Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1682-259/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-10
Bylos Nr.: e2A-1682-259/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10932-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė, Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
Ieškovas: T. R.
Atsakovas: N. J.

Kategorijos

2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-1682-259/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10932-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4.; 2.5.6. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei N. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus priteisti iš atsakovės N. J. (toliau – atsakovė) 6 516,45 Eur skolą, 1 629,11 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-8). Nurodė, kad 2014 m. birželio 2 d. ieškovas T. R. paskolino D. J. (6 516,45 Eur) 22 500 Lt sumą, ją pervesdamas D. J.. Taigi, tarp ieškovo ir D. J. susiklostė paskolos teisiniai santykiai. D. J. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas sudalyvavo D. J. laidotuvėse ir pareiškė žodžiu paskolos gavėjo sutuoktinei atsakovei N. J. apie savo, kaip kreditoriaus reikalavimą į D. J.. Vėliau apie savo kaip kreditoriaus reikalavimą ieškovas atsakovei pareiškė dar kelis kartus, nepraėjus net 3 mėnesiams po D. J. mirties. Šį faktą, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovę apie savo kreditorinius reikalavimus gali paliudyti A. R., A. M., E. Š.. Atsakovė priėmė D. J. palikimą t.y. atsakovė prieš priimdama mirusiojo (D. J.) palikimą, žinojo apie palikėjo D. J. prievolę grąžinti 6 516, 45 Eur paskolos sumą ir atsižvelgiant į tai atsakovė besąlygiškai priėmė visas D. J. teises ir pareigas. Gavus paskolą turi būti mokamos pelno palūkanos, kurios yra mokestis už naudojimąsi paskolos pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Atsižvelgiant į tai, kad šios civilinės bylos ginčo šalys yra fiziniai asmenys, ieškovui iš atsakovės turi būti priteistos 5 proc. dydžio pelno palūkanos nuo 6 516,45 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014-06-02 iki 2019-06-02 (už 1825 dienas), kurios sudaro 1 629,11 Eur. Ieškovas yra ne kartą bandęs kreiptis į atsakovę tiek raštu, tiek telefonu dėl prievolių įvykdymo, tačiau atsakovė arba nekeldavo ragelio arba į rašytus laiškus/reikalavimus grąžinti paskolą, nereaguodavo. Akivaizdu, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, vengia savo prievolės ir suteiktos paskolos grąžinti tikrai neketina. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė N. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 35-41). Nurodė, kad ieškovas ir D. J. buvo giminaičiai. Norėdami kartu pabandyti užsiimti automobilių pirkimo – pardavimo verslu, susitarė, jog įsigys daužtą automobilį, jį suremontuos ir parduos Lietuvoje ar kitoje šalyje. Šio susitarimo pagrindu ieškovas bankiniu pavedimu pervedė į D. J. sąskaitą 25 000 Lt. Atsakovės žiniomis, šie pinigai netrukus buvo pervesti pardavėjui ERGO INSURANCE SE draudimui ir buvo įgytas daužtas automobilis. Apie tai, kam buvo parduotas suremontuotas automobilis ir už kokią sumą, atsakovei nėra žinoma, tačiau šias aplinkybės galėtų paaiškinti pats ieškovas, kadangi šios aplinkybės jam yra žinomos. Atsakovei yra žinoma, kad automobilis buvo parduotas. Atsakovės žiniomis, įsigijus automobilį, jo remontu, atvežimu į Lietuvą ir pardavimu rinkoje rūpinosi būtent jos sutuoktinis D. J., tačiau gautas pelnas pardavus automobilį buvo dalinamas tarp ieškovo ir D. J., tik atsakovei nežinomomis dalimis. Taigi, šiuo atveju, atsakovės žiniomis, ieškovo reikalaujami grąžinti pinigai buvo ne paskolos sutartimi įgytos lėšos, o būtent ieškovo investicija į ketinimą pradėti bendrą verslą, kuri, be kita ko, ieškovui tikėtina buvo naudinga ir investuoti pinigai buvo grąžinti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas tik 2019 m. kovo 22 d. pateikė pretenziją N. J. dėl paskolos grąžinimo ir reikalavo grąžinti 52 000 Lt, nors ieškinį reiškią dėl mažesnės sumos. Tai reiškia, jog ieškovas į atsakovę dėl paskolos grąžinimo pirmą kartą kreipėsi beveik po 2 (dviejų) metų laiko nuo D. J. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pareikšti jo kaip kreditoriaus reikalavimus palikėjo įpėdiniams. Ieškovo nurodyti liudytojai, kurie ieškovo teigimu gali patvirtinti reikalavimo pateikimo faktą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, negali būti laikomi patikimais, nes yra ieškovui artimi asmenys. Be to, apskritai neaišku, ar egzistavo kokia nors D. J. prievolė, apie kurią turėjo žinoti ieškovė, kai pats ieškovas keičia tariamai egzistavusios prievolės sumą. Ieškovas nenurodo jokių aplinkybių kaip ir kokiu tikslu buvo paskolinti pinigai, kam jie buvo panaudoti, koks buvo sutarties šalių susitarimas ir kt. Taigi, atsakovei nėra aišku, iš kur ta skola atsirado ir kam ji buvo panaudota. Atsakovės sutuoktinis ne kartą yra minėjęs, kad niekam nieko nėra skolingas – apie skolas ir nesėkmes visada informuodavo sutuoktinę, kadangi jie buvo artimi. Taigi, šiuo atveju atsiradusi neva D. J. skola po jo mirties yra visiškai nepagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo T. R. atsakovei N. J. 2 181,21 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, valstybei - 21,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., e. b. l. 170-175).

4. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato, jog asmens mirties atveju galimas teisių ir pareigų perėmimas kitam asmeniui, tai yra, įpėdinis perima mirusio asmens teises ir pareigas. Asmens mirtis (D. J.) nesudaro pagrindo pripažinti sutartį (šiuo atveju pinigų paskolinimu ieškovui pervedant bankiniu pavedimu) pasibaigusia CK 6.128 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vis dėlto, esamas teisinis reguliavimas neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos išviešinti savo turtines pretenzijas CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, kad pasikeitė asmenys sudarytoje sutartyje, nereiškia, jog įpėdinis perima ir su šia sutartimi kilusius piniginius įsipareigojimus iki asmens mirties nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytos privalomos procedūros.

5. Teismas nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).

6. Teismas pažymėjo, kad aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus, bet ir sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Taigi, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga ir teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialaus termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

7. Teismas nustatė, kad nustatyta, kad 2014 m. birželio 2 d. ieškovas atliko pavedimą D. J. 6 516,45 Eur (22 500 Lt) sumai, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis - paskola. D. J. mirė (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 30 d. turto apyraše duomenų apie D. J. kreditorinį įsiskolinimą T. R. nėra. Ieškovas atsakovei reikalavimą sumokėti 6 516,45 Eur skolą pareiškė pretenziją 2019 m. kovo 22 d., ieškinį teisme pareiškė 2019 m. birželio 27 d. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad laidotuvių dieną informavo atsakovę žodžiu apie skolą, per nustatytą trijų mėnesių terminą atsakovei pretenzijų raštu dėl šios skolos sumokėjimo nereiškė. Bylos nagrinėjimo metu reikalavimo dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino pratęsimo ieškovas nereiškė, nes nurodė, kad informavimas žodžiu yra tinkamas pranešimas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas įpėdinei pareikštas daugiau nei po dviejų metų termino, šis terminas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pratęstas, tokio reikalavimo teismui nebuvo pareikšta, sprendė, kad šiuo metu ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti patenkintas (CPK 178 straipsnis).

8. Teismas išaiškino ieškovui teisę kreiptis į teismą CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, t. y. dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino pareikšti piniginius reikalavimus pratęsimo, nes tik tokiu atveju ieškovas įgytų reikalavimo teisę dėl skolos priteisimo. Atkreipė dėmesį, kad teismui kitoje civilinėje byloje galimai atnaujinus šį terminą, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo nebūtų vertintinas, kaip tapatus CPK 137 straipsnio 2 dalies prasme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniame skunde ieškovas T. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 186-191). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadas byloje darė labai formaliai nevertindamas visų byloje esančių įrodymų ir jų visumos, tam tikrų rašytinių įrodymų nebuvimo aplinkybei suteikdamas aukštesnę įrodomąją vertę, dėl ko padarė visiškai nepagrįstas išvadas.

9.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 6 516,45 Eur suma D. J. buvo pervesti bankiniu pavedimu kaip paskola. Pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje visiškai ignoravo faktą, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovei pareiškė žodžiu dar D. J. laidotuvių metu, ko nenuginčijo pati atsakovė bei patvirtino šį faktą į civilinę bylą iškviesti liudytojai.

