Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui D. Z., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad atsakovas nuo 2012 m. su vaiku nebendravo. Sūnaus poreikiai išaugę, padidėję. Jis daug valgo, mėgsta vaisius, kuriuos jam perka. Maistą sūnui gamina pati. Sūnui perka vitaminus, žuvies taukus, drabužius, batus. Be to sūnus nori dėvėti firminius drabužius, kurie kainuoja brangiau ir kurie dėl mažesnės kainos perkami iš užsienio. Sūnus lanko gitaros pamokas, tam kas mėnesį skiriama 5 Eur. Kirpimo paslaugos kainuoja 12 Eur, kerpamasi kartą per mėnesį. Šiuo metu sūnus ruošiasi į ekskursiją, tam reikės skirti apie 40 Eur, įskaitant ekskursijos kainą. Sūnus turi problemų su dantimis jie pastoviai genda. Sutaisius netrukus vėl tenka eiti pas stomatologą, kas 3 mėnesius atlikinėjama dantų higiena. Be to jis turi ir ortodontinių problemų, dėl ko ateityje gali tekti dėti struktūrinę plokštelę ir briketus. Sūnui išsimokėtinai buvo nupirktas telefonas. Gyvena dviese 30 kv. metrų bute. Butas šildomas malkomis, už jas šiam sezonui mokėjo 350 Eur. Sutiko, kad sūnui tenkanti dalis už malkas yra ne 20 Eur, o apie 15 Eur per mėnesį. Dėl sūnaus sveikatos problemų, susijusių su adenoidais, dažnai važiuoja prie jūros (šiemet buvo 4 kartus). Ji dirba IKI parduotuvėje pamainos viršininke, gauna apie 650 Eur į rankas, kt. pajamų neturi. Jai padeda tėvai, prisideda 200-300 Eur suma per mėnesį. Turi automobilį, jį naudoja ir vaiko poreikiams. Kiek žino atsakovas turi Norvegijoje įmonę, ji užsiima krovinių pervežimu, taip pat turi nekilnojamojo turto. Iš atsakovo prašo priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, be ½ dalies jos gaunamos 60 Eur išmokos vaikui.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurią jos atstovė palaikė teismo posėdžio metu. Nurodė, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių, todėl jis turėtų būti padidintas.

Atsakovui buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo (b. l. 54), atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Atvykęs į parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas apie sekančio teismo posėdžio datą, vietą ir laiką (b. l. 65), patvirtino, kad atvykti galės, tačiau į teismo posėdį neatvyko. 2020 m. spalio 19 d. atsakovo atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, 200 Eur sumai (b. l. 69-71).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad B. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė J. Z. ir atsakovas D. Z. (b. l. 5). Šalys yra išsituokusios (b. l. 6), jų nepilnametis vaikas gyvena su ieškove (b. l. 7). 2012 m. rugsėjo 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-2127-336/2012 buvo patvirtinta J. Z. ir D. Z. sudaryta taikos sutartis, kurios 1 punktu atsakovas sutiko sūnaus B. Z. išlaikymui mokėti 350,00 Lt išlaikymą, indeksuojant jį vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 36). Ieškovei priklauso 1/9 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10), jos vardu registruota 2001 m. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis jai išmokėtas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės iki 2020 m. birželio mėn. yra 622,55 Eur (b. l. 14). Atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 48, 91). Atsakovas Lietuvos Respublikoje transporto priemonių nėra registravęs (b. l. 49), 2020 m. rugpjūčio 17 d. su sutuoktine yra įsigijęs 2/3 žemės sklypo dalis, esančias Klaipėdos r., naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (b. l. 50-51), jam taip pat priklauso ½ dalis mėgėjų sodo žemės sklypo, esančio Raseinių r. (b. l. 52-53). Atsakovas taip pat į bylą pareikė liudijimus, patvirtinančius, kad jis yra susituokęs, dar dviejų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikų tėvas (b. l. 89-90).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo nutartis, kuria nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimta prieš aštuonis metus (b. l. 36). Visuotinai žinoma, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja. Todėl konstatuotina, jog šiuo metu galiojantis B. Z. išlaikymo dydis (350 Lt, kas atitinka 101,37 Eur) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaiko poreikių. Su tuo sutiko ir atsakovas, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek ir rašytiniais paaiškinimais (b. l. 69-71) sutikęs teikti 200 Eur išlaikymą sūnui.

