- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-1928-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14129-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Swedbank lizingas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 22YT-22272-1126/2020 pagal pareiškėjos V. B. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, išieškotoja – uždaroji akcinė bendrovė ,,Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. B. (toliau – pareiškėja) pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. S. kontoros vykdomojoje byloje Nr.0070/08/01568; išreikalauti iš ,,Swedbank lizingas“, UAB skolą ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus pagal 2009 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ15095, taip pat skolos susidarymo ir jos apmokėjimo dokumentus; įpareigoti antstolį nustatyti skolos teisėtumą; pripažinti 2020 m. rugpjūčio 27 d. antstolio patvarkymą Nr. S-20-70-20233 neteisėtu ir nevykdyti išieškojimo iš V. B..
2. Antstolis R. S. 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. S-18013976 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui.
Atsiliepimas
3. Išieškotoja „Swedbank lizingas“ UAB atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjos V. B. skundą atmetė.
5. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0070/08/01568 duomenimis, nustatė, kad antstolis R. S. vykdo Vilniaus rajono 7 - ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 96 812,26 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. B. išieškotojos „Swedbank lizingas“, UAB naudai. Išieškojimui vykdomasis dokumentas pateiktas 2008 m. spalio 13 d., o 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomoji byla sustabdyta gavus Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1175-XX/2011, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą vykdymo procese (vykdomosios bylos Nr. 0070/08/01568, b. l. 148). 2018 m. gegužės 17 d. vykdomoji byla Nr. 3070/08/01568 nutraukta gavus Šiaulių apygardos teismo sprendimą Nr. 2-68-372/2014-03-05, kuriuo nuspręsta panaikinti 2008 m. spalio 7 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą (2018 m. gegužės 17 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-18-70-3852, vykd. b. l. 153–155). 2019 m. liepos 3 d. gautas išieškotojo UAB „Swedbank lizingas“ el. laiškas apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2019, kurioje nutarta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, t. y. Vilniaus r. 7-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-15095 pripažinti teisėtu ir galiojančiu (vykdomosios bylos Nr. 0070/08/01568, b. l. 156). Antstolis iš Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro susigrąžino vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-15095 ir atnaujino išieškojimą vykdomojoje byloje.
6. Teismas sutiko su antstolio argumentais, kad penkerių metų terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti nėra praleistas, kadangi, vadovaujantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
7. Teismas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo gautas išieškotojos „Swedbank lizingas“, UAB raštas „Dėl įsiskolinimo „Swedbank lizingas“ UAB, kuriuo antstolis R. S. informuotas apie įsiskolinimo likutį – 96 812,26 Eur skolą ir 70 031,46 Eur palūkanas (vykd. b. l. 305). Anot teismo, bylos duomenys patvirtina, kad antstolis R. S. šiuo metu vykdo būtent tokio dydžio išieškojimą (2020 m. rugsėjo 10 d., patikslintas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas). Todėl, teismo nuomone, skolininkės reikalavimas įpareigoti išieškotoją pagrįsti skolos dydį, taip pat reikalavimas įpareigoti antstolį nustatyti skolos pagrįstumą yra nepagrįstas, nes išieškotojas pats patikslino susidariusio įsiskolinimo dydį ir reikalauja faktiškai nesumokėtos pinigų sumos.
8. Teismas pažymėjo, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas negali būti pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl įsiskolinimo dydžio ar patvarkymo teisėtumo nėra susijusios su byloje nagrinėjamu klausimu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, pareiškėja taip pat nenurodo jokių kitų aplinkybių, išdėstytų CPK 626 ir CPK 627 straipsniuose, ar kituose įstatymuose. Įstatymas neįpareigoja stabdyti vykdymo veiksmus vien pagal skolininko prašymą, tokią teisę antstolis turi tik esant išieškotojo reikalavimui (CPK 627 straipsnio 1 punktas). Byloje nėra ginčo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu vykdomasis įrašas Nr. JŠ-15095 yra paliktas galioti, vykdomoji byla yra vykdymo eigoje, išieškojimas vykdomas, todėl teismas su pareiškėjos skundo argumentais nesutiko.
9. Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo išreikalauti iš ,,Swedbank lizingas“, UAB pagrindžiančius dokumentus, įrodančius skolos dydį pagal 2009 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ15095, skolos susidarymo ir jos apmokėjimo dokumentus ir įpareigoti antstolį nustatyti skolos teisėtumą, teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje jau yra skolos dydį pagrindžiantys įrodymai (dokumentai, įrodantys skolos dydį pagal 2009 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ15095). Pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kurie leistų abejoti šiuose įrodymuose pateikiamos informacijos tikrumu, todėl jos prašymai vertintini ne kaip skundas dėl antstolio veiksmų, o kaip procesiniai prašymai vykdymo procese.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja V. B. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju, skirtingai nei sprendė teismas skundžiamojoje nutartyje, šis CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas yra praleistas. Pažymi, kad vykdomasis dokumentas Nr. JŠ-15095 yra datuojamas 2008 m. spalio 7 d. data, o byloje nėra duomenų, kada šis vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui. Todėl, anot apeliantės, yra pagrindas spręsti, kad buvo praleistas vykdomojo rašto pateikimo terminas. Teismas skundžiamojo nutartyje šios aplinkybės iš viso netyrė.
10.2. Antstoliui nutraukus vykdomąją bylą, pareiškėjai nebuvo pateiktas antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, kas iš esmės apsunkino pareiškėjos galimybes tinkamai ginti savo teises, t. y. laiku kreiptis į teismą dėl minėto patvarkymo. Pažymi, kad ir kreditorius (išieškotoja) nebuvo informuotas apie vykdomosios bylos užbaigimą.
10.3. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintis bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju iš laidavimo sutarties matyti, kad skolininkas ir laiduotojas yra solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Todėl pareiškėja, kaip laiduotoja, gali atsakyti tik ta apimtimi, kuria atsako pagrindinis skolininkas. Todėl teismui neturint duomenų, ar pagrindinis skolininkas UAB „Videlena“ yra įvykdžiusi savo kaip skolininko įsipareigojimus, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl papildomų įrodymų pareikalavimo. Tačiau ši aplinkybė teismo visiškai nebuvo nagrinėta.
10.4. Teismas nevertino skundo argumento, kad išieškojimas iš pareiškėjos yra neteisėtas, kadangi, remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas ne į laiduotoją, o į patį skolininką, t. y. UAB „Videlena“. Iš antstolės V. Š. 2008 m. gruodžio 5 d. prašymo matyti, kad nuo skolininkės UAB „Videlena“ turto buvo prašoma nuimti turtinių teisių areštą. Todėl spręstina, kad išieškoti skolą iš laiduotojo nėra pagrindo.
10.5. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumento, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Videlena“ vadovai ir akcininkai buvo priversti pasirašyti vekselį fiktyviai. UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimų suma yra 53 811,29 Eur, nors pagal 2009 m. gegužės 26d. „Swedbank“ patikslinimą UAB „Videlena“ skola buvo 51 192,15 Eur. Pažymi, kad skola pagal vekselį nebuvo nustatyta ir baudžiamojoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-68-372/2014, panaikino Vilniaus 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2008 m. spalio 7d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 332 606,34 Lt skolos, kilusios iš neapmokėto 2008 m. rugpjūčio 29 d. Neprotestuotino paprastojo vekselio. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi paliko minėtą Šiaulių apygardos teismo sprendimą nepakeistą. Šis sprendimas buvo nedelsiant pateiktas antstoliu R. S. ir vykdomoji byla pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti užbaigta, apie tai pranešant kreditoriui. Antstolis vykdomąją bylą užbaigė 2018 m. gegužės 17 d., t. y. praėjus 4 metams po teismo sprendimo, o išieškotojos pranešimas gautas 2019 m. liepos 3 d., t. y. praėjus penkerių metų terminui.
10.7. Baudžiamoji byla dėl skolos pagal vekselį, kuris pasirašytas suklastotų dokumentų pagrindu, baigta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi, kurioje pareiškėja dėl suklastotų UAB „Swedbank lizingas“ sąskaitų išteisinta. Šioje byloje nustatyta, kad žala kaltiems asmenims yra 42 699,91 Eur.
10.8. Antstolis nepriėmė nutarties atnaujinti ar tęsti skolos išieškojimą, todėl pareiškėjai iš esmės buvo atimta galimybė kreiptis į teismą su skundu. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad buvo pateiktas antstolio prašymas grąžinti vykdomąją bylą, tačiau vykdomojoje byloje nėra antstolio patvarkymo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja „Swedbank lizingas“, UAB prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Pareiškėja skundė antstolio 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą Nr. S-20-70-20233, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti tik šio konkretaus patvarkymo teisėtumą. Jokiu kitu vykdomojoje byloje antstolio atliktu veiksmu jo teisėtumas, įskaitant ir vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, pirmosios instancijos teisme negalėjo būti ir nebuvo vertinamas, nes šie veiksmai nebuvo apskųsti CPK nustatyta tvarka. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama tik tai, ar pagristai pirmosios instancijos teismas atsisakė panaikinti skundžiamą patvarkymą.
11.2. Vienintelis argumentas, kuriuo pareiškėja rėmėsi skunde, yra jos teiginys, kad skundžiamame patvarkyme netinkamai nurodyta įsiskolinimo suma. Visi kiti tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose skunduose išdėstyti argumentai yra susiję ne su skundžiamo patvarkymo teisėtumu ar pagrįstumu, o su anksčiau antstolio atliktų veiksmų, pavyzdžiui, vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, teisėtumu ir pagrįstumu. Minėti antstolio veiksmai turėjo būti skundžiami nedelsiant po jų atlikimo, tačiau pareiškėja tokia galimybe nepasinaudojo, todėl ir šiuo metu ji gali skųsti tik tuos antstolio veiksmus, kurie atlikti priimant skundžiamą patvarkymą.
11.3. Pažymi, kad 2018 m. gegužės 17 d. teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą nebuvo, nes teismo sprendimas, kuriuo vykdomasis dokumentas pripažintas negaliojančiu, buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo. Šiuo metu antstolis vykdo išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartimi pripažintas teisėtu ir galiojančiu. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais atmesti ir visi pareiškėjos reikalavimai pripažinti vekselį, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, negaliojančiu. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys įsiteisėjusiais teismu sprendimais konstatuotoms aplinkybėms bet kokie pareiškėjos teiginiai apie vekselio ar jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo neteisėtumą.
11.4. Pagrindinis skolininkas UAB „Videlena“ šiuo metu yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro, o bankroto proceso metu išieškotojo reikalavimai nebuvo patenkinti. Pareiškėja taip pat buvo viena iš UAB „Videlena“ kreditorių, todėl jai yra žinoma apie tai, kad trečiosios eilės kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti. Atitinkamai išieškotojas teisėtai ir pagrįstai visos skolos išieškojimo siekia iš kitos solidariosios skolininkės – pareiškėjos.
11.5. Pareiškėja, būdama vykdymo proceso dalyve, turi pareigą elgtis rūpestingai ir teisę pateikti visus duomenis apie įsiskolinimo dydį. Jei pareiškėja mano, kad ji yra sumokėjusi didesnę skolos dalį, nei nurodo išieškotoja, tai ji turi teisę pateikti antstoliui tai patvirtinančius įrodymus ir įrodinėti kitokį skolos dydį. Deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti teiginiai apie tariamai netinkamai nustatytą skolos dydį negali būti pagrindu stabdyti vykdymo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.).
13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. gegužės 2 d. UAB „Videlena“ ir UAB „Hansa lizingas“ (dabar – UAB „Swedbank lizingas“) sudarė faktoringo sutartį dėl UAB „Videlena“ pateiktos produkcijos apmokėjimo. Dalis skolos pagal faktoringo sutartį buvo negrąžinta, todėl lizingo bendrovė pareikalavo pasirašyti vekselį. UAB „Videlena“ 2008 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2008 m. rugsėjo 5 d. sumokėti lizingo bendrovei 473 098,67 Lt (137 018,85 Eur). Už šio įsipareigojimo įvykdymą laidavo UAB „Videlena“ akcininkai – V. B., V. B. ir V. S..
15. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. 2008 m. spalio 7 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-15095, kuriuo pareikalavo iš skolininko UAB „Videlena“ ir laiduotojų V. B., V. B. bei V. S. solidariai išieškoti 334 273,37 Lt skolą su priklausančiomis 6 (šešių) procentų metinėmis palūkanomis, paskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo, pagal 2008 m. rugpjūčio 28 d. išrašytą vekselį išieškotojos UAB „Hansa lizingas“ (dabar – „Swedbank lizingas“ , UAB) naudai.
16. Iš antstolės V. Š. 2008 m. lapkričio 11 d. pažymos matyti, kad jos kontoroje buvo vykdomas 334 273,37 Lt skolos išieškojimas iš skolininkės UAB „Videlena“. Pažymoje nurodyta, kad skolos likutis 2008 m. lapkričio 11 d. yra 285 216,75 Lt.
17. Minėtą vykdomąjį įrašą išieškotoja 2008 m. spalio 13 d. pateikė vykdyti ir antstolio R. S. kontorai, prašydama pradėti skolos išieškojimą iš laiduotojos V. B.. Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą priverstiniam vykdymui, atliko pradinius vykdymo veiksmus. Apeliantė 2008 m. spalio 23 d. informavo antstolį, kad ji yra informuota apie pradėtus išieškojimo veiksmus ir prašė leisti įsiskolinimą dengti kartu su pagrindiniu skolininku – UAB „Videlena“, o jam nepadengus skolos per 2 mėnesius, įsipareigojo visą skolą dalimis padengti prie 6 mėnesius.
18. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartimi pagrindinei skolininkei UAB „Videlena“ iškelta bankroto byla, o šio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pagrindinė skolininkė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto.
19. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1175-xx/2011, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568. Šios nutarties pagrindu antstolis R. S. 2011 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą sustabdyti vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. B..
20. Antstolis 2018 m. gegužės 17 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-70-3852, kuriuo, vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vykdomąją bylą Nr. 0070/08/01568 dėl 96 812,26 Eur skolos išieškojimo iš apeliantės V. B. išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“ naudai nutraukė ir kitu tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-18-70/3581 vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai – Vilniaus rajono 7-ajam notarų biurui. Patvarkyme nurodė, kad gautas Šiaulių apygardos teismo sprendimas 2-68-372/2014-03-05, kuriuo panaikintas 2008 m. spalio 7 d. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. išduotas vykdomasis įrašas.
21. „Swedbank“, AB darbuotoja (ne bylos dalyvis) 2019 m. liepos 3 d. antstoliui parašė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad antstolis vykdo skolos išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-15095 vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568 ir klausė, kokių veiksmų ėmėsi antstolis, kad vykdomoji byla būtų atnaujinta ir tęsiamas skolos išieškojimas. Su prašymu paklausėjas pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016.
22. Antstolis R. S. 2019 m. liepos 24 d. raštu kreipėsi į Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarę dėl vykdomojo dokumento Nr. JŠ-15095, kuriuo buvo išieškoma 96 812,26 Eur skola iš skolininkės V. B. išieškotojo „Swedbank lizingas“, UAB naudai, grąžinimo tolimesniam vykdymui. Vykdomasis įrašas iš notarės antstolio kontoroje gautas 2019 m. rugpjūčio 8 d.
23. Antstolis nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. toliau tęsė minėtos skolos išieškojimo iš apeliantės veiksmus, priiminėjo atitinkamus patvarkymus, areštavo apeliantės turtą. Skolininkė 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė antstoliui skundą dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. priimtų patvarkymų ir prašė antstolio sustabdyti bet kokius išieškojimo iš jos veiksmus, laikė juos neteisėtais. Antstolis 2019 m. spalio 3 d. patvarkymu tenkino skolininkės skundą ir pakoregavo skolos dydį pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį, kuria patvirtintas patikslintas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 53 811,29 Eur kreditorinis reikalavimas UAB „Videlena“ bankroto byloje.
24. Apeliantė Kauno apylinkės teismui 2019 m. spalio 9 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568 vykdymo veiksmus. Skunde nurodė, kad išieškojimas iš jos nėra galimas, nes suėjęs senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-2896-285/2020, pareiškėjos skundą atmetė. Nutartyje teismas nurodė, kad po to, kai antstolis 2018 m. gegužės 17 d. nutraukė vykdomąją bylą, ši byla buvo pradėta iš naujo, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 17 d., o tai reiškia, kad senaties terminas nėra praleistas. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą, 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-658-480/2020, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį paliko nepakeistą.
25. Pareiškėja 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į antstolį R. S. su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0070/08/01568 CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir grąžinti Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2008 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 15095 Šiaulių apygardos teismui kaip neįvykdytą. Antstolis 2020 m. birželio 15 d. raštu informavo skolininkės atstovą, kad vykdomasis dokumentas yra vykdymo eigoje ir tolimesnis skolos išieškojimas bus vykdomas CPK numatyta tvarka.
26. Išieškotoja 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo antstolį, kad pagal 2008 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą V. B. skola išieškotojai 2020m. rugpjūčio 24 dienai yra 166 843,72 Eur, iš jos: 96 812,26 Eur priteistos skolos likutis ir 70 031,46 Eur paskaičiuotos įstatyminės palūkanos.
27. Antstolis, vadovaudamasis išieškotojos 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu, 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-70-20233, kuriuo nutarė išieškoti iš apeliantės 96 812,26 Eur skolą, 68 755,60 Eur palūkanas, 7286,91 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 172 854,77 Eur. Tą pačią dieną antstolis priėmė nurodymą visą šia sumą priverstinai nurašyti nuo skolininkės V. B. sąskaitos.
28. Apeliantė su šiais patvarkymais nesutinka ir pateikė antstoliui skundą. Pažymėtina, kad apeliantė nesutinka ne tik su 2020 m. rugpjūčio 27 d. priimtais patvarkymais, bet ji nesutinka ir su skolos dydžiu bei antstolio veiksmais, susijusiais su terminų skaičiavimu priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti.
29. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
30. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
31. Atkreiptinas dėmesys, kad esminis momentas antstoliui pradėti vykdymo veiksmus yra vykdomojo dokumento pateikimas (CPK 650 str.). Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad notarė vykdomąjį įrašą išdavė 2008 m. spalio 7 d., kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. S. 2008 m. spalio 13 d. ir jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0070/08/01568. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši vykdomoji byla buvo nutraukta 2018 m. gegužės 17 d. antstolio patvarkymu Nr. S-18-70-3852 ir vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai.
33. CPK 629 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, antstolis, gavęs ne išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“, bet AB „Swedbank“ darbuotojos elektroninį laišką, savo iniciatyva pareikalavo iš Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės grąžinti 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą ir savo iniciatyva atnaujino užbaigtą vykdomąją bylą, nors tokia galimybė įstatyme nenumatyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolio veiksmų (ne)teisėtumą, į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos, pareiškėjos skundo kontekste, teisiškai neįvertino.
