Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „,Gjensidige“ ir MB „Jursega“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį (Draudimo liudijimas: (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdraustas objektas – patalpos su įranga, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 23 d. apdraustose patalpose įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu pro bendrą kanalizacijos stovą pratekėjo vanduo ir apliejo tualeto patalpą. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiam MB „Jursega“ 1 080,04 Eur draudimo išmoką. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, civilinės atsakomybės įvykus avarijai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

CK 4.82 straipsnio 2 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai be kita ko yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

Šiuo atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad trūkęs kanalizacijos (vandens) stovas yra namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams. Byloje kilo ginčas, kas yra atsakingas už 2020 m. spalio 23 d. įvykio metu padarytą žalą.

CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių įstatymuose nustatytų butų ir kitų patalpų savininkų pareigų negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013; 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Daugiabučio namo administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal CK 4.242 straipsnio 1 dalį administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą, taip pat už turto vertės sumažėjimą ar turto žuvimą dėl nenugalimos jėgos.

Šioje byloje ieškovė nurodo, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“, būdama paskirta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore, netinkamai prižiūrėjo pastato bendrąją inžinerinę įrangą ir iki avarijos neorganizavo jos remonto ar kitokio tvarkymo, elgėsi nerūpestingai, per pratrūkusį kanalizacijos (vandens) stovą pratekėjęs vanduo ieškovės apdraustam turtui sukėlė žalą, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigos nevykdymo (neteisėto neveikimo) rezultatas.

Sprendžiant dėl ieškovės pozicijos pagrįstumo ir namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, taip pat nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Kasacinis teismas, aiškindamas namo administratoriaus įgaliojimų apimtį, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės priežiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkimuose ir planuojamiems atlikti darbams atlikti turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusių, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017; 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) be kita ko reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimą (Reglamento 1.2 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiūrėtoją (Reglamento 84 punktas). Namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (Reglamento 87.1.1 punktas); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (Reglamento 87.2 punktas). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus (Reglamento 91 punktas). Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (Reglamento 92 punktas).

Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.1 punktas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.).

Taigi, pagal įstatymą bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir vamzdynų sistemą, priklauso ne bendrojo naudojimo objektų administratoriui, bet patiems gyventojams. Sprendimai tiek dėl bendrų visiems gyventojams, tiek dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1, 3 dalys). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas tik patalpų savininkų sprendimu. Tai reiškia, kad jiems priklausančiu turtu daugiabučio namo gyventojai savininkai visų pirma turi rūpintis patys, taip pat ir informuodami bendrojo naudojimo objektų administratorių apie atsiradusius gedimus, pastato trūkumus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų kas dieną nestebi, kadangi tam jis neįpareigotas teisės aktais, tai būtų ir netikslinga bei neįmanoma fiziškai. Administratorius tik privalo atlikti nuolatinius namo būklės stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (Reglamento 87.1.1 punktas) bei periodines (sezonines) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras du kartus per metus (Reglamento 87.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė iki 2020 m. spalio 23 d. įvykio būtų atlikusi namo bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūras, tikrinimus, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, tame tarpe ir periodiškumo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų (pvz. statinio apžiūros aktas ar kt.) tokias apžiūras buvus, nes tikslūs duomenys apie atliktus namo vamzdynų sistemos patikrinimus, apžiūras privalomai turėjo būti fiksuojami rašytiniuose dokumentuose, už kurių tinkamą pildymą ir išsaugojimą atsakinga atsakovė. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kokia vamzdžių būklė buvo konstatuota, atliekant apžiūras, jeigu jos būtų buvusios atliktos. Nors, atsakovės teigimu, iki ginčo įvykio nebuvo gauta pranešimų apie pastebėtus defektus ar galimai kritinę inžinerinių sistemų būklę, todėl ji neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo savavališkai organizuoti tokių sistemų tikrinimo, apžiūros bei keitimo darbų, tačiau šiuo atveju pastebėtina, kad atsakovė byloje nepateikė statinio techninės priežiūros žurnalo, iš kurio butų galima spręsti, ar tikrai nebuvo pranešta apie galimus vandens stovo defektus. Be kita ko, iš byloje esančios trūkusio vamzdžio (stovo) fotonuotraukų matyti, jog vamzdis pažeistas korozijos, o tai leidžia spręsti, jog stovo sistemos būklė ginčo įvykio dieną nebuvo gera.

Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės poziciją, jog žala atsirado būtent dėl pastato bendraturčių neveikimo ir sprendimų nepriėmimo. Nagrinėjamu atveju vanduo į draudėjos butą pratekėjo per prakiurusią kanalizacijos (vandens) stovą. Prakiurusi stovo dalis buvo sienoje, viršuje esančiuose butuose, nuosavybės teise priklausančių tretiesiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kad namo (duomenys neskelbtini), savininkai iki ginčo įvykio būtų priėmę kokį nors sprendimą dėl namo vamzdynų sistemos remonto, atnaujinimo, kaip ir nėra duomenų, kad toks klausimas jiems atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų teiktas svarstyti, nurodytas numatomų atlikti darbų plane, kt. (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė savo atsiliepime teigia, kad ne kartą yra supažindinusi pastato bendraturčius su pastatų bendrojo naudojimo objektų būkle, bet pastato bendraturčiai, disponuodami tokia informacija, reikalingų sprendimų nepriėmė, tačiau pastebėtina, jog tokius teiginius grindžiančių duomenų byloje nepateikė. Byloje pateikti tik 2019 m. ir 2020 m. ūkinis ir finansinis planai, kuriuose matyti tik planuojamos metinės išlaidos remonto darbams, tačiau planuose nėra minima pastatų bendrojo naudojimo objektų prasta būklė ir kad dėl to yra šaukiamas namo gyventojų susirinkimas bei kad bendraturčiai turi priimti atitinkamus sprendimus dėl inžinerinių tinklų tvarkymo, keitimo ir kt.

Apibendrinant, esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti – nevykdė prevencinių tikrinimų – nestebėjo ir netikrino vamzdžių būklės, neatliko kitų techninės priežiūros veiksmų, neinformavo savininkų apie grėsmes dėl netinkamos (blogos) vamzdyno būklės, defektus, galinčius turėti įtakos avarijų kilimui (priešingai išvadai padaryti duomenų byloje nėra), todėl konstatuotina, jog avariją kanalizacijos (vandens) stove nulėmė atsakovės veiksmai, t. y. netinkama vamzdynų sistemos priežiūra (CK 6.246 straipsnis, 4.242 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl 2020 m. spalio 23 d. įvykio draudėjai išmokėjo 1 080,04 Eur draudimo išmoką, prašomos priteisti žalos ir jos dydžio faktą patvirtina byloje pateikti draudžiamojo įvykio tyrimo aktas, defektų aktas, turto žalos įvertinimo skaičiuotė ir kt. Nors atsakovė kvestionuoja žalos dydį ir pagrįstumą bei remiasi nusidėvėjimo kriterijais, tačiau įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti atlikto žalos dydžio vertinimo tinkamumu, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis), juolab nepateikė ir savo skaičiavimo dėl žalos dydžio. Taigi, laikytina, kad ieškovės prašomas atlyginti žalos dydis yra pagrįstas, o žala kilo būtent dėl vamzdynų sistemos techninės priežiūros neatlikimo teisės aktų nustatyta tvarka, kas lėmė nesavalaikį namo, adresu (duomenys neskelbtini), kanalizacijos stovo defekto stebėjimą, įvertinimą ir likvidavimą (CPK 185 straipsnis). Todėl, esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovės ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 080,04 Eur žala (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaudamasis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 24 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 24 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 1 080,04 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt eurų keturių centų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 080,04 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt eurų keturių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.