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 280,00 Eur, jai ir atsakovui tenkančią išlaikymo naštą padalijant per pusę. Ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad sūnaus B. Z. išlaikymui per mėnesį reikalinga 610 Eur suma. Apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, vaikas gali turėti ir kitų poreikių, kurių ieškovė net nenurodė. Išlaidos maistui, būstui, drabužiams, avalynei, ugdymui ir pan. neįrodinėtinos, nes visuotinai suprantamos, žinomos, aiškios, tik sprendžiama dėl jų dydžio pagrįstumo, jei tarp šalių dėl to yra ginčas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 punktas, 187 straipsnis). Atsakovas jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė šių ieškovės nurodytų būtinųjų išlaidų teisingumo, nei būtinumo. Atsakovas taip pat nepaneigė ir ieškovės nurodomų sūnaus laisvalaikio, bendravimo ir saviraiškos pomėgių bei su tuo susijusių išlaidų (išlaidos žuvavimo priemonėms, gitaros pamokoms, laisvalaikiui ir poilsiui, kurios atsižvelgus į dabartinius pragyvenimo kaštus ir nepilnamečio vaiko amžių, teismo vertinimu yra realios, protingos ir nėra aiškiai per didelės. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad suklydo nurodant išlaidas malkoms (vaikui tenkanti dalis yra 175 Eur (350 Eur / 2) per metus, kas atitiktų 15 Eur, o ne 20 Eur išlaidas per mėnesį). Todėl išanalizavus į bylą surinktus duomenis, spręstina, kad 605 Eur (610 Eur – 5 Eur) suma šiuo metu yra reikalinga šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, jo visapusiškam vystymuisi. Iš esmės tokią išvadą davė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jo sveikatos būklė nėra gera (b. l. 71-69). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas į bylą pateikė ambulatorinę kortelę, tačiau ji tik patvirtina aplinkybes, kad jis 2006-2009 m. lankėsi pas gydytojus. Jokios kitos reikšmingos informacijos, susijusios su atsakovo atsikirtimų pagrindu (jo sveikatos būkle), ambulatorinėje kortelėje nėra, jos nenurodė ir atsakovas. Vien tik atsakovo nurodyti abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad jo sveikatos būklė su amžiumi negerėja, jokios reikšmės šios bylos sprendimui neturi. Taigi atsakovas neįrodė, kad jo sveikatos būklė ribotų jo darbines galimybes, kas tuo pačiu turėtų reikšmės sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui dydžio parinkimo.

Atsakovas savo nesutikimą su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu taip pat motyvavo jo ir ieškovės skyrybų metu įvykusio nekilnojamojo turto padalijimu bei 2012 m. ieškovės sandoriu. Kadangi byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sutarę teikti išlaikymą vaikui turtu (2012 m. rugsėjo 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis, CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šie atsakovo atsikirtimai nevertintini, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CK 3.192 straipsnis).

Atsakovas nesutikimą su prašoma priteisti suma taip pat motyvuoja savo turtine padėtimi. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodo, kad jis su šeima nutarė grįžti į Lietuvą, kur jis darbo neturi, glaudžiasi svetimame bute, o iš santaupų įsigijo dalį žemės sklypo, kur ateityje ketina statyti šeimos būstą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu 2020 m. rugsėjo 29 d., spręsdamas ieškovės pateiktų priedų iš FACEBOOK (b. l. 58-62) priėmimo į bylą klausimą, išklausė atsakovo, kuris neginčijo, kad pastarieji susiję su jo asmeniu. Pastarieji patvirtina, kad D. Z. perkraustymo įmonei Norvegijoje ieško žmogaus; tai, kad D. Z. patvirtina atsinaujinęs automobilių parką; tai kad D. Z. nuomoja patalpas Norvegijoje. 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu ieškovė papildomai pateikė FACEBOOK įrašus (sudarytus to paties asmens, D. Z. vardu) (b. l. 110-112), kurie patvirtina, kad D. Z. ieškomo moters/merginos valymo darbams Norvegijoje. Šiame skelbime nurodomas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) atitinka atsakovo teismui 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašytame pareiškime (b. l. 43) nurodytą el. pašto adresą. Taip pat pateiktos ir fotonuotraukos, kurios susijusios su įrašu apie atnaujintą automobilių parką.

Šie teismui pateikti įrodymai, atsakovo 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškime (b. l. 43) nurodytos gyvenamosios vietos adresas patvirtina, kad atsakovas bent iki 2020 m. rugpjūčio mėn. gyveno Norvegijoje ir ten turėjo (vystė) verslą, taip pat turėjo ten turto. Jokių duomenų apie tai, kad šis verslas nebevystomas, turtas išparduotas, prarastas ir pan., atsakovas nepateikė. Atsakovas teismui taip pat nenurodė jokių aplinkybių, sąlygojusių jo gyvenamosios vietos pakeitimą (iš Norvegijos į Lietuvą), kur šiuo metu net neturi nuolatinio darbo, nors turi tris mažamečius vaikus ir pareigą juos išlaikyti. Nors atsakovas ir yra laisvas pasirinkti tiek savo gyvenamąją vietą, tiek darbą ar verslą, tačiau pajamų neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad jis su šeima apsisprendė grįžti gyventi į Lietuvą, kur net neturi darbo, ją vertinant kartu su teismui pateiktais anksčiau paminėtais įrodymais, kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo paaiškinimuose nurodomos jo turtinės padėties pablogėjimo, gaunamų pajamų sumažėjimo ir pan. Be to atsakovas 2020 m. rugpjūčio 17 d., jau žinodamas apie ieškovės ieškinį dėl išlaikymo padidinimo (b. l. 40), už turimas lėšas įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kuriame ateityje ruošiasi statyti namą, t. y. turimas santaupas sąmoningai skyrė ne šiuo metu egzistuojančių nepilnamečio vaiko poreikių, o poreikių, kurių įgyvendinimas šiuo metu yra neaiškus ir priklauso nuo tam tikrų sąlygų ateityje buvimo (darbų turėjimas, paskolos gavimas ir kt.), tenkinimui. Todėl teismui visas abejones vertinant vaiko interesų naudai, spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis, net įvertinus ir didesnį išlaikytinių skaičių (atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus), nėra blogesnė nei ieškovės, bei leidžia jam teikti B. Z. poreikius atitinkantį išlaikymo dydį ne mažesne nei ieškovei tenkančia dalimi. Teismas pažymi, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena šalių nepilnametis vaikas, taip pat tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Priteisiant išlaikymą yra svarbu, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė pripažino, kad gauna 60 Eur išmoką vaikui. Taigi atsakovo dalis, atsižvelgus į jo turtinę padėtį turint pareigą lygia dalimi prisidėti prie išlaikymo vaikui teikimo, yra 272,50 Eur ((605 Eur/2) – (60 Eur/2)).

Atsižvelgus į išdėstytą teismas konstatuoja, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydžio padidinimas iki 272,50 Eur per mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes, kas yra pagrindas iš atsakovo priteisti tokį išlaikymo dydį. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi nepilnamečiui priteisto išlaikymo tvarkymo uzufrukto teise klausimas yra išspręstas 2012 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi, šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečio vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinys patenkintas iš dalies (ieškovė prašė padidinti išlaikymą nuo 101,37 Eur iki 280 Eur sumos, teismas išlaikymą padidino iki 272,50 Eur sumos, t. y. išlaikymo suma padidinta 171,13 Eur vietoje prašytų 178,63 Eur), t. y. patenkinta 95,80 proc. ieškovės reikalavimų. Atsižvelgus į tai ieškovei iš atsakovo priteistina 285,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (95,80 proc. * (7,81 Eur (b. l. 13) + 40,00 Eur (b. l. 33) + 150 Eur (b. l. 35) + 100 Eur (b. l. 114))). Atmetus 4,20 proc. ieškovės reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 12,60 Eur (4,20 proc. * 300 Eur (b. l. 72)). Atlikus priešpriešinių priteistų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 272,70 Eur.

Iš atsakovo valstybei priteistinas 62 Eur žyminis mokestis už išlaikymo padidinimą (171,13 Eur * 12 mėn. * 3 proc.) ir 3,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,65 Eur * 95,80 proc.), bendra 65,50 Eur suma (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2127-336/2012 pirmu punktu nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui B. Z., gim. (duomenys neskelbtini), dydį.

Priteisti iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 272,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 50 ct) kiekvieną mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2020 m. liepos 17 d.) iki B. Z. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 272,70 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 65,50 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.