- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-752-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01835-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
- 3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų
- 3.4.2.6.2Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
- 3.4.2.6.8Kiti su atsisakymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-712-805/2024 pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., antstolis S. V., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti MB „Precedentas, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 800,00 Eur sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 690,00 Eur sumą, būtiniesiems fizinio asmens poreikiams tenkinti iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti keturių mėnesių terminą pateikti mokumo atkūrimo plano projektą teismui.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis (transporto priemonių susidūrimas), kurio metu buvo sužalota R. D., V. Š. bei apgadintas tretiesiems asmenims (UAB „K.“) priklausantis turtas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėją pripažinus atsakingu už įvykusį transporto priemonių susidūrimą bei šio įvykio pasekmes, R. D. naudai iš pareiškėjo buvo priteista 12 666,82 Eur dydžio neturtinė žala ir 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o V. Š. naudai iš pareiškėjo buvo priteista 144,81 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu pareiškėjo vairuota transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl to draudimo kompanija dėl turto sugadinimo ir (ar) kitos žalos ar išlaidų nukentėjusiems asmenims išmokėjo atitinkamas draudimo išmokas, t. y. 298,13 Eur V. Š. bei 5 617,77 Eur R. D., kurios regreso tvarka draudimo kompanijai buvo priteistos iš pareiškėjo. Kauno apylinkės teismo Prienų rūmai 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-801-950/2014 patvirtino tarp pareiškėjo ir draudiko sudarytą taikos sutartį dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuria pareiškėjas įsipareigojo atlyginti draudikui 16 258,70 Eur dydžio nuostolius (išmokėta kompensacija už sveikatos sutrikdymą bei kitą žalą) šalių nustatytais terminais ir tvarka. Kauno apylinkės teismo Prienų rūmų 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-828-939/2015 dėl žalos regreso tvarka priteisimo draudikui iš pareiškėjo papildomai priteista 14 453,69 Eur žalos atlyginimo (už kompensaciją, išmokėtą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei draudimo išmoką nukentėjusiajai), 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 436 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas pažymėjo, kad niekuomet nevengė savo įsipareigojimų ir dėjo maksimalias pastangas kaip įmanoma greičiau juos padengti. Pareiškėjas savo ir kitų asmenų pagalba žalą, kuri priteista tiesiogiai R. D. (t. y. 12 666,82 Eur) ir V. Š. (144,81 Eur) šiai dienai yra visiškai atlygino. Vis gi, kol pareiškėjas dengė žalą nukentėjusiems, buvo uždelstas prievolių draudikui vykdymas, kas lėmė tai, kad susikaupė pareiškėjui finansiškai nepakeliamo dydžio palūkanos. Šiai dienai pareiškėjas draudikui turi sumokėti ne vien priteistą 29 700,45 Eur sumą (kurios pagrįstumą ir pareigą padengti pareiškėjas visuomet pripažino ir pripažįsta), bet ir daugiau nei 161 tūkst. Eur dydžio palūkanų, kurių dydis pareiškėjui yra absoliučiai nepakeliamas. Būtent susikaupusių palūkanų dydis (ir tolimesnis jų didėjimas) sąlygoja pareiškėjo nemokumą, sąlygojamą pareiškėjo realių galimybių padengti šios sumos ir atsiskaityti už visus susidariusius finansinius įsipareigojimus nebuvimą. Pareiškėjas yra nepajėgus įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų, kadangi jo gaunamos pajamos nėra pakankamos turimiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Be to, šie įsipareigojimai yra didesni ir už pareiškėjo turimą turtą. Įvertinus aptartą, fizinio asmens bankrotas yra vienintelė galimybė pareiškėjui susigrąžinti mokumą. Bendra pradelstų įsiskolinimų suma yra 191 611,68 Eur, mokėjimo terminai yra suėję. Ši suma gali kisti atsižvelgiant į priskaičiuojamas palūkanas