Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji kryptis“ nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16716-1162/2024 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji kryptis“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Augalų sprendimai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų

17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės BUAB „Naujoji kryptis“ nemokumo administratoriaus ir atsakovės UAB „Augalų sprendimai“ atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Augalų sprendimai“ pareiškimą dėl 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-11512-1162/2024 peržiūrėjimo grindė abiem CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais. Tvirtino, kad atsakovė negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį laiku, kadangi laiku nepatikrino e.teismas.lt portale esančių bylų ir neturėjo informacijos apie pateiktą ieškinį. Taip pat teigė, kad nėra skolinga ieškovei ieškinyje nurodytą sumą, ieškovė atsakovei iš viso buvo pateikusi PVM sąskaitų faktūrų 3 224,65 Eur sumai, kurios apmokėtos per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2023 m. vasario 25 d. Teismo sprendimas už akių priimtas vadovaujantis tik ieškovės nurodytu reikalavimu be pagrindimo ir įrodymų.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad atsakovė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė tik CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi atsakovė nenurodė, jog nebuvo informuota apie iškeltą civilinę bylą, o žmogiška klaida laiku nesusipažinus su per teismo elektroninių paslaugų portalą siųstais procesiniais dokumentais nesudaro pagrindo spręsti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nustatęs, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra apmokėjusi 2021 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VKM0236, kurios pagrindu ieškinyje buvo prašoma prietisti 726 Eur skolą, ieškovės ieškinyje nurodytos 2021 m. birželio 20 d. subnuomos sutarties Nr. 210620-1 fakto ir patalpų subnuomos trukmės nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. neginčijo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo panaikinti 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą už akių egzistavimo, t. y. kad atsakovės pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas įvertino nesudėtingą bylos pobūdį, taip pat ieškiniu prašomą priteisti sumą ir sprendė, kad šioje byloje, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, turi būti mažinamas ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis ir ieškovei priteisiama 400 Eur jos patirtų išlaidų suma advokato pagalbai atlyginti.

21. Atskiruosius skundus padavė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi jos naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodydama, kad šiuo atveju ji turėjo teisę į visišką byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kadangi atsakovės atskirajame skunde nekeliamas (ne)galėjimo priimti sprendimą už akių klausimas, tai apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šio pagrindo (ne)buvimo.

Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo (ne)egzistavimo

23. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

24. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-21-826/2023, 19 punktas). Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.).

26. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktais procesiniais dokumentais, rašytiniais įrodymais, įvertinęs šalių argumentus, neturi pagrindo sutikti su atsakovės atskirojo skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo panaikinti 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą už akių egzistavimo.

28. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytos 2021 m. birželio 20 d. subnuomos sutarties Nr. 210620-1 fakto ir patalpų subnuomos trukmės nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. Aplinkybes, kad žodiniu šalių susitarimu buvo sutarta, jog 2021 m. birželio 20 d. subnuomos sutartis Nr. 210620-1 bus nutraukta 2021 m. spalio 1 d., o ne 2021 m. lapkričio 1 d., kaip nurodė ieškovė, atsakovė išdėstė tik atskirajame skunde.

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra apmokėjusi 2021 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VKM0236, nors ieškovė nuo pat kreipimosi į teismą, t. y. tiek pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek ieškinyje nurodė, jog ieškinio reikalavimą grindžia neapmokėta 2021 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VKM0236 už patalpų subnuomą 726 Eur sumai. Atsakovės su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai (2021 m. spalio 13 d., 2021 m. gruodžio 24 d. ir 2023 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad atsakovė apmokėjo PVM sąskaitas faktūras 2021 m. liepos 31 d. Nr. VKM0230, 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. VKM0231 ir Nr. VKM0234 bei 2021 m. lapkričio 10 d. Nr. NKN003576.

30. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, kad šiuo atveju 2024 m. gegužės 27 d. teismo sprendimo už akių neteisingumas negali būti nustatytas ir pagal byloje esančius (ieškovės pateiktus) įrodymus.