9.3. Nei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiškinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Net jeigu ši forma būtų aiškinama taip, kad priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui kreditorius turėtų pareikšti tik rašytine forma, tai rašytinės formos nesilaikymas nebūtų pagrindas kitokia negu rašytine forma pareikštiems kreditoriaus reikalavimams pripažinti negaliojančiais. Tokiu atveju šalys netektų teisės, kilus ginčui dėl reikalavimų pareiškimo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-183-421/2018). Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad ieškovas savo reikalavimą pareiškė praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo palikėjo D. J. mirties ir dėl to reikalavimas dėl skolos negali būti patenkintas.

9.4. Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtumas reiškia, kad teismo sprendimas turi būti grindžiamas galiojančia teise, o pagrįstumas – kad teisė buvo taikyta teismo nustatytiems faktams, kurie nustatyti įstatymo numatytais įrodymais, teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis ir įrodymus tinkamai įvertinus. Sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu nei teisėtu, todėl turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

10. Atsakovė N. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 194-199). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė remiantis tuo, jog ieškovas yra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, o prašymo dėl šio termino pratęsimo nereiškė. Byloje buvo nustatyta ir to ieškovas neginčijo, jog jis atsakovei reikalavimą sumokėti 6 516,45 Eur skolą pareiškė rašytine pretenzija tik 2019m. kovo 22 d., t.y. praėjus daugiau nei po dviejų metų nuo palikimo atsiradimo dienos.

Šalies argumentai

10.2. Nors atsakovas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodo, kad dar per D. J. šermenis (laidotuves) jis esą informavo atsakovę, kad D. J. jam buvo skolingas, tačiau į bylą nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o remtis liudytojų parodymais, kurie, savaime aišku, yra neobjektyvūs, yra mažų mažiausiai nepagrįsta. Kaip antai, liudytoja A. R. yra ieškovo sutuoktinė, o kiti liudytojai - A. M. ir E. Š. - artimi ieškovo pažįstami, todėl jų parodymai objektyvumo prasme vertinti kritiškai. Tačiau nepaisant to, net ir iš liudytojų duotų parodymų akivaizdu, kad jie nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas su atsakove pokalbio per D. J. šermenis kalbėjosi apie konkrečią 6 516,45 Eur skolą, atsiradusią 2014 m. birželio 2 d. bankinio pavedimo pagrindu, kadangi nei vienas iš liudytojų negalėjo įvardinti nei konkrečios paskolos sumos, nei datos iki kada ieškovas būtų liepęs atsakovei grąžinti D. J. paskolą. Tuo tarpu, liudytojai A. M. ir E. Š. iš viso tik girdėjo ieškovo ir atsakovės pokalbio per šermenis nuotrupas, todėl tik darė prielaidą, jog yra kalbamasi galimai apie D. J. negrąžintas skolas ieškovui, nes prieš tai kažkada apie jas jiems esą buvo nurodęs pats ieškovas. Šie liudytojai negalėjo nurodyti aiškių aplinkybių, nei kokią sumą, nei kada ieškovas skolino D. J. ir ar šios skolos buvo grąžintos. Taigi, ieškovas net ir liudytojų parodymais neįrodė aplinkybės, jog ieškovas žodžiu pareiškė konkretų reikalavimą atsakovei per D. J. šermenis ir tokiu būdu esą nepraleido 3 mėnesių termino tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Net ir iš ieškovo į bylą pateikto garso įrašo, apie kurio darymą atsakovė informuota nebuvo, nėra aišku apie kokią konkrečiai skolą kalba ieškovas. Taigi tokie ieškovo į bylą pateikti įrodymai, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, kaip neįrodantys aplinkybės, jog ieškovas per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį tinkamai informavo atsakovę apie galimai jos sutuoktinio ieškovui turėtą 6 516,45 Eur skolą, kuri iki sutuoktinio mirties esą liko negrąžinta.