ar atsirandančias vykdymo išlaidas. Šiuo metu pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto, privalomai registruotino kilnojamojo turto, akcijų, vertybinių popierių, grynųjų pinigų, sąskaitose sukauptų lėšų ar kito turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Taip pat pareiškėjas neturi turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, atsiskaitomosiose sąskaitose nėra sukaupęs piniginių lėšų, neturi grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA). Pareiškėjas neturi skolininkų (debitorių), iš kurių galėtų gauti ar išieškoti turto. Pareiškėjas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju. Vidutinės pareiškėjo mėnesinės pajamos siekia apie 1 553,65 Eur neatskaičius mokesčių, priklausomai nuo premijų, darbo laiko ir kitų sąlygų. Pareiškėjas kitų pajamų už naudojimąsi autoriaus teisėmis, teises į išradimus, dividendų ir kt. negauna, nėra atsisakęs ar gavęs palikimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas banko sąskaitos sutartį sudarė tik 2022 m. sausio 4 d., kita buvo uždaryta dėl negalėjimo sumokėti banko paslaugų mokesčių dėl vykdymo procese taikytų areštų ir pasikeitusio reguliavimo darbo užmokestį pervesti tik į banko sąskaitą. Pareiškėjas nėra vedęs, neturi asmenų, kuriems yra reikalingas išlaikymas. Šiuo metu gyvena su mama, kuriai dėl patirto insulto padarinių reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SAM) sprendimu mamai yra nustatytas 5 procentų darbingumo lygis, taip pat antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 7 d. Atsižvelgiant į nurodytą, skaičiuojant neįrodinėtinas sumas būtiniesiems poreikiams tenkinti, pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalimi, t. y. MMA (840,00 Eur arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius) x 80 procentų = 506,00 Eur, ir 50 procentų nuo sumos viršijančios šia sumą ((1 000 Eur – 633 Eur) / 2 = 188,50 Eur) ir siekia 694,50 Eur. Taigi, kiekvieną mėnesį pareiškėjo neįrodinėtinos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos: 506,00 Eur + 188,50 Eur = 694,5 Eur tačiau, atsižvelgiant į kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų derinimą, pareiškėjas prašo jam paskirti 690,00 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Šiuo metu pareiškėjas dirbdamas gauna vidutinio dydžio pajamas. Darbo užmokestis dalinai priklauso ir nuo pasiekiamų rezultatų, tad tikėtina, kad darbo užmokestis (kartu ir grąžintinos sumos kreditoriui) ateityje didės.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys antstolė D. M., antstolis S. V. ir ADB „Gjensidige“ atsiliepimų į pareiškėjo reikalavimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui A. Š. fizinio asmens bankroto bylą.
5. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad A. Š. Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje. Nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies ir jai iš kaltinamojo A. Š. priteista 43 736 Lt (12 666,82 Eur) bei 2 000 Lt (579,24 Eur) advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš kaltinamojo jam priteista 500 Lt (144,81 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-689-950/2014 kreditorės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai iš skolininko A. Š. priteista 55 824,03 Lt (16 167,76 Eur) skola, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta: 2014 m. gegužės 5 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 314 Lt (90,94 Eur) žyminis mokestis. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑801-950/2014 patvirtinta tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo A. Š. sudaryta taikos sutartis. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje 2-828-939/2015 ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintas ieškinys atsakovui A. Š. dėl žalos regreso tvarka priteisimo patenkintas visiškai ir iš atsakovo A. Š. priteista 14 453,69 Eur žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (14 453,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 436,00 Eur žyminio mokesčio ir 203,26 Eur už ieškinio parengimą ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“.
6. Iš Lietuvos antstolių rūmų 2023 m. spalio 31 d. antstolių informacinės sistemos išrašo teismas taip pat nustatė, kad antstolis S. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0127/16/00244 pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-828-939/2016 dėl 15 092,95 Eur skolos, vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš A. Š. išieškotojos AB „Gjensidige“ naudai; taip pat kitą vykdomąją bylą Nr. 0127/16/00329 pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-408-950/2016, vykdomojoje byloje dėl 14 607,50 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš A. Š. išieškotojos AB „Gjensidige“ naudai. Antstolė D. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0100/15/00491 pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-828-939/2016 dėl 14 326,22 Eur, joje taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
7. Teismas nurodė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2023 m. gruodžio 18 d., todėl pareiškėjo sąžiningumas vertintinas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas neteistas, priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas. Pareiškėjo vardu registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto nėra, pareiškėjas nėra įtrauktas į apribojusių savo galimybę lošti asmenų sąrašą, nedalyvauja juridinių asmenų veikloje. Pareiškėjas nevedęs, išlaikytinių neturi. Pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu gyvena su mama, kuriai dėl patirto insulto padarinių reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Iš pateiktos 2022 m. liepos 22 d. specialiųjų poreikių pažymos teismas nustatė, jog G. Š. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 7 d. Be to, iš 2022 m. liepos 22 d. sprendimo dėl G. Š. darbingumo lygio teismas taip pat nustatė, jog jai nustatytas 5 procentų darbingumo lygis. Nagrinėjau atveju, nors ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl motinos sveikatos būklės patvirtina pridėti įrodymai, tačiau motinos sveikatos būklė pagal byloje pateiktus duomenis yra suprastėjusi nuo 2022 m., todėl teismas vertino, kad iki to laiko pareiškėjas galėjo ir privalėjo dėti maksimalias pastangas atlyginti susidariusią skolą, juolab, kad pats pareiškėjas nenurodo jokių kitų svarių priežasčių, dėl kurių jis būtų nemokus, diagnozuotų ligų, kurios ribotų jo galimybę dirbti, kad gauti didesnes pajamas, pareiškėjas neturi, tokių duomenų teismui jis neteikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Pareiškėjas nevedęs, nepilnamečių išlaikytinių, kuriems reikalinga kasdieninė materialinė parama, neturi. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog šeimoje be pareiškėjo yra ir kitų asmenų (brolių, seserų kaip patvirtino pats pareiškėjas), kurie turi pareigą padėti prižiūrėti sergančią motiną, todėl tiek finansinė pagalba, tiek priežiūra turėtų būti paskirstyta atitinkamai visiems asmenims, turintiems pareigą rūpintis sveikatos problemų turinčia motina, neperkeliant priežiūros naštos vienam pareiškėjui, kita vertus, pagal amžių ir sveikatos būklę G. Š. turi teisę iš valstybės gauti pastovias pajamas, kompensuojamus vaistus bei medicininio pobūdžio paslaugas, kad užtikrinti sveikatos problemų turinčio asmens elementariuosius poreikius, be to, G. Š. atžvilgiu nėra priimto teismo procesinio sprendimo, kuriuo jai būtų skirta rūpyba dėl fizinės sveikatos būklės ar ji būtų pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse ar ribotai veiksnia tam tikrose srityse, dėl kurio pareiškėjas būtų asmeniškai įpareigotas teikti priežiūrą, finansinę nuolatinę pagalbą ar administruoti turtą.
8. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. birželio 21 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo gautinos kintamojo pobūdžio pajamos sudaro apie 600-950 Eur / mėn., kaip patvirtino pats teismo posėdžio metu jo uždarbis siekia apie 1 000 Eur į rankas, papildomai gauna komandiruotpinigius. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog darbovietėje jo gaunamas atlyginimas sudaro apie 1 553,65 Eur neatskaičius mokesčių ir, kad jam reikalinga kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti 694,50 Eur suma. Tuo tarpu pareiškėjas prašo bankroto administravimo procedūroms atlikti nustatyti 800 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) dydžio sumą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti pareiškėjo kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Vadinasi, pareiškėjas planuoja skirti ženkliai didesnę sumą bankroto administratoriaus paslaugoms apmokėti, tačiau nieko nepaaiškina ir nepateikia įrodymų, pagrindžiančių planuojamas gauti ženkliai didesnes pajamas.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi įgijęs paklausią specialybę, tačiau per visą laikotarpį nuo to momento kuomet atsirado pasekmės dėl neteisėto jo paties poelgio, savo turtinės padėties geresne linkme nepagerino, tiksliai nenurodė kokia žala iš jo atlygio ir per kurį laikotarpį buvo išskaityta, kad padengti nukentėjusiems padarytą žalą, nuosavo turto neįgijo, kas duoda pagrindo spręsti, kad toks jauno žmogaus elgesys buvo tendencingai nukreiptas į tai, kad sustabdyti skolų išieškojimą. Nors kitų skolinių įsipareigojimų kreditoriams pareiškėjas neįgijo, vis tik, byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į didesnių pajamų gavimą bei norą atsiskaityti su esamais kreditoriais, dengiant bent dalį teismo procesiniais sprendimais priteistų sumų, taip pat nėra ir duomenų, liudijančių, kad jo banko sąskaita buvo uždaryta dėl negalėjimo sumokėti banko paslaugų mokesčių dėl vykdymo procese taikytų areštų, o ne paties pareiškėjo iniciatyva, kad išvengti skolinių pareigų vykdymo ir, kad tik nuo 2022 m. sausio 4 d. dėl neva tai pasikeitusio reguliavimo darbo užmokesčio srityje, kilo pareiga pervesti darbo užmokestį į pareiškėjo banko sąskaitą.
10. Pasak pareiškėjo, jis tapo nemokiu dėl to, kad sudarius taikos sutartį su draudimo įmone, pastarasis neįsigilino į sutarties sąlygas bei su jomis tinkamai nesusipažino, pareiškėjas neapskaičiavo savo finansinių galimybių tinkamai vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus, todėl laiku nemokėjo skolos, o už tai, jog pareiškėjas laiku nemokėjo skolos, jam buvo skaičiuojamos palūkanos. Su šiais pareiškėjo teiginiais teismas sutiko, vis tik, laikė, kad vien tik toks pareiškėjo argumentavimas, nagrinėjamu atveju atsiradus skoliniams įsipareigojimas nusikalstamos veikos rezultate, nesudaro pagrindo iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas, kaip silpnesnioji šalis, galėjo kreiptis į teismą, kad apginti galimai pažeistas savo teises, prašydamas teismo pripažinti sudarytos sutarties atitinkamas sąlygas negaliojančiomis / niekinėmis, prašyti sumažinti palūkanas ar delspinigius, ar pan., tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismas vertino, kad aptartų duomenų sąsajoje nustatytas pareiškėjo nesąžiningumas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Š. prašo priimti naujus įrodymus ir panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės pagal pareiškime nurodytus reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, skundžiamos nutarties motyvuose konstatuodamas faktines aplinkybes, kurios neturi teisinės reikšmės keliant fizinio asmens bankroto bylą. Teismas vertino ne pareiškėjo aktyvius veiksmus, sudarant sandorius ar siekiant išvengti prievolių vykdymo taip mažinant jam priklausantį turtą (ar pajamas), iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, taip pat nenustatinėjo aplinkybių, ar tokie sandoriai (ar veiksmai) buvo atlikti, o iš esmės bankroto bylos neiškėlimo motyvus susikoncentravo į neva pareiškėjo pasyvų elgesį nesiimant tinkamų priemonių savo padėčiai pagerinti.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų balanso pažeisdamas pagrindinį fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo principą ir nemokumo atkūrimo tikslą. Byloje nepateikta duomenų, paneigiančių pareiškėjo sąžiningumo prezumpciją, t. y. nė vienas iš kreditorių neišdėstė pozicijos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir nepateikė teismui duomenų ar prieštaravimų apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų, neturėjo jokio pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningumu. Ir jei tokių duomenų nepakanka arba kyla abejonės jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, teismas turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Nei bylą nagrinėjęs teismas, ar kiti byloje dalyvavę asmenys nereikalavo pateikti duomenų, kiek pareiškėjas grąžino skolų kreditoriams per paskutinius trejus metus.
