Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. spalio 29 d. Nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20094, kuriuo (duomenys neskelbtini) skirta 868,00 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2021 m. kovo 29 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0708-1692 (b. l. 64-68). Tikrinamas subjektas – (duomenys neskelbtini), o jos atstovas direktorė – R. I. Minėtame akte nurodoma, kad ,,R. I., (duomenys neskelbtini) vadovė, leido 2021 m. kovo 3-4 dienomis pardavėjos pareigose dirbti D. I. <...>. Darbuotoja, sutikdama dirbti pardavėjos pareigose, dirbo (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje <...>. Pastaroji atliko pardavėjos darbus: turėdama parduotuvės raktus atrakindavo, užrakindavo parduotuvės patalpas, tvarkydavo, plaudavo patalpas, vežė žemes, dėjo gėles, kainas plovė vazas, aptarnavo į parduotuvę užėjusius klientus. Darbuotoja pakluso nustatytai tvarkai, dirbo įmonės darbo valandomis nuo 10 val. iki 14 val. Darbui pardavėjos pareigose aprūpinta darbo priemonėmis – prijuoste.

Remiantis 2021 m. kovo 4 d. patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, atliktu kontroliniu pirkimu bei liudininkų D. I. ir R. I. paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. kovo 3-4 dienomis D. I. (R. I. marti) dirbo pardavėjos pareigose <...> (duomenys neskelbtini), vykdančios ritualinių paslaugų ir gėlių prekybos veiklą, (duomenys neskelbtini) naudai, vadovei R. I. vadovaujant. Tarp (duomenys neskelbtini) vadovės R. I. ir darbuotojos D. I., esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotoja D. I. pradėtų dirbti tik pasirašiusi darbo sutartį, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojai ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam Pakruojo skyriui – minėtu laikotarpiu darbuotoja D. I. dirbo nelegaliai. (duomenys neskelbtini) vadovė R. I. nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 1 p. ir 2 p. ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 d. 1 p. (įsigaliojusio nuo 2017-07-01) nuostatas. Už nustatytą administracinį nusižengimą R. I. trauktina administracinėn atsakomybėn pagal 95 straipsnio 1 dalį“.

2021 m. kovo 29 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausiasis darbo inspektorius S. T. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-287-2021 (b. l. 61). Protokole nurodoma, kad R. I., (duomenys neskelbtini) vadovė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdave, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 2 dalies ir pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 dalies 1 punkto nuostatas (įsigaliojusias nuo 2017 m. liepos 1 d.), kadangi jos vadovaujamoje laidojimo, ritualinių paslaugų, gėlių parduotuvėje leido pardavėjos pareigose dirbti D. I.. Esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą.

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vadovė R. I. pripažinta padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, už padarytą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ,,byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju darbas truko neilgą laiko tarpą, jo apimtys buvo mažos ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Taip pat negalima neįvertinti ir to, kad D. I. yra R. I. marti, t. y. šeimos narys, kuri paprašyta atlikti darbus jų šeimai priklausančioje parduotuvėje, sutiko padėti, atliko pardavėjos funkcijas anksčiau parduotuvėje dirbusiai pardavėjai ilgą laiką esant nedarbingai. Duomenų, kad iki šio nusižengimo D. I. parduotuvėje dirbo pardavėjos darbą ir anksčiau, nėra. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl nusižengimo nepripažino, tačiau nepripažinimą bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina ne kaip piktybišką padaryto nusižengimo neigimą siekiant išvengti administracinės atsakomybės, bet kaip abejonę dėl veikos mažareikšmiškumo, nulemtą subjektyvaus asmens nelegalaus darbo suvokimo. Taigi, visos šios aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad net ir minimali ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta vieno tūkstančio eurų bauda nagrinėjamu atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą dėl padaryto nusižengimo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įspėjimą“.

Atsakovas priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, ir vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 4 dalimi skyrė 868,00 Eur baudą. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UĮ nuostatų pažeidimus reglamentuoja UĮ IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“ (aktuali redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).

UĮ 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UĮ 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritoriniai subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę UĮ nuostatams pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.

UĮ 56 straipsnio, reglamentuojančio nelegalų darbą ir atsakomybę už jį, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas) ir dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 punktas).

UĮ 56 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taigi, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustačiusi, jog darbdavys nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankciją už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (UĮ 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarimo turinį, konstatuoja, jog atsakovė jį priimdama tinkamai taikė aptartas UĮ 56 straipsnio ir 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teisės normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo nuspręsta skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis dydžio baudą (ekonominę sankciją). Bauda skirta per Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje numatytą 2 metų baudos skyrimo terminą.

Kaip ir anksčiau minėta bylos dėl UĮ nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK (aktuali redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Taigi, skundžiamas Nutarimas atitinka jam keliamus reikalavimus ir formą. Skundžiamo Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Nutarimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimams, nustatytiems individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovo priimtas Nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, tikslios Darbo kodekso normos, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas. 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-42 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo juridiniam asmeniui formų patvirtinimo“ buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui bei nutarimo formos (VDI 2017 m. birželio 30 d. įsakymo redakcija Nr. EV-93). Ginčijamas Nutarimas patvirtintą formą atitinka.

Pareiškėja savo pozicija grindžia aplinkybe, jog Bendrijos vadovė R. I. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju juridinis ir fizinis asmuo yra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo, tiek finansiniu požiūriu, todėl neturėtų būti baustinas antrą kartą už tą patį nusižengimą.

Teisėjų kolegija su pareiškėjos aiškinimu nesutinka. Pirmiausia, už padarytą veiką administracinėn atsakomybėn yra patrauktas fizinis asmuo, kuris pažeidimo metu buvo bendrovės valdymo organu (direktoriumi) ir priėmė valinius sprendimus, susijusius su asmenų įdarbinimu. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalis numato, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Šiuo atveju 2021 m. spalio 29 d. nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta ne direktoriui, o pareiškėjai (duomenys neskelbtini), kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo taikyta dviguba atsakomybė ir yra sąlygos UĮ 56 straipsnio 10 dalies taikymui.

Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekdamas eliminuoti dvigubą nubaudimą už tą pačią veiką tikslingai UĮ 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtino nuostatą, kad bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Tačiau ji taikytina subjektams, kai jų teisinis statusas lemia, jog sankcija yra skiriama tam pačiam subjektui. Šiuo atveju juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudą moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju – juridinis asmuo. UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnyje nustatytą veiką. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vadovė R. I. pripažinta padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, už padarytą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, nurodant, jog aptartos aplinkybės rodo ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, nėra teisiškai reikšminga šioje nagrinėjamoje byloje. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kuomet veika pripažįstama mažai pavojinga. ANK 12 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų. Užimtumo įstatyme nėra numatyta, kad gali būti pažeidimas pripažintas mažiau pavojingu ar mažareikšmiu, todėl nėra net formalaus pagrindo nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą ar mažareikšmį.

Be to, pareiškėjos vertinimu Nutarimas priimtas pažeidžiant teisingumo ir sąžiningumo principus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem principas savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

Administracinių teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021).

Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-21-624/2021).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Nutarimu bauda – ekonominė sankcija buvo skirta ne R. I., o pareiškėjai – mažajai bendrijai, kuri yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo pažeistas non bis in idem principas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Bendrijos ir R. I. veiksmai buvo tapatūs ir nuobaudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, kaip yra įsitikinusi pareiškėja, nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta Bendrijai, o teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje įspėjimas buvo skirta Bendrijos vadovei, tuo metu buvusiai atsakingai už Bendrijos veiklą, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo, tiek finansiniu požiūriu. Toks vertinimas taip pat atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką (žr., pvz., 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-70-602/2020, 2020 m. balandžio 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4427-968/2020, 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2705-442/2021 ir kt.)

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. spalio 29 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20094 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.