Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bigprom“ 2025 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 3-uoju, 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi iškelta UAB „Bigprom“ (toliau – Bendrovė) bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Avantus“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

5. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi iškelta UAB „Bigprom“ bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta UAB „Avantus“.

8. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

9. Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-467/2023).

10. Taigi kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-450/2021).

11. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad priimant ginčijamus nutarimus buvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė, jog būtų pažeista kreditorių susirinkimo tvarka.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu

12. Susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarta „Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti SIA Crafe servis atstovą“. Bylos duomenimis nustatyta, kad SIA „Craft Serviss“ yra didžiausias Bendrovės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas sudaro 117 905,49 Eur, už jos išrinkimą kreditorių susirinkimo pirmininke balsavo 81,67 proc. Pareiškėja tvirtina, kad šis priimtas sprendimas prieštarauja JANĮ 48 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms, kadangi SIA „Craft Serviss“ vadovė yra E. M., kuri taip pat buvo ir Bendrovės darbuotoja.

13. Pagal JANĮ kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina per kreditorių susirinkimą (JANĮ 44 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime.

14. Pagal JANĮ 48 straipsnio 1 dalį pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu kreditorių susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas, kreditorių susirinkimas išrenka asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui (JANĮ 48 straipsnio 6 dalis). JANĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti tik kreditorius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti kreditorius, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo: 1) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, jį patronuojančiojo ar jo patronuojamojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas; 2) šios dalies 1 punkte nurodytų asmenų sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo.

15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir nustojo galioti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). Visgi, tiek anksčiau galiojusiame ĮBĮ, tiek šiuo metu galiojančiame JANĮ apibrėžtas tikslas, kurio siekiama renkant kreditorių susirinkimo pirmininką, iš esmės nepasikeitė ir savo esme kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo institutas liko nepakitęs, todėl mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) išlieka aktuali teismų praktika, aiškinanti anksčiau galiojusias ĮBĮ teisės normas.

16. Byloje nėra ginčo, kad JANĮ 48 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl ribojimų kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimui nustatymo kvalifikuotinos kaip imperatyvi teisės norma, o vadovaujantis teismų suformuota praktika, imperatyviosios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020, 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti išrinktas asmuo, tiesiogiai atitinkantis JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje nurodytas ribojančias nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-51-567/2024).

17. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas pritaria nemokumo administratorei, kad pareiškėja šiuo atveju aiškina plečiamai JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje numatytus ribojimus jame nenurodytiems asmenims, kadangi kreditorių susirinkimo pirmininku yra išrinktas SIA „Craft Serviss“, o ne pati E. M. Juolab, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog būtent E. M. būtų paskirta atstovauti SIA „Craft Serviss“ Bendrovės bankroto procese.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vienas pagrindinių kreditorių susirinkimo pirmininko paskyrimo tikslų yra tvarkos palaikymas šaukiamuose kreditorių susirinkimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2014; 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1120-467/2023 66 punktas). Kreditorių susirinkimo pirmininkas neįgyja teisių, kurios leistų vien dėl jo statuso nulemti kreditorių susirinkimo nutarimų turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1223-241/2016). Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad SIA „Craft Serviss“ turės galimybę daryti neigiamą įtaką bankroto procesui, pažeisti kitų kreditorių interesus. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja. Be to, realiai egzistuojant kokiems nors neteisėtiems ir bankroto procesui trukdantiems ir (ar) kreditorių interesus pažeidžiantiems veiksmams, bankroto procese galima priimtų nutarimų teisminė kontrolė, kuri skirta užtikrinti tiek tai, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo procedūros, tiek tai, kad nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos bei vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito intereso sąskaita. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad JANĮ nenustatytas draudimas kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko perrinkimo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dalyje dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu

20. Susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu nutarta „Pritarti administratoriaus pasiūlytam administravimo išlaidų sąmatos projektui“. Pareiškėjos tvirtinimu, pateikta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata neatitinka JANĮ keliamų reikalavimų. Nemokumo administratorės prašoma patvirtinti administravimo išlaidų sąmata (6500,00 Eur) nėra pagrįsta išlaidas pagrindžiančiais skaičiavimais, pateikti tik abstraktūs išlaidų rūšių aprašymai, tačiau prašomos patvirtinti administravimo išlaidos nepagrįstos dokumentais (pasirašytomis sutartimis, išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir t.t.).

