- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- e2A-1197-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00353-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6679-986/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo G. P. 188,53 Eur skolos, 432,21 Eur delspinigių (0,05 proc.), 18,85 Eur bauda, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,30 Eur dydžio patirtas išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2007 m. liepos 4 d. atsakovas su pradine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707632351, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo fotoaparatą, atminties kortelę ir akumuliatorių kroviklį, įsipareigodamas per sutartyje nustatytą 12 mėnesių laikotarpį pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką sumokėti pradinei kreditorei visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Sutarties 11.1. punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o sutarties 11.2. punkte numatyta, kad nevykdant ar netinkamai vykdant sutarties sąlygas, atsakovas mokės 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė ir liko skolingas 188,53 Eur sumą už įsigytą turtą. 2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė su ieškove pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal minėtą sutartį perleido ieškovei.
3. Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo A. M. 188,53 Eur skolą, 67,87 Eur delspinigius, 18,85 Eur baudą, 2,90 Eur išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. liepos 25 d., pagal su pradine kreditore sudarytą sutartį įmokų nemokėjo. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. vasario 13 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs/žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.
6. 2007 m. liepos 4 d. tarp atsakovo ir pradinės kreditorės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau tai nereiškia, jog šiuo atveju negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo fotoaparatą, atminties kortelę ir akumuliatorių kroviklį, asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos. Nors ginčo išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu Vartojimo kredito įstatymas negaliojo (įsigaliojo nuo 2011 m. balandžio 1 d.), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius bei įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuoti.
7. Atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, suteiktų galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai, taip pat ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 procentų normą, t. y. 67,87 Eur (188,53 Eur x 0,2 proc. x 180 d.). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Ieškovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris (5.5 p.). Atsakovas su pirmine kreditore sudarytoje sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą yra nurodęs (duomenys neskelbtini), tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai šiuo adresu liko neįteikti, atsakovui dokumentai buvo įteikti jo deklaruotos gyv. vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažeidė sutarties 5.5. punkto sąlygas ir nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (sutarties 5.5. p., 11.2. p.). Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 18,85 Eur bauda.
9. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė tik vieną 2019 m. gruodžio 9 d. išduotą Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4265-6, susijusią su atsakovo asmeniu. Iš į bylą pateiktos VĮ Registrų centras 2019 m. gruodžio 9 d. sąskaitos faktūros Serija RC Nr. 8711017 matyti, jog ši išrašyta už 7 Gyventojų registro pažymų gavimą, kurių vieneto kainą sudaro 2,90 Eur. Ieškovės prašymas priteisti išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą tenkintinas iš dalies, priteisiant už vieną VĮ Registrų centro 2019 m. gruodžio 9 d. pažymą apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4265-6, kas sudaro 2,90 Eur.
10. Byloje ieškovė patyrė 15,00 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Tačiau atsižvelgus, kad ieškovės sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis, kurį ji būtų mokėjusi ir pareiškusi reikalavimus mažesnei apimčiai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovei iš atsakovo priteistinas visas jos sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir padidinti iš atsakovo A. M. priteistą delspinigių sumą iki 432,21 Eur, atitinkamai patikslinant sumą nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai sumažino delspinigių sumą iki 67,87 Eur sumos. Tokio dydžio delspinigių suma, vietoj prašytos priteisti 432,21 Eur dydžio delspinigių sumos, yra neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui, pradelstu įsipareigojimų neįvykdymo laikotarpiu, skolininko elgesiu, todėl pažeidžia ieškovės teisėtus ir pagrįstus interesus. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Teismas nevertino aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieškove, bet ir su teismu. Ši aplinkybė patvirtiną faktą, kad skolininkas nėra sąžiningas. Teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies – vartotojo), negali ginti vien tik skolininko interesus. Ieškovė delspinigių dydį ieškinyje savo inciatyva sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc.
1.2. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį. Nesant atsakovo (skolininko) prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nepagrįstai ieškinio senatį taikė savo iniciatyva ir delspinigius paskaičiavo tik už 6 mėnesius.
1.3. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netaikė atsakovo atžvilgiu 6 mėn. (sutrumpintos) delspinigių senaties, turėtų vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020 nurodytais argumentais, kadangi šie teismų argumentai yra mažiau subjektyvus bei šališki nesąžiningo atsakovo atžvilgiu, labiau atitinka ieškovės ir skolininko interesų pusiausvyrą, yra teisingesni, ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 432,21 Eur dydžio delspinigius.