10.3. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ir interpretuoja ieškovas, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino aplinkybės, jog jai per sutuoktinio šermenis (laidotuves) ieškovas žodžiu būtų pareiškęs reikalavimą dėl sutuoktinio 6 516,45 Eur skolos, atsiradusios 2014 m. birželio 2 d. bankinio pavedimo pagrindu ar kad ji šią skolą būtų pripažinusi. Priešingai, net ir iš 2019 m. balandžio 18 d. ieškovės atsakymo į ieškovo 2019 m. kovo 22d. pretenziją, kuria ieškovas reikalavo gražinti 52 000 Eur skolą, matyti, jog ieškovei nebuvo aišku kokiu pagrindu ir kada atsirado skola, nes nebuvo pateikta jokių skolą pagrindžiančių įrodymų, tik deklaratyviai nurodytas skolos faktas ir terminas skolai grąžinti, o ieškinys buvo pareikštas dar kitai sumai - 6 516,45 Eur, kurios atsiradimo ir grąžinimo aplinkybės atsakovei taip pat nebuvo žinomos. Kadangi atsakovė 2019 m. kovo 22d. pretenzija buvo informuota apie 52 000 Eur skolą, taigi lieka visiškai neaišku apie kokią sumą tuomet neva kalbėjo ieškovas D. J. šermenų (laidotuvių) metu, nes ieškovo deklaruojama skolos suma, kaip matyti, nuolatos keitėsi. Taigi, net ir 2019 m. kovo 22d. ieškovo pareikšta pretenzija iš esmės nėra laikoma tinkamu informavimu apie konkrečią 6 516,45 Eur skolą, atsiradusią būtent 2014 m. birželio 2 d. bankinio pavedimo pagrindu, nes šia pretenzija buvo pareikštas reikalavimas daug didesnei, t.y. 52 000 Eur sumai ir net nežinia kokios paskolos sutarties pagrindu. Net jei tam tikra informacija būtų buvusi atskleista atsakovei per jos sutuoktinio laidotuves, yra normalu, kad atsakovė dėl didelio streso ir liūdesio tokios informacijos net nebūtų užfiksavusi ir prisiminusi. Maža to, kai ieškovo pozicija dėl tariamos skolos, kaip matyti, buvo visiškai nenuosekli. Ieškovas pats neapsisprendė, kokia visgi yra skolos suma, taip pat neaišku kodėl tiek laiko delsė ir nesikreipė dėl paskolos grąžinimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į patį skolininką D. J. dėl skolos grąžinimo ar kada nors reiškė jam bet kokias pretenzijas dėl skolos grąžinimo. Todėl vėlgi lieka neaišku, kodėl nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. (beveik 3 metus) ieškovas nesikreipė į teismą ar į patį skolininką dėl skolos išieškojimo ir koks tarp šalių buvo sutartas paskolos grąžinimo terminas bei šios paskolos grąžinimo sąlygos. Be to, pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2014m. birželio 13d.) fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes D. J. buvo paskolinta net 22 500 Lt (6 516,45 Eur) suma, tačiau rašytinės paskolos sutarties šalys nesudarė. Šie nenuoseklūs, neaiškūs ir uždelsti ieškovo keliami reikalavimai sudaro realų pagrindą manyti, jog iš tiesų jokia skola išvis neegzistavo arba tokia skola D. J. buvo seniai grąžinta.

10.4. Ieškovas nesikreipė į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareikšti piniginius reikalavimus pratęsimo, kuris buvo akivaizdžiai praleistas ir, kaip matyti, iš ieškovo paaiškinimų, jis šio termino nėra praleidęs dėl svarbių priežasčių, kadangi apie D. J. (savo pusbrolio) mirtį žinojo, pats dalyvavo jo šermenyse bei laidotuvėse, pažinojo velionio artimuosius, kurie buvo akivaizdu, kad perims palikėjo palikimą, tačiau savo reikalavimo D. J. įpėdiniams per 3 mėnesių terminą sąmoningai nepareiškė, o kreipėsi į atsakovę tik po beveik 2 metų. Taigi, ieškovui šiuo metu net kreipusis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, akivaizdu, kad šis terminas atnaujintas nebūtų, kadangi nebuvo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, o vien ieškovo manymas, kad pakanka žodžiu per D. J. šermenis pareikšti visiškai nekonkretų reikalavimą, apie kurio pareiškimo nėra jokių įrodymų, nėra svarbi priežastis atnaujinti ženkliai praleistą terminą. Negana to, nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini) jau yra praėję daugiau kaip 3 metai, dėl ko CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas negalėtų būti atnaujintas net ieškovui kreipiantis į teismą CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

10.5. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė per nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo sutuoktinio mirties buvo informuota apie 2014 m. birželio 2 d. D. J. esą paskolintą 6 516,45 Eur (22 500 Lt) sumą, kuri ieškovo buvo pervesta į D. J. banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, kuriose nustatytas terminas kreditoriams palikėjo įpėdiniams reikalavimams pareikšti, šio termino atnaujinimo sąlygos, aiškinimo ir taikymo, ieškovui įrodinėjant, kad jis nustatytu terminu ir tinkamu būdu pranešė įpėdinei apie turimą kreditorinį reikalavimą.

13. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2014 m. birželio 2 d. bankiniu pavedimu ieškovas T. R. pervedė D. J. 22 500 Lt (6 516,45 Eur) sumą, pervedime nurodoma, kad tai yra paskola (ieškinio priedas Nr. 1). (duomenys neskelbtini) D. J. mirė. D. J. palikimą pagal 2017 m. spalio 5 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą priėmė atsakovė N. J.. 2017 m. rugpjūčio 30 d. antstolio surašytame turto apyraše duomenų apie D. J. 6 516,45 Eur kreditorinį įsiskolinimą ieškovui T. R. nėra (atsiliepimo į ieškinį priedas).

14. Atsakovė, kaip mirusio palikėjo įpėdinė, skolos T. R. negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės N. J. 6 516,45 Eur skolą, 1 629,11 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-8). Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendimo motyvuose nurodęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad įstatymo nustatytu terminu ir tinkamu būdu pateikė mirusio D. J. įpėdinei N. J. reikalavimą dėl 6 516,45 Eur skolos egzistavimo, jos grąžinimo, teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ieškovas praleido dėl svarbios priežasties, prašymo atnaujinti terminą ieškovas nereiškė, todėl teismas savo iniciatyva termino atnaujinimo klausimo nesvarstė.

15. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 6 516,45 Eur suma D. J. buvo pervesta bankiniu pavedimu kaip paskola; ieškovas turėjo teisę liudytojų parodymais įrodinėti savalaikį ir tinkamą pranešimą atsakovei apie turimą skolą; teismo posėdžio metu apklausti trys liudytojai nurodė, kad jie girdėjo laidotuvių metu, jog ieškovas pranešė atsakovei apie esamą skolą, siūlė atsakovei skolą grąžinti, tačiau teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose, dėl ko šalių ginčą išsprendė neteisingai.

Dėl palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimo tvarkos

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

17. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 30 punktas).

Dėl ginčo esmės

18. Ieškovas savo poziciją, kad įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu ir tinkamu būdu pranešė atsakovei apie turimą 6 516,45 Eur kreditorinį reikalavimą, grindė byloje apklaustų trijų liudytojų – A. R., A. M. ir E. Š. paaiškinimais, kurie D. J. laidotuvių metu girdėjo apie ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovei grąžinti skolą. Teisėjų kolegija bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, išklausė ir ištyrė byloje apklaustų liudytojų A. R., A. M. ir E. Š. parodymus. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2020 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu apklausta liudytoja ieškovo T. R. sutuoktinė A. R. paaiškino (teismo posėdžio garso įrašas 48 min.32 sek. – 59 min. 10 sek.), jog žino, kad D. Juozelėnas buvo skolingas jos vyrui apie 52 000 Eur sumą. Konkrečios sumos liudytoja teigė nežinanti, D. J. buvo skolinami pinigai automobiliams įsigyti. Teigė, kad po D. J. mirties, T. R. užsiminė per laidotuves N. J. apie esamą 52 000 Eur skolą. Vėliau, mėnesio bėgyje po laidotuvių liudytojai tapo žinoma, kad N. J. T. R. pranešė apie turimą skolą, skolos grąžinimo terminas tuomet nebuvo aptariamas. 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. M. paaiškino (teismo posėdžio garso įrašas 01 val. 00 min. 23 sek. – 01 val. 9 min. 25 sek.), jog T. R. liudytojui yra sakęs, kad pusbroliui D. J. yra paskolinęs pinigų. Per D. J. šermenis liudytojas nugirdo pokalbį tarp T. R. ir N. J. apie pinigus, sumos neįsidėmėjo, viso pokalbio nesiklausė ir negirdėjo. Pokalbis vyko lyg apie 52 000 Eur skolos sumą. Girdėjo liudytojas pokalbyje, kad D. buvo skolingas T. R.. Kokią skolą ir per kokį laiką reikia grąžinti, liudytojas negirdėjo. 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. Š. paaiškino (teismo posėdžio garso įrašas 01 val. 11 min. 10 sek. – 01 val. 18 min. 15 sek.), jog bendrauja su T. šeima, todėl žino, kad T. R. buvo paskolinęs pinigų D. J., apie 52 000 Eur. Liudytojas nurodė girdėjęs per D. J. laidotuves pokalbį tarp T. R. ir N. J. dėl pinigų grąžinimo, paskolos grąžinimo termino jie neminėjo, suprato, kad T. R. norėjo atgauti pinigus iš N. J..