21. JANĮ 73 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos, ūkinės komercinės veiklos išlaidos, kintamas atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui. Bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

26. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusias klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, o kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą turėtų tvirtinti pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

27. Teismas pažymi, kad administravimo išlaidos nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki bankroto pabaigos yra į ateitį planuojamos išlaidos, todėl sutiktina su nemokumo administratore, kad administravimo išlaidų sąmata negali būti preciziškai tiksli. Visgi, poreikis išlaidoms neišvengiamai turi būti motyvuotas (pateikiami kelių paslaugų teikėjų paslaugų pasiūlymai, įkainiai ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju iš 2025 m. kovo 6 d. informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyta, kad nemokumo administratorė siūlė patvirtinti 11 120 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro: 500 Eur archyvo tvarkymas ir dokumentų saugojimas; 1 000 Eur turto realizavimo, vertinimo ir priežiūros išlaidos, einamieji mokesčiai; 500 Eur turto draudimas; 1 000 Eur buhalterinės paslaugos; 3 000 Eur teisininkų paslaugos; 500 Eur banko paslaugos; 4 620 Eur bazinis atlygi. Pažymėtina, kad Bendrovės bankroto byloje nebuvo patvirtinta pradinė bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata. Visgi, nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikdama bankroto proceso administravimo išlaidų lentelę tik išvardino veiksmus ir nurodė jų kainą bei trumpai aprašė kodėl reikalingos šios išlaidos, tačiau, sutiktina su pareiškėja, kad neaišku kuo remiantis šios sumos apskaičiuotos (išskyrus teismo patvirtintą 4 620 Eur bazinį atlygį), t. y. nėra pateikti net preliminarūs apskaičiavimai ir juos pagrindžiantys įrodymai.

29. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant pateiktiems bent preliminariems administravimo išlaidų paskaičiavimams, t. y. kuo remiantis paskaičiuotas būtent toks administravimo išlaidų dydis, kreditorių susirinkimas nepagrįstai patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, todėl yra pagrindas panaikinti patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą.

30. Pareiškėja taip pat tvirtina, kad nagrinėjamu atveju atlyginimo nemokumo administratorei mokėjimą susiejus su nutarimo projekte nurodytu terminu (faktu), akivaizdu, kad nemokumo administratorė nėra skatinama siekti geriausių rezultatų, o tai neužtikrina nei Bendrovės, nei jos kreditorių interesų.

31. Nemokumo administratoriaus atlygis reglamentuojamas JANĮ 77 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai (JANĮ 77 straipsnio 4 dalis).

32. Taigi įstatymo leidėjas bazinio atlygio nemokumo administratoriui išmokėjimą sieja su administratoriaus veiklos rezultatais. Toks bazinio atlyginimo išmokėjimas, jį susiejant su nemokumo administratorės darbo mastu, užtikrina efektyvų bankroto procedūros vykdymą ir bankroto procesų tikslų siekimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-258-450/2023 34 punktas; 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-849-450/2024).

33. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi Bendrovės bankroto byloje Nr. eB2-1239-1187/2025 nemokumo administratorei nustatytas 4 620 Eur (5 MMA) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. Tokiu būdu buvo įgyvendinti JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai. Iš 2025 m. kovo 6 d. informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyta, kad bazinis atlyginimas mokamas taip – 100 proc. gavus sumas už parduotą turtą arba išieškotą įsiskolinimą. Tuo tarpu pareiškėja buvo teikusi nustatyti tokią bazinio atlygio išmokėjimo tvarką: 40 proc. bazinio atlygio išmokama pripažinus likviduojama dėl bankroto, 30 proc. bazinio atlygio išmokama pardavus Bendrovės turtą, 30 proc. bazinio atlygio išmokama teismui patvirtinus galutinę ataskaitą.

34. Teismas pažymi, jog įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratorei išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, tai reiškia kreditorių valia, kurie proporcingai atliktų darbų apimčiai turi nustatyti išmokėjimo tvarką, kartu užtikrinant ir efektyvaus bankroto procedūrų vykdymą bei bankroto tikslų siekimą. Nagrinėjamu atveju kreditoriai 68,02 proc. balsų dauguma pritarė pateiktai bazinio atlyginimo išmokėjimo tvarkai, tuo tarpu VMI pasiūlymui pritarė tik 18,33 proc. Teismo vertinimu, nustatyta tvarka, ją susiejant su bendrovės turto pardavimo proceso pabaiga, nepažeidžia ir neprieštarauja JANĮ nuostatoms, o taip pat ir kreditorių interesams, kadangi atlyginimą išmokėti buvo numatyta tik po esminių bankroto proceso darbų atlikimo – įmonės turto realizavimo. Juolab, kad po Bendrovės turto realizavimo bus rengiama ir kreditoriams teikiama tvirtinimui galutinė bankroto ataskaita, kas sąlygos kreipimąsi į teismą dėl juridinio asmens pabaigos bei išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su atsiliepime nurodytais argumentais, kadangi nustatytoji tvarka atitinka ir proporcingumo, ir efektyvaus bankroto procedūrų vykdymo reikalavimus, taip pat neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisės principams. Juolab, kad nustatyta tvarka yra artima VMI siūlomai nustatyti tvarkai – nemokumo administratorė po turto pardavimo jau būtų gavusi didžiąją dalį bazinio atlygio (70 proc.).

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nutarimą, priimtą 5-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinti iš dalies – panaikinti nutarimą dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos projekto patvirtinimo ir palikti nepakeistą nustatytą bazinio atlygio išmokėjimo tvarką.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu

37. JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Pagal JANĮ 90 straipsnio 1 dalį iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Pagal JANĮ 90 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimas, nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

38. Taigi, pagal JANĮ nustatytą bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarką bendroji taisyklė yra ta, kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas varžytynėse.

39. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad turto vertė neviršija 10 MMA, todėl šiuo atveju kreditorių susirinkimu galėjo būti nustatyta kita, negu iš varžytynių būdu, pardavimo tvarka.

40. Vertinant Bendrovės turto pardavimo kainą, pažymėtina, jog JANĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens turtas turi būti parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Taigi nurodytais turto pardavimo principais iš esmės siekiama, kad turtas bankroto procese būtų parduodamas už didžiausią įmanomą kainą bei kuo greičiau. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindiniu nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).

41. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Spręsdami dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo, kreditoriai privalo vadovautis JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais turto pardavimo bankroto procese principais, nepažeisti imperatyvių teisės normų, taip pat atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių teisės ir įstatymų saugomi interesai. Įstatyme nustatytais atvejais neteisėtas kreditorių susirinkimo nutarimas teismo sprendimu yra panaikinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 51 punktas).

42. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo tvarka ir kaina nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

43. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios bendrovės turtas, dėl kurio kainos ir pardavimo tvarkos sprendė kreditorių susirinkimas, yra transporto priemonės bei nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė šios kiekvienos transporto priemonės vertę: Škoda Oktavia 2008 m. spalio 17 d., balansinė verte? – 500 Eur; Renault Trafic 2004 m. gruodžio 17 d., balansine? verte? - 300 Eur; Opel Zafira 1999 m. rugpjūčio 18 d., balansine? verte? - 0 Eur; Opel Zafira 2005 m. balandžio 14 d., balansine? verte? - 150 Eur; Tpypta Avensis 2003 m. birželio 26 d., balansinė verte? - 250 Eur; Peugeot 2006 m. vasario 27 d., balansine? verte? - 300 Eur; Ford Fokus 2002 m. birželio 28 d., balansine? verte? - 0 Eur. Nemokumo administratorė su atsiliepimu į pareiškėjos skundą taip pat pateikė automobilių pardavimo platformoje www.autoplius.lt automobilių Škoda Oktavia 2008 m. pardavimo kainas.

44. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su nemokumo administratore, kad atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonės yra pakankamai senos ir tikėtina nėra didelės vertės, šiuo konkrečiu atveju nebūtų tikslinga transporto priemonių kainą nustatyti pasitelkiant turto vertintoją. Todėl www.autoplius.lt pateikiami duomenys nagrinėjamu atveju galėtų būti laikytini patikimais, sprendžiant dėl vidutinės transporto priemonių rinkos kainos ir rinkos svyravimų Lietuvoje, tačiau, nemokumo administratorė nepateikė visų transporto priemonių vidutinės rinkos kainą pagrindžiančių duomenų, kaip tai numato JANĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos.

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad JANĮ 86 straipsnio nuostatos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 50 punktas; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023).

46. JANĮ 86 straipsnio 4 dalies prasme kaina turi būti suprantama kaip konkreti pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 20 punktas).

47. Kaip pagrįstai pažymėjo pareiškėja, šiuo atveju nebuvo patvirtinta konkreti transporto priemonių kaina, kas, teismo vertinimu, prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, įtvirtintai JANĮ 86 straipsnio 4 dalyje, ir tokiu būdu kreditoriai netinkamai įgyvendino savo pareigą patvirtinti pradinę turto pardavimo kainą. Teismas taip pat pritaria pareiškėjai, kad nemokumo administratorė, teikdama pasiūlymą dėl turto pardavimo, nepateikė informacijos kaip transporto priemonės bus pardavinėjamos, t. y. ar jos bus pardavinėjamos atskirai, ar kartu, kiek laiko bus pardavinėjama, kaip bus renkami gauti pasiūlymai ir pan. Todėl, teismo vertinimu, kreditorių susirinkime nustatyta turto pardavimo tvarka yra ydinga ir prieštaraujanti teisiniam reguliavimui.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas šioje dalyje pagrįstas, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 6-uoju darbotvarkės klausimu, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti iš dalies pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą.

Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bigprom“ 2025 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 5-uoju darbotvarkės klausimu dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos projekto patvirtinimo ir palikti nepakeistą nustatytą bazinio atlygio išmokėjimo tvarką.

Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bigprom“ 2025 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos, išskyrus dalyje dėl bankroto proceso administravimo išlaidų netvirtinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.