Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-08 · Administracinė byla Nr. I-989-289/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-07-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-13Regionų apygardos administracinis teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  9. ApeliacijaNutartis · 2015-01-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  10. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-08Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
I-989-289/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00315-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-989-289/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00315-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiškėjui G. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 50000 Lt (14481 Eur) neturinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad buvo gydomas nuo psichikos sutrikimo laikant kameroje su kitais asmenimis, nurodoma, kad pareigūnas V. D. 2011 m. balandžio 17 d. liepė stovėti nejudant, nurodė, kad pareigūnai J. N., V. D. apšmeižė, kad provokavo konfliktą, nurodoma, kad pareigūnai melavo, jog pareiškėjas vaikščiojo po koridorių, Šiaulių tardymo izoliatorius nesiaiškino, kas ką sakė, jog R. Z. apšmeižė nutarimu, kad padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, pakenkė reputacijai, skyrė nuobaudą, neužtikrino saugumo dėl smurto, įžeidimo, neįrengė filmavimo kamerų, garso įrašo darymui, 2011 m. balandžio 17 d. 101 kameroje sugadino čiužinį, 2011 m. balandžio 18 d. buvo nurašytas čiužinys. Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad pareigūnai dokumentus išmetė, išvogė, apkaltino virvių nuleidinėjimu, peilio turėjimu, kurio kameroje nubuvo, apšmeižė, kad neišėjo į koridorių iš 101 kameros, po kratos uždarė pareiškėją į kamerą Nr.8 iki 23 h, kenkė gydymui, privėrė pareiškėjui ranką kameros durimis, neišsaugojo pirmojo aukšto filmuotos medžiagos, neapklausė visų liudytojų.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-105-289/2013 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kur trečiasis asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-04-27 nutarimo Nr. 25/04-456 panaikinimo. Pareiškėjo pateikto teismui 2013-04-17 skundo reikalavimo pagrindas papildytas, tačiau kylantis iš 2011-06-06 skundo, nuo 2011 m. birželio mėn. nagrinėjamo administracinėje byloje Nr. 1-105-289/2013, reikalavimo pagrindo. 2011 m. balandžio 27 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-456 Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančiam suimtajam G. K. buvo paskirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktų atėmimas vienam mėnesiui. Ši nuobauda buvo skirta atsižvelgiant į Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo J. N. ir V. D. 2011 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 79/09-713 bei 2011 m. balandžio 18 d. paties G. K. pasiaiškinime išdėstytas aplinkybes. 2011 m. balandžio 17 d. apie 21 val. 10 min. buvo pastebėta, kad pro kameros Nr. 101 langą nuleista virvė į kamerą Nr. 60. Suimtasis R. Č. buvo užstojęs stebėjimo langelį, todėl buvo neįmanoma pamatyti, kuris iš kameroje Nr. 101 esančių suimtųjų bendrauja su kitų kamerų suimtaisiais. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina draudimą suimtiesiems bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata. Taigi, siekiant užkardyti neteisėtus veiksmus, buvo nutarta atlikti kameroje kratą. Kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-07 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija). Vadovaujantis Instrukcijos 165.1 punkto nuostatomis, darant kratą kamerose, suimtieji vienu metu yra išvedami iš vienos kameros ir išrikiuojami koridoriuje. Suimtiesiems išėjus iš kameros į koridorių, pareiškėjas G. K. nepaisė reikalavimų ramiai stovėti prie sienos ir laikyti rankas už nugaros, vaikščiojo po koridorių, atsikalbinėjo pareigūnų reikalavimams ir ragino taip elgtis kitus kameros Nr. 101 suimtuosius. Atvedus suimtąjį į korpuso vyresniojo kabinetą atlikti asmens kratą jis atsakė nusirengti viršutinius rūbus ir prieštaravo būti patikrintas metalo detektoriumi. Pareiškėjas skundėsi bloga savijauta, tačiau pasiūlytos medicininės pagalbos atsisakė. Savo pasiaiškinime G. K. kaltina pareigūnus pasikėsinimu jį nužudyti, smurto, šantažo ir teroro naudojimu, tačiau šie pareiškėjo teiginiai yra neteisingi ir nepagrįsti. Instrukcijos 141 punktas reglamentuoja, kad kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Atlikdami G. K. kratą pareigūnai laikėsi šių jų elgesiui nustatytų reikalavimų. G. K. krata buvo atlikta tik po daugkartinių pareigūnų reikalavimų vykdyti teisėtus reikalavimus. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 32 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, už atsisakymą vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus ir kurstymą kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus G. K. buvo skirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktų atėmimas vienam mėnesiui. Paskirtą nuobaudą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris išnagrinėjęs skundą 2011 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 2S-1472 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą paliko galioti. Pareiškėjas nurodo, kad jo patirtą neturtinę žalą, be kita ko, sąlygojo ir tai, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai, paskyrę vartoti vaistą, apie jo slopinantį poveikį neinformavo įstaigos Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojų; pareiškėjas buvo gydomas netinkamomis sąlygomis. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pažymėtina, kad ši nuostata nereiškia, jog sveikatos priežiūra ir gydymas turi būti atliekami tokia pačia tvarka, kaip ir laisvėje. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato pareigos, tardymo izoliatoriuje esančiam asmeniui paskyrus vaistus, apie jų poveikį informuoti kitus įstaigoje dirbančius asmenis. Nesant poreikio suimtąjį hospitalizuoti, jis bendra tvarka laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje. Teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė suimtajam dėl vaistų vartojimo atsisakyti vykdyti pareigūnų reikalavimus. Vis dėlto atsakovas pažymi, kad pareigūnai savo veikloje imasi visų įmanomų priemonių, kad prireikus suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurių laisvė yra apribota, būtų suteikta medicinos pagalba; yra objektyvūs; nepiktnaudžiauja suteiktomis galiomis, todėl situacijose, kuomet dėl objektyvių priežasčių asmuo negali įvykdyti konkretaus turinio reikalavimų, elgiamasi lanksčiai. J. N. ir V. D. 2011 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 79/09-713 užfiksuota, jog pareiškėjas G. K. skundėsi bloga savijauta, jam buvo siūloma medicininė pagalba, tačiau asmuo jos atsisakė. Liudytojų parodymai administracinėje byloje Nr. 1-105-289/2013 patvirtina, kad pareiškėjui G. K. 2011-04-17 buvo duodami daugkartiniai, aiškūs, nuoseklūs nurodymai, buvo atsižvelgiama į jo pastabas dėl sveikatos būklės. Tarnybiniuose pareigūnų pranešimuose konstatuojami režimo pažeidimą kvalifikuojantys faktai. Režimo pažeidimu įtariamas asmuo turi teisę išdėstyti savo poziciją (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymų Nr. IR-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 129 p.). Kaip matyti iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, jis tokia teise pasinaudojo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktais, pareiškėjas kreipdamasis į teismą turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius dėstomas aplinkybes. Pareiškėjo teiginiai dėl neatitikimo tikrovei nurodyto fakto apie jo vaikščiojimą po koridorių niekaip nepagrįsti. Skundžiamomis pareigūnų J. N. ir V. D. nurodytomis aplinkybėmis abejoti nėra pagrindo. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, parengtuose atliekant teisės aktuose nustatytas pareigas, išdėstytos 2011-04-17 įvykių aplinkybės. Pareiškėjo priekaištai dėl tarnybinių pranešimų turinio nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė atsakovas, kokie veiksmai ar neveikimas prieštarauja teisės aktams. Abstraktūs pareiškėjo teiginiai apie veiksmų ar neveikimo neteisėtumą neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 127 punktą, tardymo izoliatoriaus direktorius turi teisę suimtiesiems skirti nuobaudas. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimas skirti nuobaudą priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nepiktnaudžiaujant valdžia ir tinkamai įgyvendinant reglamentuotą nuobaudų skyrimo procedūrą. Kaip minėta, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 141 punktas reglamentuoja, kad kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Nėra duomenų, kad kratos kameroje Nr. 101 atlikimo metu būtų buvęs sugadintas pareiškėjui išduotas čiužinys. Be to, kratos metu pastebėjus suniokotą kameroje esantį įstaigos turtą tai taip pat būtų užfiksuota. Pareiškėjo teiginiai dėl kratos metu sugadinto čiužinio nepagrįsti. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Teisės aktuose pareiga įrengti vaizdo ir garso fiksavimo priemones įstaigoje nenumatyta. Kratų atlikimo tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos VI skyrius „Kratų ir apžiūrų atlikimas laisvės atėmimo vietose“. Galiojantys teisės aktai nenumato pareigos atliekant kratą naudoti vaizdo bei garso įrašymo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. K. patikslintas skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjas galimai neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus sieja su 2011 m. balandžio 17 d. neplaninės kratos atlikimu kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas su kitais asmenimis, su laikinu pareiškėjo perkėlimu į kamerą Nr.8, su pareigūnų nurodymu stovėti ir nejudėti koridoriuje neatsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, su gydytojo, slaugytojos nepakvietimu jam nugriuvus ant grindų, t. y. iš esmės visas pareiškėjo nurodomų veikų visetas sietinas su faktinėmis aplinkybėmis, kurias įvertinus, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu „Dėl suimtojo nubaudimo“ pareiškėjui už „pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir kitų kameros suimtųjų asmenų kurstymą elgtis taip pat“ buvo skirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktų atėmimas vienam mėnesiui.

Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnyba, psichiatras V. V., 2011 m. balandžio mėnesį paskyręs pareiškėjui gydymą psichotropiniais vaistais „Truxal“ du kartus per dieną ryte ir vakare, apie tai neinformavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojų, neinformavo, kad sergantis ligonis dėl psichinio sutrikimo, gydė netinkamomis sąlygomis laikant kameroje su 6 žmonėmis, tokiame režime, kuris kenkė jo psichikai ir psichikos sutrikimo gydymui, neužtikrino poilsio, miego, ramybės, neužtikrino streso, rūpesčių, nerimo, panikos, konfliktinių situacijų nesukėlimo, neinformavo elgtis su sergančiu ligoniu kuo mandagiau, neerzinti, nepykdyti, nemanipuliuoti, nesukelti ligos paūmėjimo. Pažymėtina, kad nevertintini šie pareiškėjo argumentai, nes jie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje, su pareiškėjo gydymo, sveikatos priežiūros režimo nustatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtieji privalo: 1) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; 2) vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime aiškinama, jog reikalavimai paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinami vienareikšmiškai – šios normos laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra imperatyvios. Administracinėje byloje Nr. A146-273/2012 teisėjų kolegija pabrėžė, jog aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (Bausmių vykdymo kodekso 11 str.). Pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka (2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-273/2012; 2009 m. ba­landžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-504/2009). Administracinėje byloje Nr. A143-225/2013 taip pat pažymėta, kad įstatyme nėra aptartas suimto asmens elgesys esant situacijai, kai pareigūno tam tikras reikalavimas galbūt yra neteisėtas. Tačiau Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnyje „Suimtųjų teisė teikti pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus“ yra išvardintos teisinės priemonės, kurias suimtasis gali panaudoti, gindamas savo tariamai pažeistas teises. Atsižvelgiant į suėmimo vykdymo režimo ypatumus, šių priemonių sąrašas yra baigtinis. Todėl visi kiti suimtųjų reagavimo būdai į, jų manymu, pareigūnų neteisėtus veiksmus Suėmimo vykdymo įstatymo taikymo požiūriu yra neleistini, o tuo pačiu laikytini neteisėtais (2013 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-225/2013).

Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-11-289/2014 2014 m. vasario 13 d. sprendime, revizuodamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 25/04-456 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 2S-1474 teisėtumą, teismas konstatavo, jog, visų pirma, pareiškėjas pats pripažino, kad ramiai koridoriuje nestovėjo, trypčiojo, taip elgėsi todėl, kad pradėjo veikti raminamieji vaistai, kurie vartojami tam, kad asmuo geriau miegotų, yra migdantys. Taip pat pareiškėjas 2011 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutiko, kad būtų atlikta asmens krata rankomis, tačiau prieštaravo, kad ji būtų atlikta metalo detektoriumi (I tomas, 68 b. l.). Minėtame 2014 m. vasario 13 d. sprendime pažymima, kad byloje pateiktas pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo veiksmų kratos atlikimo metu, tarnybiniai pranešimai, tarnybinio tyrimo išvada dėl suimtiesiems (nuteistiesiems) draudžiamų turėti daiktų, protokolas dėl draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų paėmimo, dėl kratos metu kameroje Nr. 101 rastų draudžiamų daiktų, paties pareiškėjo bei liudytojų parodymai teismo posėdžių metu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirtumų tarp pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų paaiškinimų teismo posėdžių metu nenustatyta, pareigūnai nėra susiję su pareiškėju jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti pareiškėjui, todėl nėra kliūčių remtis jų pateiktais paaiškinimais, abejoti pareigūnų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais ir daryti išvadą, jog G. K. tyčia nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų bei kurstė kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus pareigūnų reikalavimus ir tuo pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 7 punktą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-53-858/2015 nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išreikalautus dokumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju byloje pateiktas pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo veiksmų kratos atlikimo metu, tarnybiniai pranešimai, tarnybinio tyrimo išvada dėl suimtiesiems (nuteistiesiems) draudžiamų turėti daiktų, protokolas dėl draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų paėmimo, dėl kratos metu kameroje Nr. 101 rastų draudžiamų daiktų, paties pareiškėjo bei liudytojų parodymai teismo posėdžių metu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėtų pareigūnų duoti parodymai atitinka jų iš karto po nagrinėjamo įvykio surašytame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jie yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių objektyvių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti pareiškėją, nėra, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais duomenimis, kadangi jais netikėti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo kaltė dėl Nutarime nurodyto pažeidimo padarymo įrodyta byloje esančiais duomenimis, jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios sudarytų pagrindą abejoti dėl pareiškėjo kaltės padarius minėtą pažeidimą, pareiškėjas iš esmės nenurodė, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, plačiau dėl to nepasisako.

Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, negalima konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai 2011 m. balandžio 17 d. atlikdami kartą, duodami nurodymus pareiškėjui išeiti į koridorių iš kameros, stovėti prie sienos, siekdami atlikti pareiškėjo kratą ir patikrinimą metalo detektoriumi būtų atlikę neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina galimai patirtą neturinę žalą. Taip pat iš pareigūno J. N. 2011 m. balandžio 17 d. tarybinio pranešimo matyti, kad suimtasis G. K. skundėsi bloga savijauta, aukštu kraujo spaudimu, tačiau pasiūlytos medicininės pagalbos atsisakė, t. y. neteisėtų veiksmų, susijusių su medicinos pagalbos teikimo organizavimu, nenustatyta. Taip pat, kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2011 m. balandžio 17 d. protokolo Nr.60109-13664 (administracinės bylos Nr. I-11-289/2014, 1 t. 92 b.l.), nekvestionuotinos aplinkybės ir dėl to, kad 2011 m. balandžio 17 d. kratos metu korpuso vyresnysis J. N. rado ir paėmė virvę, pro lango grotas nuleistą į apačioje esančia kamerą; tolimesnės kratos metu prižiūrėtojas V. D. ant stalo rado ir paėmė savadarbį peilį, prižiūrėtojas A. L. daiktų lentynoje rado ir paėmė savadarbį vandens šildytuvą ir dešinėje pusėje pirmame viršutiniame gulte, ant kurio buvo sudėtas maistas, tarp maisto rado ir paėmė užgaląstą šaukštą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-07 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 157.1 punkte numatyta, kad gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos šia tvarka: suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose; bendrųjų kratų metu jiems atliekama dalinė krata. Taigi atsižvelgiant į šias Instrukcijos nuostatas, pareiškėjo laikinas perkėlimas į kamerą Nr.8 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo V. B. nurodymu (2011 m. balandžio 26 d. tarnybinis pranešimas) atliekant kameros Nr.60 neplaninę kratą nelaikytinas neteisėtu.

Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elementų – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 50000 Lt (14481 Eur) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. patikslintą skundą dėl 50000 Lt (14481 Eur) neturtinės žalos pritiesimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius