Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-638-317-2013

Teisėjas: Rimas Švirinas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00829-2011-2

2013 m. rugsėjo 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, nuteistajam M. Š., jo gynėjai-advokatei Linai Gervelienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. gynėjos-advokatės Linos Gervelienės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies ,,b,, papunkčiu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, paskirta subendrinta bausmė-terminuotas laisvės atėmimas 2(dvejiems) metams septyniems mėnesiams.

Iš M. Š. priteista 11 343, 34 Lt proceso išlaidų (ekstradicijos išlaidų) valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2011 m. liepos 30 d. apie 23.30 val., UAB „P. D.“ degalinės teritorijoje (duomenys neskelbtini), esančioje pavėsinėje, tyčia, dėl asmeninių nesutarimų, pramoninės gamybos dujiniu revolveriu ,,ME38 Compact“ Nr. (duomenys neskelbtini), užtaisytu pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniais šoviniais, iššovė nukentėjusiajam Ž. B. į kairę akį, padarydamas šautinę kairės akies viršutinio voko žaizdą, kairės akies obuolio sumušimą, odenos plyšimą, kraujo išsiliejimą į akies obuolį, kairės akiduobės lūžimą, maksiliarinio sinuso priekinės sienelės lūžimą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl regėjimo kaire akimi netekimo bei kairės akies obuolio pašalinimo po traumos, nukentėjusysis prarado daugiau kaip 30 procentų bendrojo darbingumo.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog įvykio dieną M. Š. ginklu bandė iššauti jau degalinėje, tačiau ten jo ginklas nešovė. Jos teigimu, M. Š. šimtu procentų žinojo, kad ginklas nešauna, todėl norėjo tik pagąsdinti Ž. B.. Tarp jų abiejų jokio konflikto nei tą vakarą, nei kada nors nebuvo, todėl M. Š. neturėjo jokio tikslo sužaloti nukentėjusįjį, o ginklą išsitraukė tik išgirdęs žodžius, kad Ž. B. ketina rašyti pareiškimą. Anot apeliantės, išsitraukęs revolverį, jis į nieką nesitaikė- iššovė mosto metu, ginklo prie Ž. B. veido nebuvo prikišęs.

Liudytojų T. L., R. T., D. K. parodymais po šūvio M. Š. verkė, sakė, kad iššovė netyčia, atsiprašinėjo visų, buvo išsigandęs. Iš tokios kaltinamojo reakcijos iš karto po šūvio, darytina išvada, kad jis iššovė netyčia, neturėdamas tikslo sužaloti Ž. B., nesitikėdamas, kad revolveris gali šauti.

Skunde teigiama, jog liudytojo A. J. parodymus, kad M. Š. ginklą nukreipė į nukentėjusįjį ir, pridėjęs prie galvos iššovė, teismas turėjo vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti, nes teismo posėdžio metu A. J. nurodė, kad vaikystėje patyrė galvos traumą, dabar su galva jam negerai, jis nemoka skaityti, o įvykio vakarą buvo išgėręs ir dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių. Anot apeliantės, liudytojo A. J. ir ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo Ž. B. parodymų, kad M. Š. buvo revolverį prikišęs prie Ž. B. veido, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Be to, Ž. B. turi psichikos problemų, keli metai gydomas psichiatrinėje ligoninėje, jo parodymus teismas turėjo gretinti su visų kitų liudytojų parodymais ir jais nesivadovauti.

Skunde nurodoma jog, teismas nuosprendyje nepakankamai atsižvelgė į M. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis atlygino nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir jo tėvai išreiškė savo poziciją raštu, kad su M. Š. susitaikė ir prašo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukti. Tokia nukentėjusiojo ir jo tėvų pozicija dėl M. Š. yra svarbi ir sudaro pagrindą skirti švelnesnę bausmę. Be to, ikiteisminio tyrimo metu M. Š. motina Z. Š. 2012 03 01 mokėjimo nurodymu Nr. 1 atlygino dalį ekstradicijos išlaidų 1343,34 Lt sumoje, tačiau mokėjimo dokumento nepateikė į bylą.

Išklausiusi motyvų nuteistojo bei jo gynėjos, prašiusių skundą tenkinti, prokuroro bei civilinio ieškovo atstovės, prašiusių skundą atmesti, kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. Š. gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str. nuostatomis, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino, todėl pagrįstai M. Š. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nuteistojo M. Š. kaltė įrodyta tiek nukentėjusiojo Ž. B., liudytojų T. L., R. T., A. J., D. K. bei paties nuteistojo M. Š. parodymais, tiek ir rašytine bylos medžiaga-tarnybiniu pranešimu, apžiūros protokolais, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, specialisto išvadomis.