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visi apklausti liudytojai nurodo girdėję pokalbį apie atsakovės 52 000 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovui. Tačiau nei vienas iš liudytojų nesuteikė duomenų, kad ieškovas nurodė atsakovei turintis 6 516,45 Eur skolinį reikalavimą pagal 2014 m. birželio 2 d. bankinį pavedimą D. J. ir kad ieškovas reikalavo minėtą skolą grąžinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje apklaustų liudytojų parodymus, sprendžia, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. R., A. M., E. Š. nepatvirtino ieškovo byloje suformuoto ir palaikomo teiginio, jog jis D. J. įpėdinei per palikėjo D. J. šermenis, ar tuoj po jų, tačiau per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos žodžiu aiškiai ir tinkamai pranešė turintis reikalavimo teisę į 6 516,45 Eur skolą pagal 2014 m. birželio 2 d. bankiniu pavedimu suteiktą paskolą D. J. (CPK 178 straipsnis, 6.53 straipsnio 1 dalis).

20. Pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateiktas 2018 m. spalio 23 d. T. R. rašytas elektroninis laiškas N. J. (popierinės b. l. 105) ir 2019 m. kovo 22 d. pretenzija (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2), kuriais ieškovas įrodinėjo, kad jis raštu pranešė D. J. palikimą priėmusiai atsakovei apie turimą 6 516,45 Eur skolinį reikalavimą ir nepraleido trejų metų naikinamojo termino tokiam reikalavimui pareikšti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek 2018 m. spalio 23 d. elektroniniame laiške, tiek 2019 m. kovo 22 d. pretenzijoje ieškovas nurodo atsakovei, kad yra suteikęs jai pačiai ir D. J. 52 000 Eur paskolą, kurią siūlo atsakovei grąžinti. Šios nutarties 17 pastraipoje minėta, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, kad įpėdinis turėtų galimybę suprasti apie visą skolininko prievolės dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Teisėjų kolegija pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste sprendžia, kad pagrįsta atsakovės pozicija byloje, jog jai nebuvo įstatymo nustatytu terminu ir tinkama forma suteikta informacija apie palikėjo turėtą 6 516,45 Eur skolą T. R., byloje iš viso nėra jokių leistinų įstatymo įrodymų, kad ieškovas yra suteikęs D. J. ar N. J. 52 000 Eur paskolą.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pateikė reikalavimą palikėjo D. J. įpėdinei apie turimą 6 516,45 Eur kreditorinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis, 6.53 straipsnio 1 dalis).

Dėl svarbių priežasčių atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą

22. Byloje ieškovas nepareiškė reikalavimo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skoliniam reikalavimui pareikšti. Jau minėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir tai yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad ieškovas ir pirminis skolininkas D. J. pagal byloje turimus duomenis buvo susiję giminystės ryšiais (pusbroliai), ieškovas tuoj pat sužinojo apie pirminio skolininko mirtį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turėjo galimybę nustatyta tvarka kreiptis į notarą su pareiškimu apie esamą palikėjo kreditorių, turėjo galimybę nedelsiant pareikšti reikalavimą atsakovei dėl skolinio reikalavimo, tačiau to nepadarė, elgėsi pasyviai. Byloje nėra jokių duomenų, jog būtų galima spręsti apie galimybę atnaujinti ieškovui praleistą įstatymo nustatytą terminą. Be to, byloje konstatavus, kad ieškovas apskritai nei raštu, nei žodžiu nėra pateikęs atsakovei reikalavimo dėl 6 516, 45 Eur kreditorinio reikalavimo buvimo (CK 6.53 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo, kadangi termino atnaujinimas nesukels jokių teisinių pasekmių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 861,52 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš T. R. (CPK 98 straipsnis). Nustatyta, kad valstybė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidų neturėjo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 861,52 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas