Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose už gerą elgesį 10 kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vyksta į trumpalaikes išvykas. Atlikdamas bausmę Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo elektriko kvalifikaciją, staliaus- staklininko profesiją, dirba. Gauti duomenys, kad bus įdarbintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, turės gyvenamąją bei darbo vietą. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, nuteistasis motyvuotas pozityviems asmenybės pokyčiams, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, savanoriškai atliko neatlygintinus gerbūvio darbus, stebimas teigiamas požiūris į save ir aplinką, pakeitęs vertybes, Komisija vertino, kad nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimo priėmimo dienai galiojusio BVK 157 straipsnio1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžiu K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 262 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas subendrinta bausme – laisvės atėmimu 10 metų (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką K. S. įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 11 d. (dvi paros). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu buvo panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria K. S. pripažintas kaltu pagal BK 262 straipsnį. K. S. pagal BK 262 straipsnį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. K. S. nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Be to, panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, K. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi K. S. atžvilgiu buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalis, kuria jo nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria K. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžių dalys dėl nuteistiesiems, tarp jų ir K. S., paskirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrintos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės: K. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 4 mėnesiai ir 25 dienos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos. Nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo laikomas neteistu, ankstesni jo teistumai išnykę. Atsižvelgus į nuteistojo praeitį, spręstina, kad nuteistojo nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas 5 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios (paskutinį kartą baustas 2019-12-27), tačiau pažeidimai yra labai grubaus pobūdžio (už administracijos nurodymų nevykdymą ir mobilaus ryšio telefono turėjimą) tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Nors nuteistasis aktyviai dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, jau kurį laiką neturi drausminių nuobaudų, dirba, bausmę atlieka be sargybos, yra 10 kartų skatintas- jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismas pažymi, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nors nuteistasis pataisos namuose 10 kartų buvo skatintas už gerą elgesį ir už programų lankymą, tačiau po paskirtų paskatinimų jis ir vėl būdavo baudžiamas nuobaudomis, ir tai patvirtina, kad teigiamas nuteistojo elgesys nebuvo stabilus.

Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad 2022-03-22 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko žema- 21 balas, nuosekliai mažėjanti. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi 4 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių yra 3 dinaminiai ir kuriuos nuteistasis gali panaikinti: finansiniai įsipareigojimai; gyvenimo stiliaus ypatumai; pasekmių vertinimo stoka, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, taigi spręstina, kad ženklūs pokyčiai šiose srityse, iš esmės susijusiose su nuteistojo mąstymo, nuostatų pokyčiais, neįvyko. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Teismo vertinimu pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis ir jo pastangos dėl elgesio korekcijos nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. gruodžio 8 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1368 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.