Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-730-252/2017

Zita Gavėnienė Proceso Nr. 2-14-3-00556-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija

3.3.1.20; 3.3.1.14.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-811-266/2017 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BnP Finance, AB Anykščių rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. B. 137,33 Eur negrąžintos kredito dalies, 4,51 Eur kredito mokesčio, 14,22 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už procesinio dokumento parengimą. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 28 d. sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo suteiktas 200,00 Eur vartojimo kreditas 3 mėn. terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 25,51 Eur kredito mokestį iki 2017 m. kovo 28 d. Atsakovė nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo bei prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies patenkintas apeliantės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtas 121 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą sumažino iki 30 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį ir sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų sumažinimas prieštarauja teismų suformuotai praktikai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuojantis teismų praktiką yra pasisakęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011). Apeliantės cituojamoje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1899-585/2014, kuria buvo priteista visa išlaidų, turėtų apmokėjimui už teisines paslaugas, suteiktas ieškovei UAB „Skolų valdymo biuras“ suma, nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas visa apimtimi patenkino apeliantės materialinius subjektinius reikalavimus, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliantė įgijo procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), nėra suformuota teisminė praktika klausimu, kokio dydžio išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Tokia teismo išvada nereiškia, kad visais atvejais, kai patenkinamas šalies materialinis reikalavimas, jai turi būti priteistos visos turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Tai, kad vėliau priimtose teismų nutartyse nesivadovaujama nuostata, jog pilnai patenkinus ieškinį, turi būti priteisiamos visos šalies turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, leidžia daryti išvadą, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1779-160/2014). Priešingai nei akcentuoja apeliantė, suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, patenkinęs ieškinį, priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, ne visas prašomas priteisti išlaidas, o atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-777 nuostatas, vadovaujasi CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bei sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 nutartis byloje Nr. 3K-3-533/2008, Šiaulių apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. e2A-84-368/2016, Nr. 2A-790-357/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1023-275/2016). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes bei į tai, kad vien apeliantės nurodoma aplinkybė, jog prašoma priteisti suma yra mažesnė už nustatytą minėtose Rekomendacijose maksimalią sumą, negali būti laikoma pagrindu priteisti jos prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bendra skolos suma yra priskirtina prie mažų sumų kategorijos, esant kredito sutarčiai, apeliantei dažnai reiškiant analogiško tipo reikalavimus teismuose, nereikia papildomų konsultacijų, teisės normų aiškinimų, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtų atitikti ne tik teisingumo principams, bet ir protingumo kriterijus lyginant su skolos suma. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesines normas, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Įstatymų leidėjas nustato, kad apeliacinis skundas apmokamas žyminiu mokesčiu, jeigu apeliantas ginčija teismo priteistą ieškinio sumą. Apeliantui skundžiant teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, žyminis mokestis nėra mokamas(CPK 80 str. 2 d., 100 str.). Todėl apeliantui grąžintinas sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Grąžinti iš valstybės biudžeto BnP Finance. AB, įm. K. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį pagal 2017-07-07 mokėjimo nurodymą.