Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2490-936/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-17
Bylos Nr.: e2S-2490-936/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01117-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Ieškovas: M. K.
Atsakovas: G. R.
Trečiasis asmuo: kooperatinė bendrovė „Akademinė kredito unija“
Išvadą teikia: Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.1.18.2.12Įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti
3.1.18.7Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-2490-936/2024Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01117-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.1.18.2.12; 3.1.18.7; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) M. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. patikslintą ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo G. R. priešieškinį ieškovei M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos pritesimo bei prievolės kreditoriui, trečiasis asmuo kooperatinė bendrovė „Akademinė kredito unija“, institucija teikianti išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą G. R. kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. pervesti į ieškovės M. K. vardu atidarytą banko sąskaitą po 591,45 Eur prievolei kreditoriui kooperatinei bendrovei (toliau – KB) „Akademinė kredito unija“ pagal 2021 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje.

1.1. Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus šios civilinės bylos nagrinėjimui ir teismui priėmus sprendimą šioje civilinėje byloje, būsimo teismo sprendimo dalyje dėl reikalavimo priteisti ½ dalį išmokų, sumokėtų kreditoriui, įvykdymas gali pasunkėti ir / arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovas turi įsiskolinimą, t. y. laikino išlaikymo įsiskolinimas siekia 1 800 Eur ir atsakovo turtinė bei finansinė padėtis gali nepasikeisti. Tokiu būdu atsakovo įsiskolinimas ieškovei, susidaręs ieškovei vienasmeniškai nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. vykdant solidariąją prievolę, ilgą laiką nebūtų išieškotas.

1.2. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų santuokoje atsiradusių solidariųjų prievolių tinkamą įvykdymą bei subalansuotų abiejų šalių padėtį ir solidariosios prievolės įvykdymo naštą paskirstytų tarp šalių. Be to, išnyktų teisinis pagrindas tikslinti jau pareikštą reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės netiesiogiai yra susijusios ir su šalių nepilnamečių vaikų interesų apsauga. Teismui tenkinus ieškovės prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šiuo metu ieškovės kreditoriui mokamos sumos dalis – 591,45 Eur – būtų naudojama nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas G. R. atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė ieškovės M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

2.1. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti atmestas, kadangi būtent prašymo tenkinimas iškreiptų dalintino turto balanso skaičiavimą byloje ir užvilkintų bylos nagrinėjimą. Abi ginčo šalys šalių dalintino turto balanso skaičiavime naudoja negrąžinto kredito dydį (143 511,71 Eur), nurodytą ieškovės 2024 m. kovo 22 d. patikslintame ieškinyje, kuris skaičiuojant šalims tenkančio turto balansą, iš esmės ir išspręs ieškovės kompensacijos už prievolės vykdymą klausimą, kadangi iš ieškovei tenkančios turto dalies bus atimtas didesnis kredito dydis, nei realiai bus tuo metu. Teismui tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susidarytų situacija, jog kredito dydžiui mažėjant, atsakovas privalėtų tikslinti priešieškinį ir perskaičiuoti dalintino turto balansą, kadangi jis kiekvieną mėnesį kistų ir nebūtų tikslus. Ieškovei už vykdomą kreditą iš esmės bus kompensuota priimant galutinį sprendimą, skaičiuojant dalintino turto balansą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas turėtų tikslinti priešieškinio reikalavimą, kadangi dalintino turto balanse ieškovei būtų priskiriama vis mažesnio dydžio prievolė ir atitinkamai didėtų atsakovui priteistina kompensacija už turtą, kadangi prievolę ir turtą po santuokos nutraukimo prašo pasilikti asmeniškai ieškovė M. K..

Šalies argumentai

2.2. Atsakovas pažymi, jog pateikto patikslinto ieškinio 7 reikalavimu ieškovė M. K. prašo pripažinti ieškovės M. K. ir atsakovo G. R. piniginę prievolę kreditoriui KB „Akademinė kredito unija“ pagal 2021 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės M. K. prievole. Atsakovas G. R. ir kreditorius KB „Akademinė kredito unija“ su šiuo reikalavimu sutinka. Taip pat ieškovė patikslintu ieškiniu prašo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas atsiliepimu ir priešieškiniu su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka. Atsakovas sutinka šį ar kitą turtą parduoti ir grąžinti prievolę kreditoriui, tačiau su tokiu pasiūlymu nesutinka ieškovė. Jeigu ieškovė nesutinka, naudojasi ir prašo šį turtą pasilikti asmeniškai, tai atitinkamai ir turėtų vykdyti su šiuo turtu susijusią prievolę iki galutinio sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovės M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė moka kreditą KB „Akademinė kredito unija“ pagal 2021-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp minėtos kreditorės ir M. K. (R.) bei G. R., patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) su aikštelės dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Ieškovė patikslinto ieškinio 6.1. reikalavimu (procesinio dokumento Nr. DOK-19141) prašo ies?kovei M. K. asmenine?s nuosavybe?s teise priteisti natu?ra butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/6 kitus inz?inerinius statinius – aiks?telę, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat patikslinto ieškinio 7. reikalavimu ieškovė prašo pripaz?inti ies?kove?s M. K. ir atsakovo G. R. piniginę prievolę kreditoriui KB ,,Akademine? kredito unija“ pagal 2021 m. gruodz?io 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ies?kove?s M. K. prievole. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį bei priešieškinyje su minėtais reikalavimais sutiko.

