Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-07-25 · Administracinė byla Nr. I-596-257/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-07-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-13Regionų apygardos administracinis teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  9. ApeliacijaNutartis · 2015-01-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  10. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-08Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-25
Bylos Nr.
I-596-257/2011
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00315-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Šiaulių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-596-257/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00315-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 21;74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 25 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant pareiškėjui G. K.,nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-04-27 nutarimu Nr. 25/04-456 „Dėl suimtojo nubaudimo“ suimtajam G. K. skirtos nuobaudos – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (3 b. l.), kuriuo prašo panaikinti atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-04-27 nutarimu Nr. 25/04-456 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas, 16, 24, 49 b. l.) jam paskirtą nuobaudą – teisės pirkti maisto produktus atėmimą vienam mėnesiui. Nutarime nurodyta, kad suimtasis G. K. 2011 m. balandžio 17 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimus – apie 21.10 val. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir kurstė kitus kameros suimtuosius elgtis taip pat, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 7 p.

Pareiškėjas G. K. nurodė, kad tą dieną buvo kameroje, tačiau jokių virvių nei jis, nei kuris nors iš kameroje esančių asmenų nenuleidinėjo. Kameros langelis nebuvo užstotas nei vieno kameroje esančio asmens, tačiau tuo metu netoli durų galėjo stovėti žmogus. Pareigūnams atidarius kameros duris ir liepus išeiti, visi pakluso pareigūnų reikalavimams ir išėjo iš kameros. Tai nurodė tarnybiniame pranešime pareigūnas Juozas Navickas. Išėjus iš kameros juos nuvedė į koridorių ir liepė stotis prie sienos, ką jie ir padarė. Jis pareigūnui Viljamui Dargvainiui pasakė, kad jam pradėjo veikti psichotropiniai vaistai, kuriuos išgėrė prieš 30-40 minučių, nes pats Viljamas Dargvainis prieš 40 minučių iki to įvykio buvo nuvedęs jį ir Rolandą Čiapą į medicinos kabinetą, kur jiems asmeniškai buvo išduoti vaistai. Jam buvo sunku stovėti vienoje vietoje ir jis trypčiojo vietoje, kad nenugriūtų. Jį pareigūnas įspėjo, kad stovėtų ir nejudėtų, tačiau tokiems nurodymams jis prieštaravo dėl sveikatos būklės. Šalia stovintis suimtasis nukrito ant žemės ir pareigūnai jį nuvedė į medicinos kabinetą. Jis nei vieno iš suimtųjų nekurstė. Nuvedus jį į kambarį daryti asmens kratą, paprašė pareigūno, kad būtų užpildytas asmens kratos protokolas, tačiau pareigūnas to nepadarė. Jis pareigūno paprašė asmens kratą padaryti rankomis, o ne metalo detektoriumi. Pareigūnas nurodė, kad reikalinga jį apieškoti metalo detektoriumi ir jis sutiko, asmens krata buvo atlikta metalo detektoriumi, todėl bausti jį už tai, kas yra atlikta, yra neteisinga. Jo nuomone, apklaustų pareigūnų parodymai teismo posėdžio metu ir tarnybiniame pranešime iš esmės skiriasi, o liudytojas Viljamas Dargvainis nieko konkretaus neprisimena. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriuje prieš skiriant nuobaudą, jis neturėjo teisės apsiginti, nes nebuvo išklausytas, nebuvo surengtas drausminės komisijos posėdis, kuriame būtų galėjęs pateikti faktus, įrodančius, kad yra apkaltintas nepagrįstai. Prašo nutarimą, kuriuo jam skirta nuobauda, panaikinti.