31. Iš šalių sudarytos 2021 m. birželio 20 d. subnuomos sutarties Nr. 210620-1 matyti, kad ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamosios paskirties parduotuvės ir sandėliuko patalpas (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos kaina 600 Eur plius PVM (iš viso 726 Eur). Kartu su atsiliepimu į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė pateikė ieškovės ir atsakovės vadovų susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad 2021 m. lapkričio 10 d. šalys susitarė, jog subnuomos sutartis nutraukiama nuo 2021 m. lapkričio 1 d. ir ieškovė išrašys paskutinę sąskaitą už minėtų patalpų nuomą už 2021 m. spalio mėnesį. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už laikotarpį nuo subnuomos sutarties įsigaliojimo iki jos nutraukimo ieškovė atsakovei išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras (2021 m. liepos 31 d. Nr. VKM0230, 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. VKM0231 ir Nr. VKM0234, 2021 m. lapkričio 10 d. Nr. VKM0236) už patalpų subnuomą už 2021 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo bei spalio mėnesius ir vieną PVM sąskaitą faktūrą už prekes – 2021 m. lapkričio 10 d. Nr. NKN003576, bendrai 3 950,65 Eur sumai. Atsakovės su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2023 m. vasario 25 d. apmokėjo tik pagal tris PVM sąskaitas faktūras už patalpų subnuomą – 2021 m. liepos 31 d. Nr. VKM0230, 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. VKM0231 bei Nr. VKM0234, ir vieną PVM sąskaitą faktūrą 2021 m. lapkričio 10 d. Nr. NKN003576 už prekes, bendrai 3 224,65 Eur sumai.

32. Priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, ieškovė kartu su ieškiniu buvo pateikusi įrodymus, patvirtinančius, kad BUAB „Naujoji kryptis“ nemokumo administratorius 2024 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę su raginimu sumokėti 726 Eur skolą, taip pat 2024 m. vasario 9 d. pakartotiniu raginimu, registruotaja pašto siunta išsiųstu ir įteiktu atsakovei, nurodė, kad atsakovė dar nėra apmokėjusi už patalpų subnuomą 2021 m. lapkričio 10 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. VKM0236 – 726 Eur sumai, todėl ragino per 5 darbo dienas nuo raginimo gavimo skolą sumokėti.

33. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad ieškovei 2024 m. liepos 19 d. byloje pateikus atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir papildomus įrodymus, atsakovė iki 2024 m. liepos 24 d. teismo posėdžio, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jokių ieškovės įrodinėjamas aplinkybes paneigiančių įrodymų neteikė, nors inicijavusi civilinę bylą dėl 2024 m. gegužės 27 d. teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11512-1162/2024 peržiūrėjimo, turėjo pareigą domėtis proceso eiga, teikti paaiškinimus, turimus įrodymus, prašyti juos išreikalauti, jeigu jų neturi ir negali pateikti, prašyti skirti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojus, taip pat aktyviai naudotis kitomis proceso šaliai suteiktomis teisėmis.

34. Taigi, esant byloje nustatytiems tokiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį neištyręs ir neįvertinęs byloje pateiktų įrodymų pagal įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Pirmiau nurodyti argumentai leidžia apeliacinės instancijos teismui prieiti prie išvados, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismui pagrįstai neleido abejoti 2024 m. gegužės 27 d. teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė dalies jos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti visas ieškovės prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi jos neviršijo Rekomendacijose nustatyto bylinėjimosi išlaidų dydžio, ieškovė veikė sąžiningai bei turėjo teisę ginti savo pažeistas teises teisme ir būtent atsakovė yra atsakinga už ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą, be to, ieškovė yra bankrutavusi įmonė, kurios nemokumo administratorius siekia atgauti debitorių skolas įmonei bei maksimaliai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

37. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nurodoma, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažeidė aptartas teisės normas ir nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui reikšmingų kriterijų vertinimo. Nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialių žinių reikalingumo, didelių advokato darbo laiko sąnaudų, nagrinėjamas ginčas ir klausimas dėl skolos priteisimo nebuvo naujas teismų praktikoje, atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsikirtimai nebuvo didelės apimties, ginčo suma taip pat nebuvo didelė, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovei priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai priteisė ieškovei 400 Eur jos patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Pagal pirmiau aptartas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai ne visą faktiškai ieškovės sumokėtą 834,90 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti pripažino atitinkančia pagrįstumo kriterijų.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Rekomendacijos nuostatose neribojama ieškovės teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, ieškovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neviršijo Rekomendacijose nustatyto užmokesčio už tokio pobūdžio advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovė turėjo teisę ginti savo pažeistas teises teisme pareiškiant ieškinį, pasitelkiant advokato pagalbą, vis tik tokios aplinkybės savaime nešalino pirmosios instancijos teismo pareigos individualiai vertinti ieškovės byloje patirtų išlaidų pagrįstumą ir negarantavo ieškovei, kad jos faktiškai patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti teismo bus pripažintos pagrįstomis. Tokios išvados niekaip nekeičia ir tas faktas, kad ieškinį bankrutavusios įmonės vardu reiškė nemokumo administratorius, siekdamas atgauti debitorių skolas įmonei bei maksimaliai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindus, įrodymų tyrimą ir vertinimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirųjų skundų motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

43. Atskirųjų skundų netenkinus, apeliantų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.