300 0100 8953 9434, AB „Swedbank“, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Teisėja Sigita Kazlauskienė