Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-267-178/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-26
Bylos Nr.: e2A-267-178/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02560-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Alvydas Poškus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės Kauno audinių projektas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“, uždarajai akcinei bendrovei „Mediashop“

Civilinė byla Nr. e2A-267-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02560-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.1; 2.5.10.5.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno audinių projektas ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje e2-795-614/2015 pagal uždarosios akcinės bendrovės Kauno audinių projektas ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Valbis“, uždarajai akcinei bendrovei „Mediashop“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje yra kilęs ginčas dėl žalos, susidariusios nepagrįstai taikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo bei dėl solidarios civilinės atsakomybės, kilusios skirtingais pagrindais, t. y. sutarties ir delikto pagrindu, atsakovėms taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB Kauno audinių projektas ieškinyje prašė: 1. Pripažinti atsakoves UAB „Valbis“ ir UAB „Mediashop“ solidariai atsakingas už ieškovės patirtą 612 460,17 Eur (2.114.730,09 Lt) žalą ir (a) priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Valbis“ ir UAB „Mediashop“ 428 409,80 Eur (1.479.213,37 Lt) žalos atlyginimą, (b) priteisti iš atsakovės UAB „Mediashop“ solidariai su atsakove UAB „Valbis“ 184 058,36 Eur (635.516,72 Lt) žalos atlyginimą; 2. Priteisti iš atsakovės UAB „Valbis“ 25 679,12 Eur (88.664,85 Lt) delspinigių ir 155 53, 50 Eur (536.922,50 Lt) sutartinių netesybų (baudos); 3. Priteisti iš atsakovės UAB „Mediashop“ 27 612,37 Eur (95.340,00 Lt) nuostolių kaip neteisėtai gautos turtinės naudos; 4. Priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Valbis“ ir UAB „Mediashop“ 5 proc. dydžio metines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5. Priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su UAB „Valbis“ (UAB „Elektromarkt“) 2006 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. X-944/N-06/11/14 (toliau – Nuomos sutartis) dėl 2 971,04 kv.m ploto patalpų prekybos centre nuomos. Nuomos terminas nuo 2007 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. kovo 8 d., nuomos mokestis – 35 Lt už kv.m, kuris kasmet indeksuojamas, bei papildomas mokestis už komunalines paslaugas. 2009-2012 m. dėl pasaulinės ekonominės krizės ieškovė su atsakove UAB „Valbis“ sudarė keturis susitarimus dėl laikino nuomos mokesčio sumažinimo, paskutinis nuolaidos laikotarpis 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigė. UAB „Valbis“ ir UAB „Mediashop“ 2010 m. vasario 26 d. sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr.10-763, pagal kurią visas patalpų plotas buvo subnuomotas UAB „Mediashop“. Abi bendrovės buvo valdomos ir kontroliuojamos tų pačių asmenų.

Ieškovė, negavusi tinkamo sąskaitų apmokėjimo, 2013 m. sausio 28 d. pranešė atsakovei apie Nuomos sutarties nutraukimą dėl nuomininko kaltės, tačiau nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba UAB „Valbis“ iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. mokėjo savo nusistatytą Nuomos sutarties sąlygų neatitinkančią nuomos kainą, o nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki Nuomos sutarties nutraukimo (2013 m. spalio 8 d.) nemokėjo nieko. Nepaisant pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą, atsakovės inicijavo ieškovės atžvilgiu civilines bylas bei teikė analogiškus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės teisė nutraukti Nuomos sutartį ir/ar apriboti prievolių nevykdančių atsakovių veiklą patalpose neteisėtai buvo apribota atsakovių bendra iniciatyva taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2014 m. vasario 3 d. su trumpomis pertraukomis, per vieną kurių įsiteisėjo Nuomos sutarties nutraukimas (2013 m. spalio 8 d.), tačiau patalpos ieškovei buvo grąžintos tik 2014 m. vasario 28 d. Dėl šių veiksmų ieškovė patyrė žalą, už kurią yra atsakingos abi atsakovės solidariai. Ieškovė nurodė, kad jos patirtą žalą dėl atsakovių neteisėtų veiksmų sudaro: negautos įplaukos pagal Nuomos sutartį, kurios susidarė UAB „Valbis“ ir UAB „Mediashop“ nepagrįstais prašymais pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, nes buvo nepagrįstai apribotos ieškovės teisės nutraukti Nuomos sutartį, ir nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė dėl to, kad nuo 2013 m. spalio 8 d. nutraukus Nuomos sutartį ieškovė negalėjo savo nuožiūra disponuoti patalpomis. Nors skola yra kildinama iš Nuomos sutarties, kurios šalys yra ieškovė ir UAB „Valbis“, skola susidarė dėl bendrų abiejų atsakovių neteisėtų veiksmų, todėl skola pagal Nuomos sutartį laikytina tiesioginiais ieškovės nuostoliais, už kuriuos yra atsakingos abi atsakovės solidariai. Pažymėjo, kad solidarioji atsakomybė gali būti ir tokiu atveju, kai pareiga atlyginti žalą asmenims atsiranda skirtingu pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies: 1. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Valbis“ 428 409,80 Eur skolą pagal Nuomos sutartį ir 25 679,12 Eur delspinigius bei 155 503,50 Eur sutartinę baudą, viso 609 592,42 Eur; 2. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Valbis“ 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Valbis“ 1 743,51 Eur už atstovavimą ir 5 441 Eur žyminio mokesčio.

Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovių UAB „Valbis“ ir UAB „Mediashop“ inicijuotose civilinėse bylose pateiktų prašymų pagrindu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai buvo suvaržyta įstatymo ir Nuomos sutarties ieškovės numatyta teisė savo iniciatyva nutraukti sutartį (dėl sutartį pažeidusios UAB „Valbis“ kaltės). Teismas nustatė, kad byloje įrodyti neteisėti atsakovių UAB „Valbis“ ir UAB „Mediashop“ veiksmai, kurie atsakovės UAB „Valbis“ atžvilgiu pasireiškė Nuomos sutartyje įtvirtintų pareigų pažeidimu, o atsakovės UAB „Mediashop“ atžvilgiu – pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, reikalaudama solidarios atsakovių atsakomybės, savo reikalavimą grindė žalos institutu, tačiau žalos dydį ir faktą ieškovė sąmoningai pateikė kaip sutartinės prievolės su viena iš atsakovių (UAB „Valbis“) nevykdymo ar netinkamo įvykdymo padarinį, t. y. žalą ieškovė įvardija kaip piniginės nuomininko UAB „Valbis“ prievolės sumokėti nuompinigius ir kitus mokėjimus pagal Nuomos sutartį išraišką, o taip pat sutartines netesybas (baudą už savalaikį patalpų negrąžinimą nuomotojui). Teismas sprendė, kad šios sumos nėra ir negali būti laikomos ieškovės žala, patirta dėl atsakovių prašymų pagrindu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bylose.Teismas pažymėjo, kad teisės normos nenumato bendros ar mišrios rūšies tarp sutartinės ir deliktinės atsakomybės, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo reikalauti sutartinės prievolės vykdymo iš subnuomininkės. Šią išvadą, teismo įsitikinimu, pagrindžia ir sutarties uždarumo principas – atsakovei UAB „Mediashop“ negali būti taikoma sutartinė atsakomybė kylanti iš Nuomos sutarties, kurios šalimi UAB „Mediashop“ nėra.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

Atsakovė UAB „Valbis“ apeliaciniame skunde prašo: 1. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas ir atitinkamoje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; 2. Priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus jas patvirtinančius dokumentus. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo konkrečių civilinės atsakomybės taikymo UAB „Valbis“ atžvilgiu sąlygų, nepasisakė dėl didžiosios dalies UAB „Valbis“ argumentų, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su reiškiamais reikalavimais.

2. Skundžiamame sprendime nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su Nuomos sutarties galiojimo terminu ir jos pasibaigimo momentu, t. y. remtasi vien ieškovės teiginiu, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. spalio 8 d. (2013 m. liepos 3 d. pranešimas Nr. KAP-2013/07/03-1), neįvertinus atsakovės argumentų dėl 2013 m. liepos 3 d. pranešimo neteisėtumo.

3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės reikalavimų prieštaringumo. Ieškovė reikalavo priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. vasario 28 d., t. y. reikalavo piniginės prievolės įvykdymo natūra ir pripažino tai, jog šalis sutartiniai nuomos teisiniai santykiai siejo iki 2014 m. vasario 28 d., o ne iki 2013 m. spalio 8 d. Taip pat buvo reiškiamas reikalavimas dėl 155 503,50 Eur netesybų priteisimo, kuris grindžiamas aplinkybe, jog neva Nuomos sutartis buvo nutraukta 2013 m. spalio 8 d. Teismas dėl šių reikalavimų santykio nepasisakė, nors netesybos pagal Nuomos sutartį turi būti mokamos tik tada, kai sutartis yra pasibaigusi bei tokiu atveju nuomininkas nemoka nuomos mokesčio.

4. Skundžiamas sprendimas netiesiogiai grindžiamas CPK 95 straipsnio nuostatomis, nors akivaizdu, jog reikalavimai, remiantis šiuo pagrindu, negalėjo būti tenkinami. Atsakovės siekis ginti savo interesus teisės aktų suteiktomis teisėmis, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir juo labiau negalėjo būti savarankiškas pagrindas pareikštų reikalavimų tenkinimui.

5. Skundžiamas sprendimas yra prieštaringas, kadangi konstatuota, kad ieškovė privalėjo detaliai įrodyti kiekvieną iš civilinės atsakomybės taikymo subnuomininkei sąlygų, o atsakovės atžvilgiu laikytasi priešingos pozicijos. Teismas nesigilino į konkrečius laikotarpius, kurių metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog atsakovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė visų ieškovės nuostolių atsiradimą, nors konkretūs nuostoliai nebuvo susieti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiais, o reikalavimai reikšti ir dėl laikotarpių, kuomet laikinosios apsaugos priemonės taikomos nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės atsikirtimų dėl nepagrįsto netesybų dydžio, tik nurodė, kad atsakovė sutartines prievoles prisiėmė laisva valia. Atsakovės įsitikinimu Nuomos sutarties 12.14 punkte nustatytas neprotingai didelis netesybų dydis, kuris, atsižvelgus į atsakovės argumentus, turėjo būti sumažintas.

7. Skundžiamame sprendime atkartoti ieškovės argumentai, tačiau neanalizuoti atsakovės atsikirtimai bei nepasisakyta, dėl kokių priežasčių atsikirtimai atmetami, todėl akivaizdu, jog sprendimas atsakovės atžvilgiu nėra tinkamai motyvuotas.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB Kauno audinių projektas apeliaciniame skunde prašo: 1. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo atsakovės UAB „Mediashop“ atžvilgiu ir priimti naują sprendimą: ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Mediashop“ priteisti solidariai su UAB „Valbis“ 612 468,17 Eur dydžio sumą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 612 468,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2. Priteisti iš atsakovės UAB „Mediashop“ 5 462 Eur žyminio mokesčio; 3. Priteisti iš atsakovės UAB „Mediashop“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, priimtu atsakovės UAB „Valbis“ atžvilgiu, tačiau skundžia sprendimo dalį, kuria reikalavimai UAB „Mediashop“ atžvilgiu buvo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Egzistuoja visos sąlygos UAB „Mediashop“ taikyti deliktinę atsakomybę tiek savarankiškai, tiek solidariai su UAB „Valbis“, kadangi atsakoves sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, atsakovės veikė bendrai, jas sieja bendra kaltė. UAB „Mediashop“ faktiškai naudojosi ieškovės patalpomis, tačiau ieškovei niekas nesumokėjo jokio atlyginimo ir tuo pačiu buvo atimta galimybė šią sumą gauti iš kitų asmenų. Nepaisant to, ar UAB „Mediashop“ atsakomybė kilo sutartiniu ar delikto pagrindu, teismas turėjo įvertinti dėl šių veiksmų kilusius padarinius ir įpareigoti atlyginti ieškovės praradimus visa apimtimi.

2. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovių inicijuotose civilinėse bylose pateiktų prašymų pagrindu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai buvo suvaržyta ieškovės teisė nutraukti patalpų Nuomos sutartį, t. y. byloje įrodyti neteisėti atsakovių veiksmai, tačiau teismas be pagrindo atsisakė priteisti šiais neteisėtais veiksmais sukeltos žalos atlyginimą. Bendri atsakovių veiksmai vertintini kaip deliktas ir nėra pagrindo išvengti civilinės atsakomybės ne sutarties šaliai prisidengiant sutarties uždarumo principu (konspiracinis deliktas). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ne viena solidariosios atsakomybės sąlyga, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, t. y. atsakovių pareiga atlyginti patirtus praradimus kyla skirtingais pagrindais; atsakoves sieja bendri veiksmai pasekmių bei neteisėtų veiksmų atžvilgiu, bendra kaltė.

3. Tarp UAB „Mediashop“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės praradimų egzistuoja priežastinis ryšys, UAB „Mediashop“ kaltė nėra paneigta, o jos veiksmai sukėlė ieškovei ženklius praradimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas nepagrįstai susiaurino bylos ribas ir vertino UAB „Mediashop“ neteisėtus veiksmus tik nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nors tai tik vienas iš daugelio neteisėtų veiksmų epizodų. UAB „Mediashop“ pažeidė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigas (CK 6.263 str.), piktnaudžiavo teise nepagrįstai varžydama ieškovės teises (CK 1.137 str. 3 d.).

4. UAB „Mediashop“ teismuose reiškė nepagrįstus reikalavimus bei prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užkirsdama ieškovei kelią efektyviai realizuoti savo teisę nutraukti Nuomos sutartį ir perimti disponavimą patalpomis. Vien šių veiksmų visiškai pakanka priteisti reikalaujamas sumas iš UAB „Mediashop“. Kadangi solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišri, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovių solidariajai prievolei atsirasti.

5. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovės kartu sugalvojo ir realizavo planą priversti ieškovę (nuomotoją) sumažinti nuomos kainą už patalpas, kuriose prekiavo UAB „Mediashop“. Nuomos kainos sumažinimas buvo aktualus būtent subnuomininkei UAB „Mediashop“. Be to, atsakovė UAB „Valbis“ yra faktiškai nemoki, todėl reikalavimų tenkinimas vien iš UAB „Valbis“ tėra formalus teisingumas.

6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės negauta suma savo esme yra reikalavimas ne dėl nuostolių atlyginimo, o dėl piniginės prievolės įvykdymo natūra, nors ieškovė reikalavimus grindė būtent civilinės atsakomybės taisyklėmis.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015 nustatė prejudicinį faktą, kad šalių sutarta nuomos kaina atitinka rinkos kainas ir galėjo būti reikalaujama mokėti už naudojimąsi patalpomis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, akivaizdu, kad įsiskolinimo pagal Nuomos sutartį dydis yra iš esmės vienintelis būdas (matas) siekiant įvertinti UAB „Mediashop“ padarytos ieškovei žalos dydį. Be to, net tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas manė, kad įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, yra nepakankamai, pats turėjo nustatyti žalos dydį (CK 6.249 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Valbis“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės UAB Kauno audinių projektas apeliacinį skundą dėl dalies skundžiamo sprendimo bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Akivaizdu, jog esminiai nesutarimai kilo tarp ieškovės ir atsakovės būtent dėl nuomos, bet ne dėl subnuomos teisinių santykių, o subnuomininkė buvo tapusi savotiška šių ieškovės ir atsakovės ginčų įkaite. Ieškovė bando teigti, kad atsakovė ir subnuomininkė yra tas pats asmuo, o atsakovė, ieškovės manymu, veikė kaip fiktyvus tarpininkas, tačiau šie teiginiai nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįsti.

2. Remiantis CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Lietuvoje sutartinė civilinė atsakomybė ir deliktinė civilinė atsakomybė yra griežtai atskirtos ir jų konkurencija negalima, todėl atmestini ieškovės teiginiai dėl solidarios atsakomybės atsakovių atžvilgiu taikymo. Reiškiamų reikalavimų esminį trūkumą (siekį, formaliai prisidengiant deliktinės civilinės atsakomybės taikymu, taikyti sutartinę civilinę atsakomybę) sprendime pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

3. Ieškovės pateikiama situacijos interpretacija ir reiškiami reikalavimai pažeidžia sutarties uždarumo principą (CK 6.189 str.), kas lemia, jog vien tokiu pagrindu reikalavimai negali būti tenkinami.

4. Ieškovė atsakovės atžvilgiu siekia taikyti atsakomybę už subnuomininkės veiksmus (subnuomininkės prašymų pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones), o subnuomininkės atžvilgiu siekia taikyti atsakomybę už atsakovės veiksmus (atsakovės prašymų pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones). Akivaizdu, jog šis siekis prieštarauja esminei CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo taisyklei, kuri išreiškia aiškų ryšį tarp konkretaus asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konkretaus asmens, kurio atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių (jų suvaržymo masto ir taikymo laikotarpio).

5. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai yra įrodoma, jog kiekvienas iš atsakovų atliko savarankiškus veiksmus, jie už ieškovo patirtą žalą privalo atsakyti savarankiškai, o ne solidariai, o nustačius faktą, kad žala padaryta skirtinga atsakovų veika ir skirtingu laikotarpiu, solidarioji atsakomybė negali būti taikoma.

6. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tai, jog atsakovė yra faktiškai nemoki bendrovė, todėl tokie ieškovės teiginiai turėtų būti atmesti kaip neįrodyti.

Atsakovė teikia banko sąskaitos išrašą, kuri patvirtina, kad subnuomininkė UAB „Mediashop“ yra atsiskaičiusi už nuomą, šis įrodymas teismo įpareigojimu buvo teikiamas su tripliku, bet dėl techninių priežasčių nepateko į bylą.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Mediashop“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, pripažintina, kad ieškovė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta ieškinio reikalavimo dalis dėl 27 612,37 Eur gautos turtinės naudos priteisimo iš UAB „Mediashop“, nors ir nurodo, kad siekia visiško reikalavimų atsakovės atžvilgiu patenkinimo.

2. Būtinas tinkamas ieškovės reiškiamų reikalavimų kvalifikavimas, kadangi vien ieškinyje nurodytas reikalavimas atlyginti ieškovei padarytus nuostolius savaime nereiškia, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra reikalavimas atlyginti žalą. Akivaizdu, kad ieškovė siekia sutartinės prievolės įvykdymo natūra iš Nuomos sutarties šalimi nesančios UAB „Mediashop“. Tokio reikalavimo tenkinimas negalimas dėl galiojančio sutarties uždarumo principo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Ieškovė išvardijo neva atliktus neteisėtus UAB „Mediashop“ veiksmus, tačiau nenurodė, kokią konkrečią žalą ieškovei kiekvienas iš nurodytų veiksmų sukėlė. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pasirinko tokį teisių gynimo būdą, kuomet reikalavimą grindžia žalos institutu, kaltindama atsakoves piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, tačiau žalos dydį ir faktą ieškovė sąmoningai pateikė kaip sutartinės prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarinį.

4. UAB „Mediashop“ prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo tik nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. sausio 14 d., todėl akivaizdu, kad ieškovės reikalaujama 612 468,17 Eur suma nėra niekaip susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų UAB „Mediashop“ iniciatyva, galiojimo trukme.

Šalies argumentai

5. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo konspiracinio delikto ir neteisėto kišimosi į sutartinius santykius institutus, tačiau šie institutai yra Anglijos teisėje, o nagrinėjamu atveju sprendžiant kilusį ginčą neturi jokios reikšmės.

6. Atsakovės yra savarankiškai veikiantys asmenys, o jų sąsajumo aspektas pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodinėjamas, todėl akivaizdu, kad nebuvo nustatyta solidariosios atsakomybės taikymo sąlyga. Nors ieškovė plačiai pasisako dėl atsakovių veiksmų bendrumo, tačiau akivaizdus būtent veiksmų atskirumas – UAB „Mediashop“ tinkamai vykdė iš subnuomos sutarties kilusias prievoles, o UAB „Valbis“ prievolių pagal Nuomos sutartį vykdymo įtakoti negalėjo.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB Kauno audinių projektas atsiliepime į atsakovės UAB „Valbis“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria iš UAB „Valbis“ priteista 609 592,42 Eur suma, palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės UAB „Valbis“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde UAB „Valbis“ nepaaiškino, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo atleisti ją nuo sutartinės prievolės vykdymo ir sutartinės atsakomybės, todėl akivaizdu, kad nepaneigtas skundžiamo sprendimo dalies, kuria tenkinti reikalavimai UAB „Valbis“ atžvilgiu, teisėtumas.

2. Atsakovės UAB „Valbis“ atžvilgiu nagrinėjama byla yra Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1745775/2014 tęsinys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo Nuomos sutarties vykdymo istorijos, mokėjimų pagal ją dydžio pagrįstumo ar Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimų, kuriuos UAB „Valbis“ nurodo apeliaciniame skunde. Minėti klausimai buvo išnagrinėti ir įsiteisėjusiais sprendimais išspręsti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1745775/2014.

3. Apeliacinio skundo argumentai dėl CKP 95 straipsnio ir 146 straipsnio 2 dalies taikymo nėra reikšmingi, nes jie nesudaro pagrindo netaikyti UAB „Valbis“ sutartinės atsakomybės už Nuomos sutarties pažeidimą.

4. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs, kad prejudicinę galią turinčiuose teismų sprendimuose yra išsamiai ir aiškiai pasisakyta dėl Nuomos sutarties nutraukimo aplinkybių ir nutraukimo faktas nėra nuginčytas ar ginčijamas, neprivalėjo dėl šio klausimo išsamiai pasisakyti.

5. Nuomos sutarties 12.14 punkte numatyta bauda yra skirta bent minimaliai kompensuoti ieškovės patirtinus nuostolius ne dėl to, kad UAB „Valbis“ naudojasi patalpomis (tą kompensuoja minimalūs nuostoliai), bet papildomus ieškovės (nuomotojos) praradimus dėl negalėjimo disponuoti savo turtu savo nuožiūra.

6. UAB „Valbis“, ginčydama priteistinas netesybas, nepateikia jokių svarių argumentų, kodėl netesybos yra nepriteistinos ar jų dydis yra mažintinas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama.

