- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-1029-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14129-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ (išieškotoja) dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja, skolininkė) pradiniu 2020 m. rugsėjo 4 d. skundu dėl antstolio R. S. (toliau – ir antstolis) veiksmų prašė: 1) sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568; 2) išreikalauti iš išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Swedbank lizingas“ skolos dydį pagrindžiančius dokumentus pagal 2009 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti antstolį nustatyti skolos teisėtumą; 4) pripažinti antstolio 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir nevykdyti skolos išieškojimo iš pareiškėjos.
2. Antstolis 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0070/08/01568 perdavė jį nagrinėti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (civilinė byla Nr. 2YT-22272-1126/2020). Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. 2S-1928-413/2020).
Šalies argumentai
4. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 22 d. patikslintame skunde dėl antstolio veiksmų (DOK-153971), be tų pačių reikalavimų, kurie buvo nurodyti 2020 m. rugsėjo 4 d. pradiniame skunde, nurodė papildomą reikalavimą – pripažinti, kad tolimesni vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568 yra negalimi dėl suėjusio senaties termino.
5. Pareiškėja 2021 m. kovo 15 d. patikslintame skunde dėl antstolio R. S. veiksmų (DOK-33077) prašo bylą nagrinėti pagal šį patikslintą skundą, jame reiškia šiuos reikalavimus: 1) pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, susigrąžinant Vilniaus rajono (duomenys neskelbtinu) notarų biuro notarės 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)? 2) pripažinti neteisėtu antstolio 2020m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nevykdyti išieškojimo iš pareiškėjos; 3) įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąją bylą, grąžinti pareiškėjai neteisėtai iš jos išieškotas lėšas. Nurodo, kad 2018 m. gegužės 17 d. antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukus vykdomąją bylą Nr. 0070/08/01568 ir vykdomąjį dokumentą grąžinus jį išdavusiai institucijai – Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurui, vykdomoji byla negalėjo būti pradėta iš naujo. Antstolis, gavęs ne išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“, bet AB „Swedbank“ darbuotojos elektroninį laišką, savo iniciatyva pareikalavo iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės grąžinti 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą ir savo iniciatyva atnaujino užbaigtą vykdomąją bylą, nors tokia galimybė įstatyme nenumatyta. Anot pareiškėjos, teismas turėtų į tai atsižvelgti ir įvertinti šią aplinkybę nagrinėdamas antstolio veiksmų (ne)teisėtumą. Pareiškėjos nuomone, antstolis pažeidė CPK 606 straipsnio 2 dalies ir 629 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Teismas nustatė įpareigojimą antstoliui R. S. patikslinti 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo nurodytą išieškomos skolos dydį, o likusią skundo dalį dėl antstolio veiksmų atmetė.
7. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju antstolis vykdomąją bylą nutraukė Šiaulių apygardos teismui 2014 m. kovo 5 d. sprendimu panaikinus vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. spalio 17 d. nutartimi šį sprendimą palikus nepakeistą. Taip pat nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 14 d. išnagrinėjęs bylą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovų ieškinį dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą, t. y. kasacinis teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2008 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) galutinai pripažino teisėtu ir galiojančiu. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais atmesti ir visi pareiškėjos reikalavimai pripažinti vekselį, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, negaliojančiu.
8. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra numatyta, kaip turi elgtis antstolis tuo atveju, kai aukštesnės instancijos teismas panaikina teismo sprendimą, kuriuo panaikintas vykdomasis dokumentas (buvęs vykdymo pagrindu). Nesant teisės normos, reguliuojančios šį teisinį santykį, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, taikytinas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius (įstatymo analogija), o nesant tokio įstatymo – bendrieji teisės principai.
9. Akcentavo, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2896-285/2020 konstatuota, jog vykdomoji byla nebuvo pradėta iš naujo, o buvo atnaujinta dėl to, kad antstoliui tapo žinoma, jog teismo sprendimas, kurio pagrindu vykdomoji byla buvo nutraukta, yra panaikintas ir senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nebuvo praleistas. Pažymėjo, kad jeigu antstolis nebūtų susigrąžinęs vykdomojo dokumento, jis būtų pažeidęs jam įstatymo priskirtas pareigas – vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir vykdomąsias bylas nutraukti tik tada, kai tam yra visos reikalingos sąlygos. Teismas vertino, kad antstolis šioje situacijoje pagrįstai susigrąžino iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad antstolis ėmėsi iniciatyvos atnaujinti užbaigtą bylą gavęs ne išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“, o „Swedbank“ AB darbuotojos elektroninį laišką. Šį pareiškėjos argumentą paneigia išieškotojos pateiktas 2018 m. spalio 19 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Swedbank lizingas“ įgaliojo „Swedbank“, AB Verslo klientų paskolų priežiūros skyriaus projektų vadovę Ž. P. atstovauti išieškotoją santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tarp jų – ir su antstolių kontoromis.
11. Pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti antstolio R. S. 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir nevykdyti iš jos išieškojimo, nurodė, kad šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2896-285/2020, todėl pakartotinai šioje byloje vykdymo teisėtumo klausimo teismas nebesprendė.
12. Teismas įpareigojo antstolį patikslinti 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo dalį ir nurodyti teisingą likusios išieškoti skolos dydį, kadangi nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo praėjo daugiau nei pusė metų, todėl skolos dydis galėjo pasikeisti.
13. Atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos reikalavimą įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti išieškotas lėšas, kadangi skola iki šiol nėra išieškota, o teismas nenustatė nei vieno iš CPK 632 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir jos patikslintą skundą dėl antstolio R. S. veiksmų tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 .Antstolio 2018 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukus vykdomąją bylą Nr. 0070/08/01568 ir vykdomąjį dokumentą grąžinus jį išdavusiai institucijai – Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurui, vykdomoji byla negalėjo būti pradėta iš naujo. Anot pareiškėjos, antstolis iš naujo pradėdamas vykdyti išieškojimą pažeidė CPK 606 straipsnio 2 dalies bei 629 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
14.2 .Teismas, taikydamas bendruosius teisės principus nevertino kitų aplinkybių, o būtent: 1) CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas yra praleistas; 2) pareiškėjai nebuvo pateiktas antstolio patvarkymas atnaujinti vykdomąją bylą, kas iš esmės apsunkino jos galimybes tinkamai ginti savo interesus, t. y. laiku kreiptis į teismą dėl minėto patvarkymo; 3) teismas nevertino, kad išieškojimas iš pareiškėjos yra neteisėtas, nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalimi, skola pirmiausia turi būti išieškota ne iš laiduotojo (pareiškėjos), o iš skolininkės UAB „Videlena“.
14.3 .Užbaigus vykdomąją bylą nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, kurių pagrindu vykdomąją bylą būtų galima pradėti iš naujo. Jei vadovaujamasi 2016 m. gegužės 18 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimi, tuomet neaišku, kodėl UAB „Swedbank lizingas“ tik po trijų metų kreipėsi į antstolį. Kreditoriaus neveikimas ar aplaidumas negali būti teisiniu pagrindu pradėti bylą iš naujo.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Swedbank lizingas“ prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atskirajame skunde nėra kvestionuojamas skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o siekiama, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertintų tuos pačius argumentus, kuriuos jau įvertino pirmosios instancijos teismas.
2.2. Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes dėl išieškotinos skolos dydžio. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad dėl praėjusio laiko tarpo faktinis skolos dydis galėjo pasikeisti, todėl įpareigojo antstolį patikslinti šiuo metu esamos skolos dydį.
2.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad savo iniciatyva susigrąžindamas vykdomąjį dokumentą antstolis vykdė įstatyme jam nustatytas pareigas, o ne jas pažeidė.
2.4. Teismas motyvuotai bei pagrįstai atmetė ir kitus pareiškėjos skunde išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
19. Vadovaujantis vykdomosios bylos Nr. 0070/08/01568 medžiaga, nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) 2008 m. spalio 13 d. antstoliui R. S. pateiktas vykdyti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2008 m. spalio 7 d. vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 96 812,26 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. B. išieškotojai UAB ,,Swedbank lizingas“ (v. b., b. l. 10); 2) antstolis 2011 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė. Sustabdymo pagrindas – Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1175-XX/2011, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės (v. b., b. l. 148); 3) antstolis 2018 m. gegužės 17 d. priėmė du patvarkymus: vykdomąją bylą nutraukti; vykdomąją bylą užbaigti ir grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai – Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui. Pagrindas – Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-68-372/2014, kuriuo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės 2008 m. spalio 7 d. vykdomasis įrašas panaikintas (v. b., b. l. 153, 154,155); 4) 2019 m. liepos 3 d. antstolio kontoroje gautas AB „Swedbank“ verslo klientų paskolų priežiūros skyriaus projektų vadovės Ž. P. elektroninis laiškas, kuriame pranešta, jog teismo nutartis, kuria vykdomasis įrašas panaikintas, buvo skundžiama ir galutine teismo nutartimi vykdomasis įrašas paliktas galioti, taip pat teirautasi, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad vykdomoji byla būtų atnaujinta ir tęsiamas skolos išieškojimas (v. b., b. l. 156); 5) antstolis 2019 m. liepos 24 d. išsiuntė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurui prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą (v. b., b. l. 158); 6) vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 8 d. grąžintas antstoliui (v. b., b. l. 160).
