Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – atsakovui asmeniškai. Per nustatytą 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti nustatyto termino neprašė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos rašytiniai duomenys (elektroninės bylos ieškinio priedai: žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, reikalavimo perleidimo sutarties išrašas, perdavimo-priėmimo aktas, išperkamosios nuomos sutartis, Gyventojų registro pažyma, PVM sąskaita-faktūra už pažymą) patvirtina, kad 2007 m. liepos 4 d. atsakovas su pradine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo fotoaparatą, atminties kortelę ir akumuliatorių kroviklį, įsipareigodamas per sutartyje nustatytą 12 mėnesių laikotarpį pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką sumokėti pradinei kreditorei visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Sutarties 11.1. punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o sutarties 11.2. punkte numatyta, kad nevykdant ar netinkamai vykdant sutarties sąlygas, atsakovas mokės 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą.

Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė ir liko skolingas 188,53 Eur sumą už įsigytą turtą.

2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė pasirašė su ieškove Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal aukščiau paminėtą sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjęs.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.63, 6.200 straipsniai nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui pateikimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl iš jo priteistina 188,53 Eur skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 432,21 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 25 d. iki 2020 m. vasario 12 d., t. y. už 4585 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 procentų.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. liepos 25 d., pagal su pradine kreditore sudarytą sutartį įmokų nemokėjo. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. vasario 13 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Taigi ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs/žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.

2007 m. liepos 4 d. tarp atsakovo ir pradinės kreditorės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau tai nereiškia, jog šiuo atveju negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo fotoaparatą, atminties kortelę ir akumuliatorių kroviklį, asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Kita vertus, nors ginčo išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu (2007 m. liepos 4 d.) Vartojimo kredito įstatymas negaliojo (pradėjo galioti nuo 2011 m. balandžio 1 d.), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, suteiktų galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai, taip pat ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 procentų normą, t. y. 67,87 Eur (188,53 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovės apeliacinius skundus tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje e2A-617-413/2020). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydama arba netinkamai vykdydama sutarties 5.2. ir 5.5. punktus, atsakovas turi sumokėti 10 procentų neišpirktos daikto vertės baudą. Ieškovė nurodo, kad nurodytais atsakovo kontaktiniais duomenimis su ja susisiekti nepavyko, atsakovas nepranešė ne tik apie gyvenamosios vietos, bet ir telefono numerio pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl to pažeidė sutarties 5.2. ir 5.5. punktus. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris (5.5 punktas) (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas su pirmine kreditore sudarytoje sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą yra nurodęs Kėdainių r. sav., pagirių mstl., Ramioji g. 4A-3, tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai šiuo adresu liko neįteikti, atsakovui dokumentai buvo įteikti jo deklaruotos gyv. vietos adresu Jonavos r. sav. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė sutarties 5.5. punkto sąlygas ir nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (sutarties 5.5. punktas, 11.2. punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 18,85 Eur bauda.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 20,30 Eur turėtas išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, kurias grindžia į bylą pateiktų 2019 m. gruodžio 9 d. pažymos Nr. GR.3A-4265-6, VĮ ,,Registrų centras“ išrašytos 2019 m. gruodžio 9 d. sąskaitos-faktūros Serija RC Nr. 8711017, 2019 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymo, pagrindu. Pažymėtina, kad kartu su ieškiniu ieškovė pateikė tik vieną 2019 m. gruodžio 9 d. išduotą Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4265-6 susijusią su atsakovo asmeniu. Tuo tarpu iš į bylą pateiktų VĮ ,,Registrų centras“ 2019 m. gruodžio 9 d. sąskaitos faktūros Serija RC Nr. 8711017 matyti, jog ši išrašyta už 7 Gyventojų registro pažymų gavimą, kurių vieneto kainą sudaro 2,90 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas priteisti išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, tenkintinas iš dalies priteisiant už vieną į bylą pateiktą VĮ ,,Registrų centras“ 2019 m. gruodžio 9 d. pažymą apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4265-6, kas sudaro 2,90 Eur.

Šioje byloje ieškovė patyrė 15 Eur išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis, kurį ji būtų mokėjusi ir pareiškusi reikalavimus mažesnei apimčiai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovei iš atsakovo priteistinas visas jos sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistinos 6,81 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, buveinės adresas Savanorių pr. 192, Kauno m., atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT767230000009467497, UAB ,,Medicinos bankas“, 188,53 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 53 ct) skolą, 67,87 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 87 ct) delspinigius, 18,85 Eur (aštuoniolikos eurų 85 ct) baudą, 2,90 Eur (dviejų eurų 90 ct) išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,81 Eur (šešių eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.