11.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad per paskutinius daugiau nei trejus metus pareiškėjo darbo užmokestis nuolat didėjo, kas rodo, jog jis deda pastangas savo finansinei padėčiai pagerinti ir teisingai pusiausvyrai su kreditorių interesais nustatyti. Byloje nėra jokių „chrestomatinių“ pareiškėjo pasyvumą pagrindžiančių aplinkybių: pareiškėjas darbo neatsisakė, etato (darbo laiko) nesusimažino, atlyginimo nesusimažino, daugiau naujų skolų (pvz., už komunalines paslaugas) neatsirado, papildomų įsipareigojimų neprisiėmė (pvz., paskolų, lizingo, išperkamosios nuomos įsipareigojimų), gyvena pas mamą (t. y. nemoka už būsto nuomą), išsilaikė papildomas licencijas ar leidimus. Teismas visiškai nenustatinėjo ryšio tarp (menamo) pareiškėjo nesąžiningumo ir pareiškėjo nemokumo.
11.4. Dalis motyvacijos skundžiamoje nutartyje yra paremta aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos teismo posėdžio metu, nebuvo atskleistos nagrinėjant bylą iš esmės, o tokiais motyvais grindžiant nutartį sudaroma „siurprizinė“ situacija, nes pareiškėjas neturėjo galimybių pateikti savo nuomonės. Pirmosios instancijos teismo išvada apie bankroto administravimo išlaidos skiriamos sumos dydį yra nepagrįstos. Bankroto administravimo išlaidoms skiriama 800,00 Eur suma yra numatyta keturiems mėnesiams (maždaug po 200 Eur / mėn.) iki teismui būtų pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas. Sustabdžius išieškojimo veiksmus – 260 Eur suma (kuri kiekvieną mėnesį yra pervedama antstoliui S. V.) bus kaupiama 4-6 mėnesius ir panaudota bankroto administravimo išlaidoms iki mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo padengti. Šis klausimas teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėjamas, todėl toks teismo motyvas yra „siurprizinis“.
11.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino byloje pateiktus duomenis (dokumentus), iš esmės iškreipdamas faktinę situaciją ir neteisingai konstatuodamas aplinkybes. Teismo motyvas, kad pareiškėjo banko sąskaita buvo uždaryta dėl negalėjimo sumokėti banko paslaugų mokesčių ir dėl vykdymo procese taikytų areštų, siekiant išvengti skolinių pareigų vykdymo yra visiškai klaidinga. Banko sąskaita būtent nebuvo uždaryta dėl šių priežasčių ir tuo labiau jokios įtakos skolų mažėjimui ar didėjimui banko sąskaitas neturi ir negali turėti. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta visiškai klaidinga aplinkybė, kad nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į didesnių pajamų gavimą bei norą atsiskaityti su esamais kreditoriais, dengiant bent dalį teismo procesiniais sprendimais priteistų sumų. Į bylą yra pateikti pareiškėjo banko išrašai, taip pat vykdomųjų bylų suvestinės iš kurių matyti, kad kiekvieną mėnesį pareiškėjas padengdavo ir toliau dengia 200-260 Eur sumą. Byloje neatsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėjas rūpinasi neįgalia mama, kad susirasti dar geriau (daugiau nei vidutinis darbo užmokestis) apmokamą darbą yra sudėtinga, kad pareiškėjo išsilavinimas ir kitos savybės ar aplinkybės sudaro sunkumų mažinti įsiskolinimą kreditoriams. Teismo nutartyje klaidingai nurodyta, kad pareiškėjas naudojasi šiuo pretekstu nedėdamas maksimalių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nors visi duomenys rodo, kad pareiškėjas stabiliai (daugiau ar mažiau) moka savo kreditoriams, įsiskolinimą pripažįsta ir įsipareigojimų nevengia. Galiausiai, skundžiamos nutarties motyvais, bankroto bylos fiziniam asmeniui nebūtų įmanoma iškelti apskritai jokiam asmeniui. Nuolat auganti palūkanų (už skolas) suma yra didesnė už maksimalią leistiną priverstinai išieškoti ir kasmėnesinėmis dalimis dengti įsiskolinimą.