Atsakovės UAB „Valbis“ apeliacinis skundas netenkintinas. Ieškovės UAB Kauno audinių projektas apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovės UAB „Valbis“ apeliacinio skundo

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju sudarytoje Nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja naudoti patalpas pagal jų paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 2.1 p.). Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.). Taigi, tiek teisės aktai, tiek šalių sudaryta Nuomos sutartis numatė pareigą UAB „Valbis“ mokėti nuomos mokestį bei kitus mokėjimus. Pažeidus šią pareigą, nuomotojas turėjo teisę reikalauti įvykdyti piniginę prievolę, t. y. priteisti nuomos mokestį, o 2013 m. spalio 8 d. nutraukus Nuomos sutartį - ir kreiptis dėl nuomos mokesčio už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, sumokėjimo bei nuostolių atlyginimo (CK 6.499 str. 2 d.). Todėl ir tik šiuo aspektu vertinant teismo sprendimą, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, jog teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus UAB „Valbis“ atžvilgiu, privalėjo vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpius, kadangi vien sutartinių įsipareigojimų pažeidimas sudarė pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimus nuomininkės UAB „Valbis“ atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su Nuomos sutarties galiojimo terminu, rėmėsi vien ieškovės teiginiu, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. spalio 8 d. bei nevertino UAB „Valbis“ argumentų, susijusių su pranešimo apie sutarties nutraukimą neteisėtumu. Teisėjų kolegija pažymi, jog Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas buvo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1745-775/2014, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo Nuomos sutarties vykdymo istorijos, mokėjimų dydžio pagrįstumo ar nutraukimo teisėtumo klausimų. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 2 d. sprendimu bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą pripažinti pranešimą apie Nuomos sutarties nutraukimą negaliojančiu nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: iš UAB „Valbis“ priteisė UAB Kauno audinių projektas 184.207,74 Eur (635.516,72 Lt) skolą pagal Nuomos sutartį (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d.), 18.679,47 Eur (64.444,17 Lt) delspinigių, 7,51 proc. dydžio metines ir 94.987,49 Lt (27.532,61 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Nuomos mokesčio įsiskolinimas priteistas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. Toje byloje teismas nustatė, kad šalių sutartų nuolaidų terminas baigėsi 2012 m. gruodžio 31 d., nuomininkui nevykdant įsipareigojimų, UAB Kauno audinių projektai 2013 m. liepos 3 d. pranešimu informavo nuomininką apie Nuomos sutarties nutraukimą suėjus 30 dienų nuo pranešimo dienos arba, jei suėjus šiam terminui vis dar galios teismo neteisėtai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios nuomotojui nutraukti nuomos sutartį, kitą dieną po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Vilniaus apygardos teismui 2013 m. spalio 7 d. nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas nutraukti Nuomos sutartį ir iškeldinti UAB „Mediashop“ iš ginčo patalpų, 2013 m. spalio 8 d. įsiteisėjo Nuomos sutarties nutraukimas, todėl nuomininkas iki 2013 m. spalio 13 d. 21 val. turėjo atlaisvinti patalpas bei apmokėti susidariusį 251 714,46 Eur (868.414,89 Lt) nuomos mokesčio įsiskolinimą, neskaitant delspinigių. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimo teisėtumas buvo patikrintas apeliacine bei kasacine tvarka – Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-971-601/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015 Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, Nuomos sutarties nutraukimo nuo 2013 m. spalio 8 d. aplinkybės bei įsiskolinimo pagal ją už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. faktas nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl akivaizdu, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nevertino esminių ginčui aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestini kaip nepagrįsti ir UAB „Valbis“ teiginiai, jog ieškovė, reikalaudama priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. vasario 28 d., pripažino, kad šalis sutartiniai nuomos teisiniai santykiai siejo iki 2014 m. vasario 28 d., o ne iki 2013 m. spalio 8 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai UAB „Valbis“ interpretacija, neatitinkanti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų faktų, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisako. Pripažintina, jog esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kurių pagrindu iš UAB „Valbis“ priteistas nuomos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė įsiskolinimą pagal Nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. spalio 8 d. UAB „Valbis“ pripažįsta, jog patalpų per 5 dienas, kaip yra numatyta Nuomos sutartyje, neatlaisvino, todėl pripažintina, jog ieškovei taip pat pagrįstai priteistas nuomos mokestis už laikotarpį iki patalpų atlaisvinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šioje normoje nustatytos prievolės nesilaikymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008). CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dėl pavėluoto daikto grąžinimo nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodas – laikoma, kad nuomotojo negautos pajamos yra tokio nuomos mokesčio dydžio, kurį jis būtų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebūtų pasibaigusi. Šie nuostoliai laikytini minimaliais nuomotojo nuostoliais, nes CK 6.499 straipsnio 2 dalies prasme nuomotojas turi teisę reikalauti ir kitų nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Taigi, pripažintina, jog nuomos mokestis, apskaičiuotas nuo 2013 m. spalio 8 d. pagal Nuomos sutarties nuostatas, laikytinas minimaliais ieškovės nuostoliais.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo konkrečių civilinės atsakomybės taikymo UAB „Valbis“ atžvilgiu sąlygų, nepasisakė dėl didžiosios dalies UAB „Valbis“ argumentų, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su reiškiamais reikalavimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą bei įvertinusi teismų praktiką dėl nuomotojo patirtų nuostolių, nuomininkui negrąžinus nuomojamo daikto, atlyginimo praktiką, sprendžia, jog detalus civilinės atsakomybės sąlygų neaptarimas nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – yra neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-72/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė civilinės ir deliktinės atsakomybės taikymo pagrindus, iš dalies tenkindamas ieškinį nurodė, kad tenkina ieškovės reikalavimus dalyje dėl sutartinių prievolių vykdymo ir iš atsakovės UAB „Valbis“ priteisia 428 409,80 Eur nuompinigių bei kitų sutartinių mokėjimų, kadangi sutartis atsakovės turėjo būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.200 str., 6.208 str., 6.213 str.). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pažeidus mokėjimo terminus galimas prievolės įvykdymas natūra bei netesybų mokėjimas, t. y. nevisiškai tinkamai nurodė ieškinio tenkinimo pagrindą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 8 d. iki patalpų atlaisvinimo, nes šiuo laikotarpiu, vadovaujantis teismų praktika, nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai iš esmės nepaneigia padarytos išvados teisėtumo. Kita vertus, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai taikė teisės normas, visa apimtimi atmesdamas reikalavimą taikyti UAB „Valbis“ ir UAB „Mediashop“ solidariąją atsakomybę, tačiau dėl šio aspekto teisėjų kolegija pasisakys vertindama UAB Kauno audinių projektai apeliacinio skundo motyvus.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog sutartyje nustatytas netesybų dydis yra per didelis ir teismas be pagrindo jo nesumažino. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aptariant sutartines netesybas, pažymima, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Nuomos sutarties 12.14 punktą, kuriame nustatyta, kad „nutraukus šią sutartį ar pasibaigus nuomos terminui nuomininkas grąžina (atlaisvina) patalpas šalių sutartą dieną, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo sutarties pasibaigimo dienos. Jei nuomininkas negrąžina patalpų per 5 (penkias) dienas nuo sutarties pasibaigimo dienos, jis atlygina visus su tuo susijusius nuomotojo tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, sumoka mokestį už komunalines paslaugas ir papildomą mokestį bei baudą, lygią dvigubo dydžio nuomos mokesčiui (nuomos mokesčio dydis lygus paskutinio pilno kalendorinio mėnesio nuomos mokesčio sumai padalintai iš 30 (trisdešimt)) už kiekvieną kalendorinę dieną, kuri buvo pavėluota grąžinti patalpas“, pripažintina, jog baudos mokėjimo sąlygos buvo aiškiai aptartos šalių sudarytoje Nuomos sutartyje. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl pagrindas mažinti netesybų dydį nenustatytas pagrįstai. Juo labiau, kad ir objektyviai netesybų dydis savaime nelaikytinas neprotingai dideliu – 1/30 dalis dvigubo mėnesinio nuomos mokesčio už dieną, taigi, netesybų galutinė suma, savaime nesant neprotingai dideliam netesybų dydžiui už dieną, auga priklausomai tik nuo paties nuomininko neteisėtų veiksmų trukmės.

Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog netesybos pagal Nuomos sutartį turi būti mokamos tik tada, kai sutartis pasibaigusi bei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, tačiau šią poziciją paneigia Nuomos sutarties 12.14 punktas, kuriame, kaip minėta, nustatyta, kad negrąžinus patalpų nustatytą dieną, nuomininkas atlygina visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, sumoka mokestį už komunalines paslaugas ir papildomą mokestį bei baudą. Kaip minėta, CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas, taigi tiek Nuomos sutartis, tiek CK nuostatos suteikia teisę ieškovei reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro negautas nuomos mokestis už naudojimąsi patalpomis laikotarpiu nuo Nuomos sutarties nutraukimo iki patalpų grąžinimo, tiek ir baudos priteisimo. Be to, ieškovė ir paskaičiavo ne dvigubą nuomos mokesčio dydžio baudą už kiekvieną pradelstą grąžinti patalpas dieną, o viengubą nuomos mokestį už visą pavėlavimo grąžinti patalpas laikotarpį, kadangi kita dalis patenka į minimalius ieškovės nuostolius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo Nuomos sutarties nutraukimo iki patalpų grąžinimo. UAB „Valbis“ nepateikė argumentų, paneigiančių šią aplinkybę, bei, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, kad skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Vien apeliantės manymas, jog netesybų dydis nepagrįstas, nesudaro pagrindo konstatuoti būtinumą jį mažinti.

Argumentai dėl nuomos mokesčio dydžio neatitikimo nuomos mokesčio rinkos vertei, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, kadangi nuomos mokesčio dydžio pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 2 d. sprendime argumentus dėl netinkamo nuomos mokesčio nustatymo įvertino bei priteisė visą UAB Kauno audinių projektai reikalautą nuomos mokesčio įsiskolinimą bei delspinigius. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliacinio skundo teiginius, jog teismo sprendimas nepagrįstai netiesiogiai grindžiamas CPK 95 straipsnio nuostatomis. Vien apeliantės prielaidos apie jų taikymą nesudaro pagrindo teigti, jog teismas šia CPK norma vadovavosi, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė bei vertino byloje esančius įrodymus bei UAB „Valbis“ atžvilgiu priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.

Dėl ieškovės UAB Kauno audinių projektas apeliacinio skundo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės UAB Kauno audinių projektas apeliacinį skundą, nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas UAB „Mediashop“ atžvilgiu, t. y. dėl 612 468,17 Eur sumos priteisimo solidariai iš UAB „Mediashop“ ir UAB „Valbis“ bei 6 procentų procesinių palūkanų už 612 468,17 Eur sumą priteisimo, teisėtumą. Reikalaujama solidariai priteisti suma susideda iš dviejų dalių: 184 058,36 Eur (laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d.) bei 428 409,80 Eur (laikotarpis nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki patalpų atlaisvinimo). Šiame kontekste pastebėtina, kad ieškinyje buvo pareikštas prašymas priteisti procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas (o ne 6 proc., kaip prašoma apeliaciniame skunde).

CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiu atveju taikoma civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. griežtoji civilinė atsakomybė, todėl sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, teismas turi nustatyti: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovių UAB „Valbis“ ir UAB „Mediashop“ inicijuotose civilinėse bylose pateiktų daugkartinių prašymų pagrindu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai buvo suvaržyta ieškovės teisė realizuoti įstatyme ir Nuomos sutartyje numatytą teisę savo iniciatyva nutraukti patalpų nuomos sutartį. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyti neteisėti atsakovių UAB „Valbis“ ir UAB „Mediashop“ veiksmai, kurie atsakovės UAB „Valbis“ atžvilgiu pasireiškė Nuomos sutartyje įtvirtintų pareigų pažeidimu, o atsakovės UAB „Mediashop“ atžvilgiu – pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Mediashop“ pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nustatė neteisėtus veiksmus.Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisės normos nenumato bendros ar mišrios rūšies tarp sutartinės ir deliktinės atsakomybės, todėl konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo reikalauti sutartinės prievolės vykdymo iš subnuomininkės UAB „Mediashop“. Pažymėjo, kad atsakovei UAB „Mediashop“ negali būti taikoma sutartinė atsakomybė, kylanti iš sutarties, kurios šalimi UAB „Mediashop“ nėra.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutarties uždarumo principas lemia negalimumą sutarties galiojimo laikotarpiu iš UAB „Mediashop“ solidariai su UAB „Valbis“ priteisti ieškovės reikalaujamas sumas. Tačiau pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pats konstatavęs esant neteisėtus UAB „Mediashop“ veiksmus, turėjo pagrindą spręsti dėl UAB „Mediashop“ atsakomybės laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo iki patalpų grąžinimo, t. y. už laikotarpį, kada tiek UAB „Valbis“, tiek UAB „Mediashop“ patalpomis naudojosi be teisėto pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas visų pirma nepagrįstai konstatavo negalimumą taikyti mišrią civilinę atsakomybę. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, kaip iš esmės yra nagrinėjamu atveju, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra galimas solidariosios atsakomybės atsakovių atžvilgiu taikymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015 nurodyta, jog paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovių pareiga atlyginti žalą atsirado skirtingais (t. y. sutartinės ir deliktinės) atsakomybės pagrindais bei nustatytas atsakovių veiksmų bendrumas pasekmių atžvilgiu. Todėl, įvertinus kasacinio teismo praktiką, yra pagrindas pripažinti, jog tokiu atveju solidarioji atsakovių atsakomybė gali būti taikoma. Taip pat pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą; vieno skolininko civilinė atsakomybė gali būti ribojama tam tikra suma, kito neribojama ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015). Todėl tiek pirmosios instancijos teismo, tiek UAB „Valbis“ teiginiai dėl negalimumo taikyti mišriąją civilinę atsakomybę atmestini.

Antra, atsakovės UAB „Mediashop“ atsakomybės laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 8 d. taikymo pagrindą patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Mediashop“ 2013 m. spalio 8 d., t. y. Nuomos sutarties nutraukimo įsiteisėjimo dieną, pareiškė prevencinį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr.2-40429-433/2013) dėl uždraudimo nutraukti Nuomos sutartį (atsakovėmis į bylą įtraukta tiek UAB Kauno audinių projektai, tiek UAB „Valbis“) bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Mediashop“ prašymą tenkino, uždraudė iki galutinio sprendimo priėmimo byloje iškeldinti UAB „Mediashop“ iš ginčo patalpų ir atlikti bet kuriuos kitus su tuo susijusius veiksmus bei įpareigojo UAB „Valbis“ tinkamai vykdyti sutartį ir subnuomos sutartį. Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino (civilinė Nr. 2S-273-160/2014) (el. b. t. 3, b. l. 96-98). Civilinė byla buvo nutraukta UAB „Mediashop“ prašymu, laikinosios apsaugos priemonės galiojo nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2014 m. sausio 14 d. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė pagrindžia atsakomybės UAB „Mediashop“ taikymą, kadangi net įsiteisėjus ieškovės pranešimui apie Nuomos sutarties nutraukimą ir atsakovei UAB „Mediashop“ neabejotinai žinant, t. y. dalyvaujant byloje trečiuoju asmeniu, jog tarp UAB „Valbis“ ir ieškovės vyksta teisminis ginčas, kuriame UAB „Valbis“ reiškia reikalavimą dėl pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą negaliojančiu bei kitus inicijuotus ginčus, teikė papildomus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei inicijavo naują bylą. Be to, atsakovei UAB „Valbis“ 2013 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismui pateikus naują ieškinį dėl UAB Kauno audinių projektas 2013 m. liepos 3 d. pranešimo apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą pripažinimo negaliojančiu, kuriame taip pat prašyta taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Mediashop“ palaikė šį prašymą. Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-17311-528/2013) uždraudė ieškovei atlikti bet kokius iškeldinimo veiksmus pagal ginčijamą patalpų nuomos sutartį, taip pat imtis veiksmų trukdančių UAB „Valbis“ bei jo klientų ir interesantų galimybę naudoti nuomojamas patalpas. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo reiškiami ir po to, kai Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 23 d. pripažino, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis (civilinėje byloje Nr. 2-1745-775/2014 pagal ieškovės UAB „Valbis“ ieškinį UAB Kauno audinių projektas dėl Nuomos sutarties sąlygų pakeitimo), kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra neteisėta. Kauno apygardos teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų draudimą nutraukti Nuomos sutartį, todėl pripažintas UAB Kauno audinių projektas teisės ginti savo pažeistus interesus sutarties nutraukimu apribojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės pakankamai patikimai patvirtina, jog atsakovės iš esmės ir bendrais veiksmais, ir bendrais tikslais siekė apriboti ieškovės teisę ginti pažeistus interesus nutraukiant Nuomos sutartį ir net po jos nutraukimo naudojosi patalpomis be teisėto pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad UAB „Mediashop“ taip pat neabejotinai buvo žinoma, kad po 2013 m. spalio 8 d. ji faktiškai net ir nebegali naudotis subnuomotomis patalpomis, nes tiek pagal įstatymą (CK 6.497 str. 2 d.), tiek pagal subnuomos sutarties 5.9 punktą („ši sutartis taip pat nutrūksta nutraukus Nuomos sutartį“) subnuomos sutartiniai santykiai nutrūksta. Taigi, žinodama apie ginčų tarp ieškovės ir UAB „Valbis“ pobūdį ir esmę, Nuomos sutarties nutraukimą bei laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, UAB „Mediashop“ nuo 2013 m. spalio 8 d. iki patalpų atlaisvinimo naudojosi patalpomis bei teikdama iš esmės tokius pat kaip ir UAB „Valbis“ nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo veiksmais ribojo ieškovės teises. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pripažintini reikšmingais ir ieškovės teiginiai, jog UAB „Mediashop“ buvo aktualus nuomos mokesčio sumažinimas, todėl ji veikė bendrai su UAB „Valbis“.

Trečia, sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015 nustatė prejudicinį faktą, kad šalių sutarta nuomos kaina atitinka rinkos kainas ir galėjo būti reikalaujama mokėti už naudojimąsi patalpomis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. Sutiktina, jog patvirtintas nuomos dydis laikytinas ir tinkamu ieškovės nuostolių, patirtų laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 8 d. iki patalpų atlaisvinimo, apskaičiavimo matu. Pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio nenustatinėjo, kadangi sprendė, jog nėra kitų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Tačiau nurodytų aplinkybių bei konstatuotų faktų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų UAB „Mediashop“ veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja. Kaip minėta, patalpomis buvo naudotasi, tačiau ieškovei nemokėtas nuomos mokestis, UAB „Mediashop“ bendrais veiksmais su UAB „Valbis“ daugelį kartų inicijavo nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepagrįstai apribojo ieškovės teisę nutraukti Nuomos sutartį bei naudojosi turtu, gaudamos iš veiklos pajamas.

Todėl spręstina, jog konstatavus UAB „Valbis“ sutartinę atsakomybę, o UAB „Mediashop“ deliktinę atsakomybę, nustatytinas pagrindas taikyti solidariąją atsakovių atsakomybę laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 8 d. iki patalpų atlaisvinimo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Šiuo laikotarpiu ieškovė pagal Nuomos sutartį išrašė sąskaitas faktūras, kurių suma yra 337 085,06 Eur (t. y. pagal 1) 2013-10-31 sąskaitą Nr. KOM-0009118, suma 79 076,83 Lt (plius 16 606,13 Lt PVM); 2) 2013-11-29 sąskaitą Nr. KOM-0009380, suma 83 028,66 Lt (plius 17 436,02 Lt PVM); 3) 2013-12-31 sąskaitą Nr. KOM-0009647, suma 87 491,48 Lt (plius 18 373,21 Lt PVM); 4) 2014-01-31 sąskaitą Nr. KOM-0009915, suma 89 156,15 Lt (plius 18 722,79 Lt PVM); 5) 2014-02-28 sąskaitą Nr. KOM-0009943, suma 86 214,73 Lt (plius 18 105,09 Lt PVM); 6) 2014-03-19 sąskaitą Nr. AKR-0010849, suma 536 922,48 Lt (plius 112 753,74 Lt PVM), bendra suma – 1 163 887,31 Lt (961 890,33 Lt + 201 996,98 Lt). Dėl pirmiau nurodytų motyvų ši suma priteistina iš UAB „Valbis“ ir UAB „Mediashop“ solidariai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Valbis“ 1.743,51 Eur už atstovavimą ir 5.441,00 Eur žyminio mokesčio, viso – 7.184,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovei iš UAB „Valbis“ priteistos sumos 55 proc. priteisiama solidariai su UAB „Mediashop“, 45 proc. bylinėjimosi išlaidų – 3 233,03 Eur - ieškovei priteisiama iš UAB „Valbis“, o likusi bylinėjimosi išlaidų dalis priteisiama iš atsakovių lygiomis dalimis – po 1 975,74 Eur.

Pakeitus teismo sprendimą bei nustačius solidariąją UAB „Mediashop“ atsakomybę, t. y. tenkinus ieškovės apeliacinį skundą 55 proc. apimtyje, jai iš UAB „Mediashop“ priteistini 55 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 3 004,10 Eur.

Kadangi skundžiamu sprendimu atsakovės UAB „Mediashop“ naudai pirmosios instancijos teisme iš ieškovės buvo priteista 637,16 Eur atstovavimo išlaidų, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ši suma mažintina iki 286,72 Eur. UAB „Mediashop“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog už atsiliepimo į ieškovės UAB Kauno audinių projektas apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 3 616,96 Eur. Šios išlaidos akivaizdžiai viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, nes pagal rekomendacijų 8.11 punktą (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija) atsakovei galėtų būti priteisiama 909,74 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str. 2 d.). Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, UAB Mediashop“ iš UAB Kauno audinių projektas priteistina 45 proc., arba 409,38 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Viso UAB „Mediashop“ iš ieškovės priteistina 696,10 Eur suma.

Apibendrinant iš UAB „Valbis“ ieškovei priteistina 5 208,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš UAB „Mediashop“ ieškovei priteistina 4 979,84 Eur, o pastarajai iš ieškovės - 696,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, o šias sumas įskaičius ieškovei iš UAB „Mediashop“ priteistina 4 283,74 Eur.

Atmetus atsakovės UAB „Valbis“ apeliacinį skundą, iš jos 5 441 Eur žyminis mokestis priteistinas į valstybės biudžetą, kadangi 2015 m. rugpjūčio 25 d. pirmosios instancijos teismas tenkino UAB „Valbis“ prašymą – atidėjo už apeliacinį skundą mokėtiną 5 441 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno audinių projektas (j.a.k. 301744841) 337 085,06 Eur iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ (j.a.k. 125817210) ir uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ (j.a.k.300067030) solidariai bei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ 272 507,36 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno audinių projektas iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ 5 208,77 Eur, iš uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ 4‘283,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno audinių projektas 1 417,26 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ 5 441 Eur žyminį mokestį bei 7,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ 3,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai Kazys KailiūnasAlvydas PoškusVigintas Višinskis