3.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė nenurodė bei nepateikė teismui pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo dalyje dėl reikalavimo priteisti ½ dalį išmokų, sumokėtų kreditoriui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vien atsakovo įsiskolinimas už laikiną išlaikymą ir teiginiai, kad atsakovo turtinė ir finansinė padėtis gali neturėti esminių pokyčių bei ieškovės kreditorei mokamos sumos dalis – 591,45 Eur – būtų naudojama nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina. Todėl darytina išvada, kad šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovės prašymas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

3.3. Pažymėjo, kad šalių kreditorinio įsipareigojimo kreditorei KB ,,Akademine? kredito unija“ pagal 2021 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) klausimas bus sprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

4. Ieškovė M. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Ieškovė mano, kad teismo apsisprendimą netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo lėmė ieškovės pareikštas reikalavimas pripažinti solidariąją šalių prievolę kreditorei KB ,,Akademinė kredito unija“ pagal 2021 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės prievole. Tiek teismas, tiek ir atsakovas pripažįsta faktą, kad šiuo metu prievolė kreditorei KB ,,Akademinė kredito unija“ yra solidarioji šalių prievolė. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Vadinasi, ieškovė, šiuo metu viena vykdydama solidariąją jos ir atsakovo prievolę, kas mėnesį įgyja reikalavimo teisę į atsakovą atlyginti įvykdytos solidariosios prievolės ½ dalį.

4.2. Ieškovės reikalavimas pripažinti prievolę kreditorei asmenine ieškovės prievole jokiu būdu nepanaikina atsakovo kaip bendraskolio pareigos vykdyti prievolę tinkamai, todėl tol, kol nėra priimtas sprendimas dėl prievolės padalijimo, taip pat prievolės vykdymas atsakovo atžvilgiu nėra sustabdytas, atsakovas taip pat privalo tinkamai vykdyti solidariąją prievolę kreditorei. Esant tokiai faktinei padėčiai, pareiga vykdyti solidariąją prievolę negali būti perkelta vien ieškovei, o atsakovas, nevykdantis šios prievolės tik dėl to, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą pripažinti solidariąją prievolę asmenine prievole, turi būti įpareigotas vykdyti solidariąją prievolę kreditorei dalyje iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

4.3. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nėra įrodytos, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokiu būdu teismas paneigia įstatymu nustatytą pareigą atsakovui tinkamai vykdyti savo prievoles bei toleruoja atsakovo prievolių nevykdymą, tuo pačiu jau dabar, kai klausimas dėl solidariosios prievolės modifikavimo dar nėra išspręstas, perkeldamas bendrų santuokoje įgytų prievolių vykdymo naštą tik ieškovei. Ieškovė jau dabar solidariąją prievolę vykdo iš savo asmeninių lėšų, nors bendrosios solidariosios prievolės turi būti vykdomos iš bendro turto.

Atsiliepimas

5. Atsakovas G. R. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nurodydamas, jog ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalis numato, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Pažymėtina, jog reikalavimo teisę solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas įgyja įvykdęs solidariąją prievolę. Būtent kreditorius pasirenka, iš kurio solidariosios prievolės skolininko reikalauti prievolės įvykdymo. Ieškovės pareikštas reikalavimas nėra susijęs su grėsme dėl būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl būsimų kredito įmokų priteisimo ir šiuo metu nedisponuoja reikalavimo teise priteisti pusę būsimų įmokų, kadangi, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, tokią reikalavimo teisę įgis tik įvykdžiusi prievolę. CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Įstatymas suteikia neginčijamą teisę solidariosios prievolės kreditoriui, prievolės įvykdymo reikalauti iš bet kurio iš solidariųjų skolininkų. Reiškia kreditorius turi teisę nukreipti reikalavimą tiek ieškovei, tiek atsakovui. Ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės iškreiptų šią situaciją, iš esmės numatant, jog nepaisant iš kurio iš skolininkų kreditorius ateityje pasirinks reikalauti prievolės įvykdymo, atsakovas vis tiek turėtų ieškovei pervesti ½ dalį kredito įmokų.

