- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- I-11-289/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00315-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-04-27 nutarimu Nr. 25/04-456 „Dėl suimtojo nubaudimo“ suimtajam G. K. skirtos nuobaudos – teisės pirkti maisto produktus atėmimo vienam mėnesiui panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-04-27 nutarimu Nr. 25/04-456 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) jam paskirtą nuobaudą – teisės pirkti maisto produktus atėmimą vienam mėnesiui. Nutarime nurodyta, kad suimtasis G. K. 2011 m. balandžio 17 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – apie 21.10 val. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir kurstė kitus kameros suimtuosius elgtis taip pat, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 7 p.
Pareiškėjas G. K. nurodė, kad priimant nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nurodė, kad pareigūnams atidarius kameros duris ir liepus išeiti, visi pakluso pareigūnų reikalavimams ir išėjo iš kameros. Tai nurodė tarnybiniame pranešime pareigūnas J. N.. Išėjus iš kameros juos nuvedė į koridorių ir liepė stotis prie sienos, ką jie ir padarė. Jis pareigūnui V. D. pasakė, kad jam pradėjo veikti psichotropiniai vaistai, kuriuos išgėrė prieš 30-40 minučių, nes pats V. D. prieš 40 minučių iki to įvykio buvo nuvedęs jį ir R. Č. į medicinos kabinetą, kur jiems asmeniškai buvo išduoti vaistai. Jam buvo sunku stovėti vienoje vietoje ir jis trypčiojo vietoje, kad nenugriūtų. Jį pareigūnas įspėjo, kad stovėtų ir nejudėtų, tačiau tokiems nurodymams jis prieštaravo dėl sveikatos būklės. Šalia stovintis suimtasis nukrito ant žemės ir pareigūnai jį nuvedė į medicinos kabinetą. Jis nei vieno iš suimtųjų nekurstė. Nuvedus jį į kambarį daryti asmens kratą, paprašė pareigūno, kad būtų užpildytas asmens kratos protokolas, tačiau pareigūnas to nepadarė. Jis pareigūno paprašė asmens kratą padaryti rankomis, o ne metalo detektoriumi. Pareigūnas nurodė, kad reikalinga jį apieškoti metalo detektoriumi ir jis sutiko, asmens krata buvo atlikta metalo detektoriumi, todėl bausti jį už tai, kas yra atlikta, yra neteisinga. Jo nuomone, apklaustų pareigūnų parodymai teismo posėdžio metu ir tarnybiniame pranešime iš esmės skiriasi. Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis J. N. tarnybiniame pranešime Nr. 79-09-71B parašė: „atsisakė stotis prie sienos ir priimti rankas už nugaros, atsikalbinėjo, vaikščiojo po koridorių“, „taip elgtis ragino kitus suimtuosius“, „atsisakė nusirengti“, tačiau nepaaiškino kuriuo konkrečiai metu, ką konkrečiai jis (J. N.) pasakė G. K., ką ir dėl Korotkovas sakė, ką reiškia „atsikalbinėjo“, „vaikščiojo po koridorių“, „ragino“, „atsisakė“. Mano, kad J. N. neparašė jokių faktinių duomenų, tarnybinį pranešimą parašė lakoniškai, plečiamai, deklaratyviai, nenurodant jokių žodžių, tikslių vietų, laiko trukmės. Jei pareigūnas parašė „G. K. atsisakė“, tai jie turėjo išsiaiškinti priežastis ir jas surašyti tarnybiniame pranešime. Pareiškėjas neigia, kad jis vaikščiojo po koridorių, nurodė, kad jis tik trypčiojo, judėjo pavargęs po 0,5 m į vieną ir į kitą pusę, o pareigūnams nepatiko, kad jis nestovi nejudėdamas, dėl to patys provokavo konfliktą. Prašo nutarimą, kuriuo jam skirta nuobauda, panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas nurodė, kad nuobauda G. K. paskirta atsižvelgiant į Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo J. N. 2011 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 79/09-713 bei 2011 m. balandžio 18 d. paties G. K. pasiaiškinime nustatytas aplinkybes. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad 2011 m. balandžio 17 d. apie 21 val.10 min. buvo pastebėta, kad pro kameros Nr. 101 langą nuleista virvė į kamerą Nr. 60. Suimtasis R. Č. buvo užstojęs stebėjimo langelį, todėl buvo neįmanoma pamatyti, kuris iš kameroje Nr. 101 esančių suimtųjų bendrauja su kitų kamerų suimtaisiais. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 2 d. 2 p. įtvirtina draudimą suimtiesiems bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. 4 d. asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, todėl siekiant užkardyti neteisėtus veiksmus buvo nutarta atlikti kameroje kratą. Kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-07 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, pagal kurios 165.1 punktą darant kratą kamerose, suimtieji vienu metu yra išvedami iš vienos kameros ir išrikiuojami koridoriuje, tad suimtieji kratos ir techninės apžiūros kameroje metu nedalyvauja. Suimtiesiems išėjus iš kameros į koridorių, pareiškėjas G. K. atsisakė stotis prie sienos ir laikyti rankas už nugaros, vaikščiojo po koridorių, atsikalbinėjo, prieštaravo pareigūnų reikalavimams ir ragino taip elgtis kitus kameros Nr. 101 suimtuosius. Atvedus suimtąjį į korpuso vyresniojo kabinetą atlikti jo kratą, jis atsisakė nusirengti viršutinius rūbus ir prieštaravo būti patikrintas metalo detektoriumi. Pareiškėjas skundėsi bloga savijauta, tačiau pasiūlytos medicininės pagalbos atsisakė. Instrukcijos 141 p. reglamentuoja, kad kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Atlikdami G. K. kratą pareigūnai laikėsi šių elgesiui nustatytų reikalavimų. G. K. krata buvo atlikta tik po daugkartinių pareigūnų reikalavimų vykdyti teisėtus jų reikalavimus. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 7 p. nuostatomis, už atsisakymą vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus ir kurstymą kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus G. K. buvo skirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui. Mano, kad G. K. nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą buvo skirta teisėtai ir pagrįstai.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Atsiliepimu (I tomas, b. l. 45-46) prašo pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o prašymu (I tomas, b. l. 56) – bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2011-05-13 skundą, pateikė 2011-05-27 sprendimą Nr. 2S-1472, kuriame nurodoma, jog tyrimo metu nustatyta, kad 2011 m. balandžio 17 d. apie 21.10 val. kameroje Nr. 101 pareiškėjas nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, trukdė atlikti kratą provokuodamas konfliktą, kurstė kitus 101 kameroje laikomus suimtuosius elgtis taip pat (Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 4 pamainos korpuso vyresniojo J. N. 2011 m. balandžio 17 d. tarnybinis pranešimas Nr. 79/09-713). Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. nustatytą pareigą suimtiesiems vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus ir minėto įstatymo 32 str. 2 d. 7 p. nustatytą draudimą kurstyti kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Mano, kad skundžiama nuobauda skirta pagrįstai ir jos naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo G. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-04-27 nutarimo Nr. 25/04-456 „Dėl suimtojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui G. K. skirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui, teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarime nurodyta, kad suimtasis G. K. 2011 m. balandžio 17 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimus – apie 21.10 val. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir kurstė kitus kameros suimtuosius elgtis taip pat, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 7 p. (I tomas, b. l. 24).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio, numatančio suimtųjų pareigas ir jiems taikomus draudimus, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato suimtiesiems draudimą kurstyti kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės pirkti maisto produktų atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo prižiūrėtojo J. N. ir prižiūrėtojo V. D. pasirašytame 2011 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime (I tomas, b. l. 26), kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas nutarimas, nurodyta, kad 2011 m. balandžio 17 d. apie 21 val. 10 min. kameroje Nr. 101 buvo atlikta krata, kurios metu, suimtiesiems išėjus iš kameros į koridorių, suimtasis G. K., provokuodamas konfliktą, atsisakė stotis prie sienos ir laikyti rankas už nugaros, vaikščiojo po koridorių ir ragino taip elgtis kitus nuteistuosius, asmens kratos metu atsisakė nusivilkti viršutinius rūbus ir prieštaravo būti tikrinamas metalo detektoriumi. Taip pat nurodyta, kad G. K. skundėsi bloga savijauta, aukštu kraujo spaudimu, tačiau pasiūlytos medicininės pagalbos atsisakė. Asmens krata buvo atlikta tik po daugkartinių reikalavimų ir įtikinėjimų, kad privaloma vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, bylos medžiagos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 25/04-456 nuobauda pareiškėjui G. K. buvo skirta būtent už minėtame tarnybiniame pranešime nurodytų tardymo izoliatoriaus pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir suimtųjų kurstymą atsisakyti vykdyti šiuos tardymo izoliatoriaus pareigūnų reikalavimus.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti dalyviai (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pažymėtina, kad nors G. K. paskutinio teismo posėdžio metu už piktnaudžiavimą procesu buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės, tačiau nagrinėjant šią administracinę bylą pareiškėjas ne kartą pasisakė teismo posėdžių metu, dalyvavo apklausiant liudytojus, pasisakant atsakovo atstovui, užduodant jam klausimus.
Teismas, siekdamas išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo posėdžiuose liudytojais apklausė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnus J. N., V. D., V. B., R. J..