34. Pažymėtina, kad pagal CPK 631 straipsnio 3 dalį vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymo nustatytą terminą netrukdo pateikti šį dokumentą vykdymui, tačiau vykdomąjį dokumentą pakartotinai antstoliui pateikia išieškotojas, o antstolio pareiga nustatyti, ar nėra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, be kita ko patikrinant, ar nėra praleistas penkerių metų senaties terminas, numatytas CPK 606 straipsnyje.
35. Apeliantės teigimu, šis terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas, todėl antstolis išieškojimą vykdo neteisėtai. Skundžiamoje nutartyje teismas tik sutiko su antstolio argumentu, kad senaties terminas nėra praleistas, tačiau išsamiau šios aplinkybės nenagrinėjo ir nenurodė įstatymo (CPK normų), kuriuo remiantis padarė tokią išvadą (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliantė taip pat prašė įpareigoti išieškotoją pateikti skolos dydį pagrindžiančius dokumentus, tačiau antstoliui išieškotoja pateikė tik pažymą, kurioje nurodytas skolos dydis: 96 812,26 Eur skola ir 68 755,60 Eur palūkanos. Nors pagal vykdomąjį įrašą iš solidarių skolininkų nutarta išieškoti 334 273,37 Lt (atitinkamai 96 812,26 Eur), tačiau antstolės V. Š. 2008 m. lapkričio 11 d. pažyma patvirtina, kad jos kontoroje vykdant 334 273,37 Lt skolos išieškojimą iš pagrindinės skolininkės UAB „Videlena“, skolos likutis 2008 m. lapkričio 11 d. buvo 285 216,75 Lt (atitinkamai 82 604,48 Eur). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismo 2016m. sausio 26 d. nutartimi UAB „Videlena“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas 53 811,29 Eur sumai. Tai reiškia, kad dalis skolos pagal vykdomąjį įrašą buvo išieškota iš pagrindinio skolininko, tačiau bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir nesiaiškino, kokiu pagrindu išieškotoja reikalauja iš apeliantės išieškoti visą vykdomajame įraše nurodytą sumą ir kokių duomenų (skaičiavimų) pagrindu paskaičiavo 68 755,60 Eur dydžio palūkanas, t. y. neaiškus palūkanų paskaičiavimo laikotarpis ir kaip šis laikotarpis buvo vertinamas, kai vykdomoji byla buvo sustabdyta ir nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai. Be to, vykdant vykdomąjį dokumentą, kuriame palūkanų norma nurodyta procentais, pareiga paskaičiuoti palūkanas tenka ne išieškotojui, bet antstoliui. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo argumentų dėl skolos dydžio neišnagrinėjo ir šių aplinkybių iš viso nenustatinėjo.
37. Pažymėtina, kad pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį skolininkas ir laiduotojas kreditoriui atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai ir kreditorius gali reikalauti kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad jeigu vienas iš bendraskolių iš dalies įvykdo prievolę, kreditorius negali reikalauti iš kitų bendraskolių dar kartą vykdyti jau įvykdytos prievolės dalį (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).
38. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas procesinį sprendimą, teismas privalo įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje (CPK 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalis).
39. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tiesiog atmetė pareiškėjos skundą pritardamas antstolio argumentams, tačiau, kaip jau nurodyta, iš esmės pateiktų įrodymų nevertino, jų neanalizavo, nereikalavo naujų įrodymų, nenurodė kuriomis teisės normomis vadovavosi priimdamas procesinį sprendimą. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad dėl paminėtų proceso teisės normų pažeidimų liko neatskleista bylos esmė (tiek procesiniai, tiek materialieji skolininkės reikalavimai) (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
40. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir nesprendė pirmosios instancijos teismas. Teismui pačiam nagrinėjant pareikštus reikalavimus, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikštų reikalavimų teisinis ir faktinis pagrindai, priešingos šalies atsikirtimai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties ir apeliacinės instancijos teismo procesinių galių.
41. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja byloje esant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindams. Todėl teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.