11.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika nustatydamas, kad pareiškėjas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, nors pareiškėjas nenuslėpė jokios informacijos ar turto, ir nesudarė jokių sandorių siekdamas sumažinti savo turtą ar gaunamas pajamas. Teismas nutartyje net nenurodė, koks laikotarpis (skoloms padengti) laikytinas protingu, nors kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Be to, konstatuoti fizinio asmens nesąžiningumą vien tuo aspektu, kad jis nedėjo maksimalių pastangų gražinti didesnės dalies skolos nei šiuo metu grąžina, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kuri formuluojama remiantis Lietuvos Respublikoje priimtu nemokumo bylų fiziniams asmenims modeliu, pagal kurį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų.
12. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (apeliantas) A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, konstatavęs jo nesąžiningumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kuria jam atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymo normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, ir netinkamai vadovavosi teismų praktika, ko pasėkoje nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir dėl to jam negali būti keliama bankroto byla.
16. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
17. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
18. FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Kita vertus, vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu jų neužteks jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑561/2014).
19. Taigi, norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigė, kad jo įsipareigojimai kilo (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio pagrindu, dėl kurio iš jo kitų asmenų naudai buvo priteistas žalos atlyginimas. Pagrindiniai įsiskolinimai yra susidarę draudikui, kuris dėl turto sugadinimo ir (ar) kitos žalos ar išlaidų nukentėjusiems asmenims išmokėjęs atitinkamas draudimo išmokas, įgijo regreso teisę į pareiškėją, o taip pat už uždelstą prievolių draudikui vykdymą buvo skaičiuojamos ir palūkanos. Šiai dienai pareiškėjas draudikui turi sumokėti ne vien priteistą 29 700,45 Eur sumą, bet ir daugiau nei 161 tūkst. Eur dydžio palūkanų. Pareiškėjas nurodė, kad jo kreditoriai pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą yra: 1) ADB „Gjensidige“ – 15 092,95 Eur skola ir 4 880,60 Eur priskaičiuotos palūkanos (skolos pagrindas: Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑801-950/2014, kuria patvirtinta tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo A. Š. sudaryta taikos sutartis), įvykdymo terminas – 2016 m. vasario 10 d.; 2) ADB „Gjensidige“ – 14 607,50 Eur skola ir 158 030,63 Eur palūkanos (skolos pagrindas: Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2‑828‑939/2015, kuriuo ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintas ieškinys atsakovui A. Š. dėl žalos regreso tvarka priteisimo patenkintas visiškai ir iš atsakovo A. Š. priteista 14 453,69 Eur žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (14 453,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 436,00 Eur žyminio mokesčio ir 203,26 Eur už ieškinio parengimą), įvykdymo terminas 2016 m. kovo 16 d. Bendra pradelstų įsipareigojimų suma yra 191 611,68 Eur, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Pareiškėjas įrodinėjo, kad būtent susikaupusių palūkanų dydis (ir tolimesnis jų didėjimas) sąlygojo pareiškėjo nemokumą, pareiškėjas yra nepajėgus įvykdyti finansinių įsipareigojimų, kadangi jo gaunamos pajamos nėra pakankamos turimiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti.
21. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kitaip tariant, vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą. Toks sąrašas pateikiamas FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatyta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu <...>. Teismui nustačius, kad asmuo turi tik tokių skolinių įsipareigojimų, iš kurių kylantys reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus bankroto bylai nenurašomi, arba jeigu ir yra nurašomų reikalavimų, bet jų suma neviršija 25 MMA, toks fizinis asmuo negali būti pripažintas nemokiu ir tokiu atveju jam bankroto byla negali būti iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 24 punktas).
22. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, nors pirmosios instancijos teismas ir vertino pareiškėjo gaunamas pajamas, jo turimo turto masę, taip pat turimus įsipareigojimus kreditoriams, bet iš esmės neatskleidė, ar pareiškėjo finansinė būklė (ne)atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos fizinio asmens nemokumo sąlygos, t. y. nenustatė, ar pareiškėjo skolų suma viršija 25 MMA, ar visi pareiškėjo turimi kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti įskaitomi (jei ne, tai kurie yra įskaitomi, kurie nėra įskaitomi), kaip tai nurodyta šios nutarties 21 punkte, ar jo turimų skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, ir ar pareiškėjas per protingą terminą turi galimybę šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų, o savo atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą išimtinai grindė pareiškėjo nesąžiningumo konstatavimu.
23. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės: 1) turi būti konstatuotas sąžiningo fizinio asmens nemokumas; 2) ir tik nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra nei vienos iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
24. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑313‑313/2021, 38 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas). Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).
26. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 konstatavo, kad iki šiol formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas nesutampa. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje nusprendė, kad ši praktika yra tikslintina, formuluojant tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis.
28. Taigi aptartas kasacinio teismo išaiškinimas nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo aspektu, t. y. numatant, kad, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kitaip tariant yra teisiškai reikšmingas fizinio asmens nemokumo momentas ir priežastinis ryšys tarp praeityje atliktų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų ir fizinio asmens nemokumo, t. y. tokie veiksmai turi būti esminė fizinio asmens tapimo nemokaus priežastis, kai nemokumo momentas patenka į paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
29. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai).
30. Nesąžiningu asmuo gali būti pripažįstamas ir tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 516/2014).
31. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, neįvertino nei, kokius FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytus konkrečius nesąžiningus veiksmus atliko pareiškėjas ar susilaikė nuo konkrečių veiksmų atlikimo, nei, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų atlikimo (neveikimo) ir pareiškėjo kilusio nemokumo, kaip tai išaiškinta šioje nutartyje aptartoje kasacinio teismo praktikoje. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas tam tikrą pareiškėjo elgesį (neveikimą), neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. visiškai nevertino ir nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp pareiškėjo (ne)sąžiningumo ir jo nemokumo, ar pareiškėjas sąmoningai siekė susidaryti jo turimiems skoliniams įsipareigojimams, kokią reikšmę pareiškėjo veiksmai (neveikimas) turėjo jo nemokumui ir pan., o iš esmės apsiribojo tuo, kad pareiškėjas sąmoningai nesiekė gerinti savo turtinės padėties ir nesiėmė kitų veiksmų, siekiant sumažinti savo turimus įsipareigojimus (besikaupiančias palūkanas / delspinigius).
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas planuoja skirti ženkliai didesnę sumą bankroto administratoriaus paslaugoms apmokėti, tačiau nieko nepaaiškina ir nepateikia įrodymų, pagrindžiančių planuojamas gauti ženkliai didesnes pajamas, taip pat nepateikė duomenų, liudijančių, kad jo banko sąskaita buvo uždaryta dėl negalėjimo sumokėti banko paslaugų mokesčių dėl vykdymo procese taikytų areštų, o ne paties pareiškėjo iniciatyva. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas jose turi būti aktyvus; tai apima teismo teisę ex officio (liet. pagal pareigas) tikrinti fizinio asmens sudarytus sandorius ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑516/2014). Taigi, nustačius, kad byloje trūksta tam tikrų konkrečių duomenų (pvz., duomenų, susijusių su pareiškėjo gaunamomis pajamomis, sąskaitos uždarymo aplinkybėmis ir pan.), teismas turi pareigą jų pareikalauti iš pareiškėjo (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba surinkti juos savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad, kilus tokioms abejonėms, pirmosios instancijos teismas būtų siūlęs pareiškėjui pateikti reikalingus klausimo teisingam išnagrinėjimui būtinus duomenis ir / ar pats jų pasireikalavęs iš atitinkamų institucijų.
33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo A. Š. (ne)mokumu ir (ne)sąžiningumu, liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir byloje galėjo būti priimtas nepagrįstas bei neteisėtas teismo procesinis sprendimas. Esant šioms priežastims, pareiškėjo A. Š. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis panaikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.