Liudytojas J. N. 2011 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-04-17 apie 21.10 val., suimtuosius išvedus iš kameros į koridorių, pareiškėjas G. K. atsikalbinėjo, nenorėjo stotis prie sienos, nenorėjo būti apžiūrimas metalo detektoriumi. To paties teismo posėdžio metu liudytojas V. D. nurodė, kad 2011-04-17 apie 21.10 val. buvo pastebėta, kad kameroje Nr. 101 esantys suimtieji bendrauja su kitoje kameroje esančiais suimtaisiais virvės pagalba. Buvo nuspręsta atlikti kameros ir suimtųjų kratas, G. K. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, t. y. nusisukti į sieną, stovėti ramiai, vėliau atsisakė, kad jam būtų atlikta krata.
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. B. nurodė, kad apie 2011 m. balandžio 17 d. įvykius nedaug pamena. Nurodė, kad dalyvavo atliekant kratą kameroje Nr. 101, taip pat kaip dalyvavęs kratoje pareigūnas pasirašė ant kratos protokolo. To paties teismo posėdžio metu liudytojas R. J. nurodė, kad 2011-04-17 vakare buvo atliekama kameros Nr. 101 krata. Nurodė, kad pareiškėjas atsisakė būti patikrintas metalo detektoriumi, būdamas koridoriuje vaikščiojo, kitiems suimtiesiems sakė: „ko stovit, vaikščiokit“, pareiškėjas daug kartų buvo įspėtas nevaikščioti po koridorių iki jam buvo atlikta krata.
Pareiškėjas ginčija liudytojų parodymus, prašydamas paaiškinti, ką konkrečiai reiškia „atsikalbinėjo“, „vaikščiojo po koridorių“, „ragino“, „atsisakė“, prašydamas nurodyti, ką jis konkrečiai sakė pareigūnams. Teismas pažymi, kad nors teismo apklausti liudytojai ir nurodė, kad tiksliai negali prisiminti visų konkrečiai tiek pareiškėjo, tiek jų pačių įvykio metu pasakytų žodžių, tačiau įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus teismo posėdžių metu, atsižvelgiant į pareigūnų darbo pobūdį, į tai kad jie, vykdydami tarnybą, budi skirtingomis pamainomis, režimo pažeidimai fiksuojami ir kratos atliekamos dažnai, kad liudytojai buvo apklausiami praėjus keliems mėnesiams ar net dvejiems metams po įvykio, tikėtina, kad liudytojai negalėjo prisiminti visų konkrečių įvykio metu pasakytų žodžių, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad tiek pareigūnų tarnybiniame pranešime, tiek parodymuose teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nėra tikslios ar prieštaraujančios viena kitai. Beje, pats pareiškėjas pripažino, kad nepakluso pareigūnų reikalavimams stovėti ramiai prie sienos, nurodydamas, kad trypčiojo, judėjo, negalėjo stovėti ramiai dėl sveikatos būklės. Tačiau, kaip nurodyta J. N. ir V. D. tarnybiniame pranešime, pareiškėjas medicininės pagalbos atsisakė.
Pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintini kritiškai. Visų pirma, pareiškėjas pats pripažino, kad ramiai koridoriuje nestovėjo, trypčiojo, taip elgėsi todėl, kad pradėjo veikti raminamieji vaistai, kurie vartojami tam, kad asmuo geriau miegotų, yra migdantys. Taip pat pareiškėjas 2011 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutiko, kad būtų atlikta asmens krata rankomis, tačiau prieštaravo, kad ji būtų atlikta metalo detektoriumi (I tomas, b. l. 68).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju byloje pateiktas pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo veiksmų kratos atlikimo metu, tarnybiniai pranešimai, tarnybinio tyrimo išvada dėl suimtiesiems (nuteistiesiems) draudžiamų turėti daiktų, protokolas dėl draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų paėmimo, dėl kratos metu kameroje Nr. 101 rastų draudžiamų daiktų, paties pareiškėjo bei liudytojų parodymai teismo posėdžių metu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skirtumų tarp pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų paaiškinimų teismo posėdžių metu nenustatyta, pareigūnai nėra susiję su pareiškėju jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti pareiškėjui, todėl nėra kliūčių remtis jų pateiktais paaiškinimais, abejoti pareigūnų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais ir daryti išvadą, jog G. K. tyčia nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų bei kurstė kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus pareigūnų reikalavimus ir tuo pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 7 p.
Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, ji skirta kompetentingo asmens, nepraleidus nuobaudos skyrimo terminų, todėl pripažintina, kad pareiškėjo skundžiamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 25/04-456 „Dėl nuobaudos skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.