Atsiliepimas

A. Š. tardymo izoliatoriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (43 b. l.). Atsiliepimu (37-38 b. l.) prašo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad nuobauda G. K. paskirta atsižvelgiant į Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo Juozo Navicko 2011 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 79/09-713 bei 2011 m. balandžio 18 d. paties G. K. pasiaiškinime nustatytas aplinkybes. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad 2011 m. balandžio 17 d. apie 21 val.10 min. buvo pastebėta, kad pro kameros Nr. 101 langą nuleista virvė į kamerą Nr. 60. Suimtasis R. Čiapas buvo užstojęs stebėjimo langelį, todėl buvo neįmanoma pamatyti, kuris iš kameroje Nr. 101 esančių suimtųjų bendrauja su kitų kamerų suimtaisiais. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 2 d. 2 p. įtvirtina draudimą suimtiesiems bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. 4 d. asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, todėl siekiant užkardyti neteisėtus veiksmus buvo nutarta atlikti kameroje kratą. Kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-07 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, pagal kurios 165.1 punktą darant kratą kamerose, suimtieji vienu metu yra išvedami iš vienos kameros ir išrikiuojami koridoriuje, tad suimtieji kratos ir techninės apžiūros kameroje metu nedalyvauja. Suimtiesiems išėjus iš kameros į koridorių, pareiškėjas G. K. atsisakė stotis prie sienos ir laikyti rankas už nugaros, vaikščiojo po koridorių, atsikalbinėjo, prieštaravo pareigūnų reikalavimams ir ragino taip elgtis kitus kameros Nr. 101 suimtuosius. Atvedus suimtąjį į korpuso vyresniojo kabinetą atlikti jo kratą, jis atsisakė nusirengti viršutinius rūbus ir prieštaravo būti patikrintas metalo detektoriumi. Instrukcijos 141 p. reglamentuoja, kad kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Atlikdami G. K. kratą pareigūnai laikėsi šių elgesiui nustatytų reikalavimų. G. K. krata buvo atlikta tik po daugkartinių pareigūnų reikalavimų vykdyti teisėtus jų reikalavimus. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 7 p. nuostatomis, už atsisakymą vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus ir kurstymą kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus G. K. buvo skirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui. Mano, kad G. K. nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą buvo skirta teisėtai ir pagrįstai.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 44). Atsiliepimu (b. l. 45-46) prašo pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o prašymu (b. l. 56) – bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad 2011 m. balandžio 17 d. apie 21.10 val. kameroje Nr. 101 pareiškėjas nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, trukdė atlikti kratą provokuodamas konfliktą, kurstė kitus 101 kameroje laikomus suimtuosius elgtis taip pat (Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 4 pamainos korpuso vyresniojo Juozo Navicko 2011 m. balandžio 17 d. tarnybinis pranešimas Nr. 79/09-713). Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. nustatytą pareigą suimtiesiems vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus ir minėto įstatymo 32 str. 2 d. 7 p. nustatytą draudimą kurstyti kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Mano, kad skundžiama nuobauda skirta pagrįstai ir jos naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. K. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-04-27 nutarimo Nr. 25/04-456 „Dėl suimtojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui G. K. skirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui, teisėtumo. Nutarime nurodyta, kad suimtasis G. K. 2011 m. balandžio 17 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimus – apie 21.10 val. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir kurstė kitus kameros suimtuosius elgtis taip pat, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 7 p.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus, o to paties įstatymo 32 str. 2 d. 7 p. draudžia suimtiesiems kurstyti kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus.

Pareiškėjas iš esmės savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuobauda jam paskirta netinkamai nustačius aplinkybes, susijusias su nuobaudos taikymu. Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčijamu atsakovu nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta, remiantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 4 pamainos korpuso vyresniojo Juozo Navicko 2011 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 79/09-713, kuriame nurodyta, kad 2011 m. balandžio 17 d. apie 21.10 val. pastebėta, kad per kameros Nr. 101 langą nuleista virvė į kamerą Nr. 60. Suimtasis Rolandas Čiapas buvo užstojęs stebėjimo langelį, todėl buvo neįmanoma pamatyti, kuris iš kameroje Nr. 101 esančių suimtųjų bendrauja su kitų kamerų suimtaisiais. Siekiant užkardyti neteisėtus veiksmus, buvo nutarta kameroje atlikti kratą. Išėjus suimtiesiems iš kameros į koridorių, suimtasis G. K. atsisakė stotis prie sienos ir laikyti rankas už nugaros, atsikalbinėjo, vaikščiojo po koridorių, tokiais savo veiksmais provokavo konfliktą, taip elgtis ragino ir kitus kameros suimtuosius. Atvedus suimtąjį G. K. atlikti kratai, atsisakė nusirengti viršutinius rūbus, prieštaravo, kad būtų patikrintas metalo detektoriumi. Krata buvo atlikta tik po daugkartinių reikalavimų ir įtikinėjimų, kad jis privalo vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Suimtasis G. K. skundėsi bloga savijauta, tačiau pasiūlytos medicininės pagalbos atsisakė.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Juozas Navickas nurodė, kad paminėtą dieną 101 kameroje atlikto kratą, nes buvo užfiksuotas faktas, jog šios kameros nuteistieji virvės pagalba bendravo su žemesniame aukšte esančiais nuteistaisiais. Keletas pareigūnų užėjo į kamerą, rado virves, rašė protokolą dėl uždraustų daiktų. Visus suimtuosius išvedė į koridorių. Suimtasis G. K. po ilgų derybų ir atsikalbinėjimų bei daugkartinių reikalavimų išėjo iš kameros. Kelintas: pirmas, antras ar paskutinis – G. K. išėjo pats iš kameros, neprisimena. Kiti asmenys pakluso reikalavimui išeiti iš kameros. Tačiau tos aplinkybės, kad pareiškėjas nevykdė reikalavimo išeiti iš kameros, liudytojas Juozas Navickas nenurodė tą pačią dieną po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime. Be to, šio liudytojo aiškinimas teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas po ilgų derybų ir atsikalbinėjimų bei daugkartinių reikalavimų išėjo iš kameros, prieštarauja jo paties parodymams, jog jis neatsimena, kelintas: pirmas, antras ar paskutinis – G. K. išėjo pats iš kameros. Jei pareiškėjas iš kameros išėjo ne paskutinis, tai rodo, kad jis pakluso teisėtam reikalavimui išeiti iš kameros ir išeidamas ne paskutinis negalėjo kurstyti kitų suimtųjų nepaklusti teisėtiems pareigūno reikalavimams, nes, kaip nurodė liudytojas Juozas Navickas, kiti asmenys pakluso reikalavimui išeiti iš kameros. Šios teismo posėdžio metu liudytojo Juozo Navicko nurodytos aplinkybės nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Viljamas Dargvainis, kuris pats nerašė tarnybinio pranešimo, o tik pasirašė po pareigūno Juozo Navicko tarnybiniu pranešimu. Teismo posėdžio metu liudytojas Juozas Navickas nurodė, kad keletui pareigūnų užėjus į kamerą, rado virves, rašė protokolą dėl uždraustų daiktų, tačiau teismui tokie rašytiniai įrodymai atsakovo nebuvo pateikti, nors teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, buvo atsakovą įpareigojęs pateikti medžiagą, susijusią su Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 25/04/456 „Dėl suimtojo nubaudimo“ priėmimu (7-8 b. l.). Juo labiau, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis numato, kad nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Daiktai ir reikmenys, kuriuos turėti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims draudžiama, paimami ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka saugomi ir sunaikinami. Ar šiuo atveju liudytojo Juozo Navicko nurodytos virvės, kurios buvo kratos pagrindas, iš tikrųjų buvo paimtos ir nustatyta tvarka sunaikintos, neaišku. Be to, kaip nurodė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Juozas Navickas ir Viljamas Dargvainis, nustačius faktą, kad 101 kameros nuteistieji virvės pagalba bendravo su žemesniame aukšte esančiais nuteistaisiais, buvo nuspręsta kameroje atlikti kratą, todėl į kamerą įėjo keletas pareigūnų, kokie dar buvo pareigūnai kameroje, apklausti liudytojai negalėjo nurodyti. Kitų buvusių kameroje pareigūnų parodymai būtų svarbūs, nes liudytojo Juozo Navicko parodymai iš esmės skiriasi nuo jo parodymų tarnybiniame pranešime, liudytojas Viljamas Dargvainis tik pasirašė po pareigūno Juozo Navicko tarnybiniu pranešimu, nors posėdžio metu tik iš dalies ir lakoniškai patvirtino liudytojo Juozo Navicko nurodytas kai kurias aplinkybes. Jeigu būtų tarnybinius pranešimus surašę ir kiti pareigūnai, dalyvavę užfiksuojant pažeidimą, kurių apklausti liudytojai negalėjo nurodyti, teismas būtų galėjęs juos apklausti liudytojais, kad nustatytų objektyviai įvykio aplinkybes, tačiau to padaryti šiuo metu neįmanoma. Tokių pareigūnų, kurie papildomai galėtų paaiškinti įvykio aplinkybes, nesiaiškino ir atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nes Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime nurodė (45-46 b. l.), kad remiasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 4 pamainos korpuso vyresniojo Juozo Navicko 2011 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 79/09-713, o Šiaulių tardymo izoliatorius (37-38 b. l.) be šio pareigūno tarnybinio pranešimo dar rėmėsi paties G. K. pasiaiškinimu. Dėl kitų pareigūno Juozo Navicko tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių: išėjus suimtiesiems iš kameros į koridorių, suimtasis G. K. atsisakė stotis prie sienos ir laikyti rankas už nugaros, atsikalbinėjo, vaikščiojo po koridorių, tokiais savo veiksmais provokavo konfliktą, taip elgtis ragino ir kitus kameros suimtuosius – yra liudytojo Juozo Navicko parodymai ir šio liudytojo tarnybinis pranešimas, tačiau tokias aplinkybes teigia pats pareiškėjas, nurodydamas, kad taip elgėsi dėl sveikatos būklės. Teismo nuomone, remtis vieno liudytojo Juozo Navicko parodymais (liudytojas Viljamas Dargvainis prieš teismo posėdį nieko neprisiminė, o teismo posėdyje nurodė aplinkybes, kurios buvo išdėstytos Juozo Navicko tarnybiniame pranešime, t. y. savo subjektyvios pozicijos, ką matė, neišreiškė, tik perpasakojo liudytojo Juozo Navicko tarnybinio pranešimo aplinkybes, todėl teismas šio liudytojo parodymais nesiremia), kada jo posėdžio metu plečiamai nurodytos aplinkybės nesutampa su tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, negalima. Taigi, liudytojo Juozo Navicko parodymai nepatvirtinti kitais objektyviais įrodymais, o paties liudytojo Juozo Navicko parodymai nėra nuoseklūs.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju teismui pateikti atskiri įrodymai ir jų nepakanka (nėra su įvykiu aukščiau nurodytų susijusių dokumentų, nenurodyti ir neįmanoma nustatyti pareigūnų, kurie be liudytojų Juozo Navicko ir Viljamo Dargvainio atliko kratą kameroje, apklausti liudytojai neprisimena įvykio aplinkybių, aiškina plečiamai ar parodymai prieštaringi) konstatuoti, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-04-27 nutarimu Nr. 25/04-456 „Dėl suimtojo nubaudimo“ suimtajam G. K. skirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendė:

Pareiškėjo G. K. skundą patenkinti. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-04-27 nutarimu Nr. 25/04-456 „Dėl suimtojo nubaudimo“ suimtajam G. K. skirtą nuobaudą – teisės pirkti maisto produktus atėmimą vienam mėnesiui panaikinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

TeisėjaLaisvutė Kartanaitė