5.2. Ginčo atveju dėl prievolės kreditoriui KB ,,Akademinė kredito unija“ pagal 2021 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto priteisimo asmeniškai ieškovei M. K. byloje tarp šalių nėra ginčo, todėl solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimas bus išspręstas priimant galutinį sprendimą byloje. Šalys šalių dalintino turto balanso skaičiavime naudoja negrąžinto kredito dydį (143 511,71 Eur), kuris skaičiuojant šalims tenkančio turto balansą, iš esmės ir išspręs ieškovės kompensacijos už prievolės vykdymą klausimą, kadangi iš ieškovei tenkančios turto dalies bus atimtas didesnis kredito dydis, nei faktiškai bus galutinio teismo sprendimo priėmimo metu. Ieškovės pateiktas prašymas yra nepagrįstas, iškreiptų vykstantį procesą, dėl procesinių dokumentų tikslinimo užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą, todėl turi būti atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

10. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės patikslintas ieškinys, kuris yra priimtas pirmosios instancijos teismo, yra tikėtinai pagrįstas, t. y. ieškinyje yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas bei argumentacija, pateikti nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios privalomos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikė.

11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais atskirajame skunde iš esmės teigia, kad atsakovas nevykdo įstatyme nustatytos solidariosios prievolės kreditorei, o visa prievolės našta kreditorei tenka tik ieškovei. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė šiuos pagrindus - dėl atsakovo turtinės padėties, tam, kad santuokoje įgytos prievolės būtų tinkamai vykdomos, solidarioji šalių prievolės įvykdymo našta paskirstytina tarp šalių, ir tam tikra prasme dėl nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo.

12. Pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Šiuo atveju aktualu paminėti, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pavyzdžiui CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

13. Pirmiausia, paminėtina, kad ieškovės prašymas – įpareigoti atsakovą G. R. kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. pervesti į ieškovės M. K. vardu atidarytą banko sąskaitą po 591,45 Eur prievolei kreditoriui KB „Akademinė kredito unija“ pagal 2021 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje savo prasme yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią neigiamiems padariniams atsirasti.

14. CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tokiu atveju turi būti reiškiamas ir prevencinis ieškinys. Prevencinis ieškinys yra specifinis asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuriuo siekiama užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punktas). Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-464/2021). Šiuo atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles, priteisti neturtinę žalą, priteisti kompensaciją už ieškovės sumokėtą didesnę kredito dalį, kreditoriui KB ,,Akademine? kredito unija“, t. y. nėra pareiškusi prevencinių reikalavimų atsakovui, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

15. Ieškovė savo prašymą grindė CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kuriame nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).

17. Vertinant antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Nurodyti principai reikalauja, kad būtų užtikrinta šalių teisių pusiausvyra – būtų įvertinti šalių teisėti interesai, nei vienai iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų, nei reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti tikimybę, jog kita bylos šalis gali atlikti nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

19. Paminėtina, kad prievolės nevykdymas ar vengimas ją vykdyti savaime nelaikytinas asmens nesąžiningumu, dėl ko yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-1075/2024). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atsakovo atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022; 2024 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-400-790/2024).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningų veiksmų, o tai, kad atsakovas šiuo metu nevykdo šalių solidariosios prievolės savaime nelaikytina atsakovo nesąžiningumu. Svarbu pažymėti tai, kad ieškovė patikslinto ieškinio 6.1. reikalavimu prašo ies?kovei M. K. asmeninės nuosavybe?s teise priteisti natu?ra butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/6 kitus inžinerinius statinius – aiks?telę, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat patikslinto ieškinio 7. reikalavimu ieškovė prašo pripaz?inti ies?kove?s M. K. ir atsakovo G. R. piniginę prievolę kreditoriui KB ,,Akademine? kredito unija“ pagal 2021 m. gruodz?io 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės M. K. prievole. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį bei priešieškinyje su minėtais reikalavimais sutiko. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalių kreditorinio įsipareigojimo kreditorei KB ,,Akademine? kredito unija“ pagal 2021 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) klausimas bus sprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą.

21. Paminėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra pareiškusi reikalavimų, susijusių su būsimomis kredito įmokomis kreditorei KB ,,Akademine? kredito unija“, o tik reikalauja šią prievolę pripažinti jos asmenine, todėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais reikalavimais. Taip pat paminėtina, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taip pat nėra susijusios su reikalavimu priteisti ½ dalį jau sumokėtų kredito įmokų kreditorei KB ,,Akademine? kredito unija“.

22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis nėra kaupiamoji. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodyti argumentai susiję su atsakovo galimybėmis mokėti išlaikymą ir turtine padėtimi savaime nepagrindžia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui. Tai, kad šiuo metu ieškovė viena moka kredito įmokas, nors prievolė yra solidari, nepatvirtina fakto, kad kyla grėsmė būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y. kad priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą atsakovas vengs jį vykdyti.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį būtų apsunkintas tokio teismo sprendimo įvykdymas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad byloje nenustatyta būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė