Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Argamitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Argamitas“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

34. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką, taip pat tai, kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl ko prašomų prijungti įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo netenkina.

36. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai, vykdydami Inspekcijos Alytaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 13 d. pavedimą Nr. 282, atliko nelegalaus darbo patikrinimą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, be kita ko, statybos objekte adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. spalio 17 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0059-0295, kuriame nustatė, kad statybos darbus vykdo UAB „Argamitas“, dirba 7 darbuotojai, apklausti įmonės darbuotojai, nurodė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) yra D. Š. ir pateikė jo mobiliojo telefono numerį, jie nurodė, kad su jais sudarytos darbo sutartys. Sutikrinus su VSDFV informacine sistema nustatyta, kad 6 darbuotojai dirba legaliai, o darbuotojas V. K. pripažino, kad neatsimena, ar su juo darbo sutartis sudaryta. V. K. pateikė paaiškinimą raštu. V. K. prieš tai buvo įspėtas apie administracinę atsakomybę, nustatytą ANK 224 straipsnyje dėl melagingų parodymų davimo. V. K. nurodė ir paaiškino, kad 2017 m. birželio mėnesio pradžioje su draugais atvyko į Lietuvą ieškoti darbo, apsistojo Vilniuje. Vienas iš kartu su V. K. atvykusių, A., pasakė, kad jis turi bendrovės „Argamitas“ (duomenys neskelbtini) D. Š. telefono numerį. A., kaip jis sakė, susitarė su (duomenys neskelbtini) D. Š. dėl darbo sąlygų: darbo užmokesčio, darbo laiko pagal mūrininko specialybę, darbo vietos statybos objekte. A. atnešė dokumentus, tiksliai neatsimena, kokius, V. K. ir draugai juos pasirašė; ar ten buvo sutartis, neatsimena. Liepos mėn. pabaigoje arba rugpjūčio mėn. pradžioje A. atvežė V. K. ir kitus darbininkus į statybų objektą „Maxima“ Alytuje. A. pristatė V. K. ir kitus darbininkus darbų vykdytojui D. ir pasakė, kad tai darbininkai iš Ukrainos, kurie dirbs čia, šiame statybų objekte, bet kiti darbininkai nesutiko ir išvažiavo namo į Ukrainą. V. K. liko ir pradėjo dirbti čia, Alytuje, statybų objekte „Maxima“ nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. V. K. neatsimena, ar jis pasirašė darbo sutartį. Rugsėjo 15 d. 8.10 val. įmonės (duomenys neskelbtini) D. Š. telefonu paskambino vyriausiajam darbo inspektoriui S. L. ir pasidomėjo dėl vakarykščio patikrinimo statybos objekte Alytuje. Paklaustas dėl V. K., D. Š. atsakė, kad dėl jo įdarbinimo viskas tvarkoje ir pažadėjo atsiųsti V. K. darbo sutartį bei kitus dokumentus. Rugsėjo 18 d. 14.23 val. elektroniniu paštu D. Š. atsiuntė V. K. darbo sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad ji sudaryta 2017 m. rugsėjo 6 d. ir darbuotojas pradeda dirbti nuo vizos išdavimo dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 6 d. Pateikus paklausimą VSDFV Vilniaus skyriui gautas atsakymas, kad pranešimas apie apdraustojo V. K. socialinio draudimo pradžią gautas 2017 m. rugsėjo 18 d. 11.36 val. (b. l. 20–22).

V.

39. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

40. Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) 56 straipsnio, reglamentuojančio nelegalų darbą ir atsakomybę už jį, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas) ir dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 punktas).

41. Šio įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; 5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.

VI.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

43. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

44. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas - tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).

45. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovas skundžiamu Nutarimu pagrįstai pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, paskyrė baudą už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pažeidimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą.

46. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. ANK 609 straipsnio, nustatančio reikalavimus administracinio nusižengimo protokolo turiniui, 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.

47. Pažymėtina, kad ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Nutarimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, nustatytiems individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovo priimtas Nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Nutarimas neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų. VDI 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-42 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo juridiniam asmeniui formų patvirtinimo“, buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui bei nutarimo formos (VDI 2017 m. birželio 30 d. įsakymo redakcija Nr. EV-93). Taigi skundžiamas Nutarimas atitinka jam keliamus reikalavimus ir formą. Sutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, kad pareiškėjo tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Nutarime nurodytos rašymo apsirikimo klaidos, t. y. nurodyta „ANK UĮ 56 straipsnio 5 dalis (pirmą kartą)“, savaime nesudaro pagrindo jį panaikinti. Nagrinėjamu atveju iš Nutarimo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas suprato dėl kokio pažeidimo yra kaltinamas ir už ką jam, kaip juridiniam asmeniui, skiriama bauda.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjui paskirtos baudos proporcingumo neatsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, juridinio asmens finansinę padėtį ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

50. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad Įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. <…>. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (60 str. 3 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (60 str. 4 d.).

51. Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, VDI, skirdama pareiškėjui baudą, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių pareiškėjo atsakomybę nenustatė, todėl pagrįstai skyrė vidurkio dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui paskirta bauda atitinka Įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudos vidurkį, o kadangi pareiškėjas skunde nekėlė klausimo dėl paskirtos baudos dydžio, pirmosios instancijos teismas paskirtos baudos sumažinimo klausimo nesvarstė, jokių argumentų skunde dėl baudos dydžio nenurodė ir įrodymų, sudarančių pagrindą paskirtą baudą sumažinti nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, skirdamas baudą pareiškėjui, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visumoje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Argamitas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.