1.4. Teismas ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, savo iniciatyva taikydamas sutrumpintą ieškinio senatį, atitinkamai, priteisdamas mažesnes bylinėjimosi išlaidas, negu ieškovė realiai jas patyrė, pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei žemesnių instancijų teismų formuojamos teismų praktikos.
12. Atsakovas A. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
14. Iš esmės apeliaciniu skundu ginčijama tik teismo sprendimo dalis dėl senaties termino delspinigių skaičiavimui pritaikymo ir priteistinų delspinigių sumos sumažinimo. Sprendimo dalis dėl tenkintų reikalavimų nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl šios sprendimo dalies, nenustatęs absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei atsižvelgdamas į apeliacinio skundo reikalavimus, nepasisako.
15. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. M. 2007 m. liepos 4 d. su pirmine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707632351 dėl pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo fotoaparatą, atminties kortelę ir akumuliatorių kroviklį, įsipareigodamas per sutartyje nustatytą 12 mėnesių laikotarpį pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką sumokėti pradinei kreditorei visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 11.1. p.), o nevykdant ar netinkamai vykdant sutarties sąlygas – 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą (sutarties 11.2. p.). Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė ir liko skolingas 188,53 Eur sumą už įsigytą turtą.
16. UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 reikalavimą į ieškovą pilna apimti, kartu perleidžiant ir teisę į palūkanas, delspinigius, baudas, papildomas skolos išieškojimo išlaidas (sutarties 2.3 p.). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas. Pagal šalių pasirašytą perdavimo – priėmimo aktą Nr.783 reikalavimo perleidimo metu (2009 m. kovo 4 d.) pagrindinė skola pagal išperkamosios nuomos sutartį buvo 650,97 Lt (188,53 Eur), delspinigių suma – 234,35 Lt (67,87 Eur), iš viso 885,32 Lt (256,40 Eur).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo fotoaparatą atminties kortelę ir akumuliatorių kroviklį asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 str. 1 d., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).
18. Nagrinėjamu atveju 2007 m. birželio 1 d. išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte nustatyta, kad lizingo įmonė nuperka iš nuomininko nurodyto pardavėjo turtą ir perduoda jį nuomininkui valdyti ir naudotis už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą, turtas pereis nuomininkui nuosavybės teise. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ nupirko atsakovo A. M. nurodytą fotoaparatą SAMSUNG SWT-S630B, atminties kortelę SD PQ1 1 GB, akumuliatorių kroviklį FM402 iš pardavėjo UAB „U. ir Ko“ ir perdavė jį valdyti atsakovui, kuris sutiko per dvylika mėnesių sumokėti dalimis visą daikto kainą, kad daiktas pereitų jo nuosavybėn. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus yra akivaizdu, jog atsakovas laikytinas vartotoju, silpnesniąja sutarties šalimi, turėjusia ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų.
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą. Apeliantės teigimu, teismo sumažinti ir priteisti 67,87 Eur dydžio delspinigiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros, nes yra gerokai mažesni už priteistą pagrindinę sumą, juolab, kad atsakovas geranoriškai ilgą laiką nevykdė prievolinių įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
20. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Vartojimo kredito įstatymas ir negaliojo išperkamosios nuomos sutarties su atsakovu sudarymo metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018, 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-413/2020, kt.).
22. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, atsižvelgė į tai, jog sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą perėmė 2009 m. kovo 4 d., tačiau į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2020 m. vasario 13 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimčiai metų, o savo paaiškinimų dėl aktyvių ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų atlikimo nepagrindė jokiais įrodymais.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neteisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas taikė sutrumpintą 6 mėnesių senatį, nesant atsakovo prašymo. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigius, rėmėsi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia teismo teisę sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės; CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, nustatančia teismo teisę sumažinti netesybas (baudą, delspinigius), jei jie neprotingai dideli bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.2 str.). Skundžiamame sprendime nėra nurodytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties taikymą, todėl apeliantės argumentas dėl teismo iniciatyva pritaikyto sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė nurodo, jog nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo dienos pateikė atsakovui visą informaciją apie kreditoriaus pasikeitimą, esamą įsiskolinimą, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl toks ieškovės elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu, įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos vien atsakovui. Net ir apeliantei savanoriškai sumažinus sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., prašoma priteisti delspinigių suma (432,21 Eur) palyginus su pagrindine skola (188,53 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (CK 1.2 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei 6.258 straipsnio 3 dalimi, sprendė, jog iš atsakovo turi būti priteistini delspinigiai yra mažintini.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.