- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1179-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24933-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- L. M., T. M.
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. M. ir T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams L. M. ir T. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą ieškiniu ir dubliku, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų L. M. ir T. M. 176,28 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Šis butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovai 2016-11-01 – 2017-04-30 laikotarpiu nesumokėjo visų mokesčių už ieškovo suteiktas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, todėl įsiskolino 176,28 Eur sumą.
Atsiliepimas
2. Atsakovai L. M. ir T. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kuriais prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas atsakovams nėra suteikęs jokių paslaugų. Iš ieškinio neaišku, už kokias paslaugas ieškovas priskaičiavo prašomą priteisti skolą. Kas mėnesį ieškovui moka po 18,18 Eur, nors paslaugų iš jo negauna. Atsakovų butas turi atskirą įėjimą iš lauko, atskirus naujai sutvarkytus komunikacijų vamzdynus, atskirą autonominę dujų apšildymo ir karšto vandens ruošimo sistemą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-28 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė solidariai iš atsakovų L. M. ir T. M. ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai 176,28 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 77,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą 10,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovams ir kitiems butų savininkams kyla įstatyminė pareiga nustatytomis formomis bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo butų savininkai yra įsteigę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį, ieškovas yra paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Atsakovai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas ir administravimo išlaidas.
5. Iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 matyti, kad ieškovas kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius buvo paskaičiavęs atsakovams mokesčius už administravimą, atliekų išvežimą, nuolatinę techninę priežiūrą, bendrojo naudojimo patalpų valymą bei privalomąsias kaupiamąsias lėšas namui atnaujinti. Byloje pateiktas apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad už minėtą laikotarpį atsakovai įsiskolino ieškovui 176,28 Eur sumą. Atsakovai sąskaitose nurodytų sumų bei taikytų tarifų neginčijo.
Atsiliepimas
6. Atsakovai nurodė, kad jau 25 m. kas mėnesį moka ieškovui po 18,18 Eur, tačiau neatskleidė, kokiu pagrindu nusprendė ieškovui kas mėnesį mokėti būtent tokio dydžio sumą. Tad atsakovai mokesčius ieškovui moka ne pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, o pagal savo pačių nusistatytą mokėjimo tvarką, dėl ko ir susidarė 176,28 Eur įsiskolinimas. Teismo vertinimu, atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ieškovo pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytomis sumomis. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad jie nėra sudarę su ieškovu jokių sutarčių, taip pat tai, kad jų butas su kitais butais neturi funkcinio ryšio, nepaneigia atsakovų pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, taip pat mokesčio administratoriui už teikiamas administravimo paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovai L. M. ir T. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-28 sprendimą. Nurodo, jog sprendimas neteisingas, nes neatitinka faktinės padėties, ieškovo pateikti dokumentai nėra teisiškai reikšmingi ieškinio reikalavimų pagrįstumui patvirtinti. Administratorius per 25 m. nesuteikė atsakovams jokių paslaugų, tačiau atsakovai reguliariai kas mėnesį apmokėdavo ir apmoka sąskaitas už administravimą, atliekų išvežimą, bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą.
8. Atsakovų butas turi atskirą įėjimą, atskirus naujai sutvarkytus komunikacijų vamzdynus, atskirą teisiškai įformintą autonominę dujų apšildymo ir karšto vandens ruošimo sistemą. Administratoriaus veiksmai yra nukreipti ne pastato ir komunikacijų priežiūrai, o skirta atsakovų moraliniam ir materialiniam terorizavimui, dalyvaujant grupiniame nekilnojamojo turto prievartavime, kas tęsiasi nuo 2002 m. teismų pagalba. Teismo nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti teismui suteiktų paslaugų sąrašą, nurodyti už kurias paslaugas atsakovai neapmokėjo sąskaitų, tačiau ieškovas teismo nutarties neįvykdė.
Atsiliepimas
9. Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti galioti skundžiamą sprendimą, apeliacinį atmesti. Nurodo, jog buto ar kitos patalpos savininko pareiga mokėti mokesčius už namo, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra imperatyvi. Iš surinktų lėšų ieškovas atlieka visas jam kaip namo administratoriui priskirtas funkcijas.
10. Skola susidarė už šias paslaugas: namo administravimą, atliekų išvežimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą bei privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui (kas yra detalizuota prie ieškinio pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratorius ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, veikdamas pagal 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1948. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Minėtame bute atsakovai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Ieškovas nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 šiam butui išrašė PVM sąskaitas-faktūras bendrai 189,00 Eur sumai. Iš byloje pateikto suvestinio apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2016-11-01 fiksuotas 139,23 Eur įsiskolinimo likutis periodo pradžiai, 2016-11-01 – 2017-05-31 laikotarpiu atsakovai ieškovui sumokėjo 151,95 Eur bendrą sumą. Už 2016-11-01 iki 2017-04-30 laikotarpiu teiktas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas atsakovai ieškovui nėra sumokėję 176,28 Eur sumos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovo reikalaujamą skolą, nes ieškovas savo reikalavimo neįrodė, ieškovas nėra suteikęs atsakovams jokių paslaugų, už kurias šie privalėtų atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
15. Nagrinėjamu atveju byloje visa apimtimi galioja rungtyniškumo ir dispozityvumo principai, todėl įrodinėjimo našta skirstytina pagal bendrąją taisyklę, teigiančią, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog ieškovas turėjo įrodyti, kad jis suteikė atsakovams paslaugas, už kurias atsakovai neatsiskaitė, o atsakovai – jog už suteiktas paslaugas yra atsiskaityta arba jog paslaugų, už kurias reikalaujama priteisti skolą, ieškovas atsakovams nesuteikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė, byloje priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
16. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, (i) kurie patvirtina, jog ieškovas suteikė atsakovams atitinkamas ginčo namo administravimo ir kitas susijusias paslaugas, (ii) kurie atskleidžia, kaip apskaičiuotos šių paslaugų kainos bei (iii) iš kurių matyti, koks yra atsakovų įsiskolinimas. Tuo tarpu atsakovai neginčija, jog ieškovo reikalaujamos sumos jie nėra apmokėję, tačiau įrodinėja, kad paslaugų, už kurias reikalaujama priteisti skolą, ieškovas atsakovams nesuteikė. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors atsakovai įrodinėja minėtas aplinkybes, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius bei būtų pagrindu nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais, į bylą nepateikė. Tai yra pagrindu konstatuoti, jog ieškovas įrodė savo procesinę poziciją, o atsakovai – ne, ką pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.
17. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, jog aplinkybės, kad atsakovų butas turi atskirą įėjimą, atskirus naujai sutvarkytus komunikacijų vamzdynus, atskirą teisiškai įformintą autonominę dujų apšildymo ir karšto vandens ruošimo sistemą, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Atsakovų butui esant ginčo daugiabučiame name, atsakovams iš įstatymo kyla pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog jokių neteisėtų ieškovo veiksmų, įskaitant moralinį ir/ar materialinį terorizavimą ar turto prievartavimą, nenustatė. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas vykdė savo funkcijas, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.
18. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovų L. M. ir T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.