20. Pareiškėja galutiniu, patikslintu 2021 m. kovo 15 d., skundu dėl antstolio R. S. veiksmų, prašo: pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus susigrąžinant Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti neteisėtu antstolio 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nevykdyti išieškojimo iš pareiškėjos; įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąją bylą, grąžinti pareiškėjai neteisėtai iš jos išieškotas lėšas. Anot pareiškėjos, nutraukus vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinus jį išdavusiai institucijai, vykdomoji byla negalėjo būti pradėta iš naujo.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo antstolį patikslinti 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo nurodytą išieškomos skolos dydį, o likusią skundo dalį atmetė. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai susigrąžino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2008m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrįstai tęsia išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir atmeta kaip nepagrįstą apeliantės atskirojo skundo argumentą, kad yra praleistas CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vykdomojo rašto pateikimo terminas.
22. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020).
23. CPK 607 straipsnio 2 dalis numato, kad po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo, o laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas. CPK 607 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.
24. Vertinant aukščiau nurodytą apeliantės atskirojo skundo argumentą, pažymėtina, kad antstolis vykdomąją bylą nutraukė Šiaulių apygardos teismui 2014 m. kovo 5 d. sprendimu panaikinus vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. spalio 17 d. nutartimi šį sprendimą palikus nepakeistą. Svarbu ir tai, kad po pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, o vėliau ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, tik 2016 m. gegužės 18 d. kasacinio teismo nutartimi buvo išspręstas vykdomojo dokumento teisėtumo klausimas. Tuo tarpu antstoliui apie tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi pripažino vykdomąjį dokumentą teisėtu tapo žinoma tik 2019 m. liepos 3 d. gavus „Swedbank“ AB elektroninį laišką. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis civilinėje byloje Nr. e2YT-2896-285/2020, įsiteisėjusioje 2020 m. vasario 12 d. nutartyje yra konstatuota, kad 2008 m. spalio 7 d. išduotas vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti buvo pateiktas nepraleidus CPK nustatyto senaties termino, t. y. 2008 m. lapkričio 13 d. Taipogi minėtoje nutartyje konstatuota, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016 Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikinus ir vykdomąjį dokumentą palikus galioti, vykdomoji byla buvo pradėta ne iš naujo, o atnaujinta (kadangi teismo sprendimas, kurio pagrindu vykdomoji byla buvo nutraukta, panaikintas). Taip pat nurodyta, kad net ir sutikus su pareiškėjos pozicija, kad po to, kai 2018 m. gegužės 17 d. antstolis nutraukė vykdomąją bylą, ši byla buvo pradėta iš naujo, senaties terminas vykdomojo dokumento pateikimui pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 17 d., ir šiuo metu nėra praleistas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje (civilinė byla e2YT-2896-285/2020) konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kurios nebuvo paneigtos apskundus minėtą teismo nutartį, todėl sprendžia, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vykdomojo rašto pateikimo terminas nebuvo praleistas.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad jeigu antstolis nebūtų susigrąžinęs vykdomojo dokumento, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus teisinį pagrindą, dėl kurio jis buvo grąžintas jį išdavusiai institucijai, jis būtų pažeidęs ne tik jam įstatymo priskirtas pareigas vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir vykdomąsias bylas nutraukti tik tada, kai tam yra visos reikalingos sąlygos, bet būtų pažeisti ir išieškotojos teisėti interesai, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principai.
26. Apeliantė atskirajame skunde taipogi nurodo, kad teismas nevertino, jog išieškojimas iš pareiškėjos yra neteisėtas, nes, vadovaujantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, skola pirmiausia turi būti išieškota ne iš laiduotojo (pareiškėjos), o iš skolininkės UAB „Videlena“. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog šis pareiškėjos klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2896-285/2020, kurioje konstatuota, kad pareiškėjos nurodyta teisės norma nereglamentuoja išieškojimo eiliškumo. Taigi, apylinkės teismas pasisakė dėl minėto pareiškėjos argumento.
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
28. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir konstatuodamas, kad antstolis pagrįstai susigrąžino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2008 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagrįstai tęsia išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.