Pagrindinis ir iš esmės vienintelis LR BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl išsamus M. Š. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas bei kaltės formos nustatymas, turi lemiamą reikšmę nagrinėjamoje byloje. Būtent tai yra esminė sąlyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai.

Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan. (pvz. kasacinė nutartis 2K-194/2008).

Byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad nuteistasis M. Š. dujiniu revolveriu šaudamas nukentėjusiajam Ž. B. į veido sritį, pataikė jam į kairę akį bei padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp nuteistojo atliktų veiksmų bei kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tą patvirtina ne tik nuosprendyje aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bet ir specialisto išvada dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų. Skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis norėjo tik pagąsdinti nukentėjusįjį ir nenorėjo jo sužaloti. Įvertinus aptartų asmenų parodymus, sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarymo mechanizmą, panaudotus įrankius, sužalojimų lokalizaciją, pripažintina, jog pagrįsta apylinkės teismo išvada - kad nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius, todėl veikė tyčia. Pažymėtina, kad atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal LR BK 135 straipsnį kyla kai žmogui sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Net ir sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, nagrinėjamu atveju tyčios rūšis neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui. Tokio veiksmų vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis 2K-428/2008). Teisme ištirtų aplinkybių visuma akivaizdžiai patvirtina, jog nuteistasis M. Š. ne dėl neatsargumo, o tyčia sužalojo Ž. B., todėl jo veika pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis Ž. B. ar liudytojas A. J. negali suprasti savo veiksmų esmės ar yra tokios psichinės būsenos, kad negalėtų duoti parodymų. Todėl nėra jokio pagrindo netikėti šių asmenų parodymais, kad būtent nuteistasis M. Š. nukreipė ginklą į nukentėjusįjį, pridėjo jį šiam prie galvos ir tyčia iššovė. Šias nukentėjusiojo Ž. B. ir liudytojo A. J. nurodytas aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas artimo šūvio ar šūvio įrėmus pasekoje. Šie įrodymai taip pat paneigia apeliacinio skundo argumentus bei nuteistojo versiją, kad M. Š. ginklu į nukentėjusįjį nesitaikė, nebuvo prikišęs ginklo prie jo veido.

Nagrinėjamoje byloje neturi lemiamos reikšmės aplinkybė, jog įvykio dieną degalinėje nuteistasis M. Š. bandė iššauti, tačiau ginklas nešovė. Net ir pripažįstant, jog jis bandė šaudyti prieš tai, tačiau šūviai nepavyko, nuteistasis turėjo numatyti, jog savo veiksmais gali sukelti padarinius, kurie ir kilo nagrinėjamu atveju. Jo versiją paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ginklas ,,ME 38 Compact“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra dalinai tinkamas šaudymui (prieš šaunant spaudžiamas būgnelis į kairę arba paverčiamas visas revolveris į kairę).

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistajam M. Š. paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei jos dydį. Teismas pagrįstai atsižvelgė tiek į į nusikaltimo sunkumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tiek ir į nuteistojo asmenybę, t. y. ankstesnį jo teistumą, nusikaltimo padarymą bausmės atlikimo metu, tik patenkinamą charakteristiką. Teismas LR BK 54 str., 56 str., 61 str. nurodytų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė, kad nuteistasis atlygino žalą ne tik nuteistajam, bet ir Valstybinei ligonių kasai. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam skyrė mažesnę bausmę, nei LR BK 135 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkis. Atsižvelgus į visas teisme ištirtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog M. Š. už padarytą nusikaltimą nėra pagrindo skirti kitokia bausmės rūšį ar švelninti paskirtą bausmę. Tai padarius, nebus įgyvendinta LR BK 41 str. 1 d. numatyta bausmės paskirtis nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo motina atlygino dalį ekstradicijos išlaidų, tačiau mokėjimo dokumento nepateikė į bylą. Kartu su apeliaciniu skundu yra pateiktas banko kvitas, iš kurio matyti, kad Z. Š. sumokėjo 1343,34 Lt už M. Š. ekstradiciją. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tiek prieš pradedant įrodymų tyrimą, tiek įrodymų tyrimo metu proceso dalyviai neturėjo prašymų, papildymų, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neturėjo informacijos apie ekstradicijos išlaidų dalinį atlyginimą. Dėl šių aplinkybių, prašymas sumažinti priteistas ekstradicijos išlaidas, atmestinas. Aplinkybė, jo dalis ekstradicijos išlaidų yra atlyginta, netrukdo nuteistajam nuosprendžio vykdymo metu pateikti bausmę vykdančiais institucijai (antstoliui) banko mokėjimo kvitą. Tai sumai ieškinys bus sumažintas vykdymo eigoje. Būtent tuo tikslu kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2013-03-01 mokėjimo nurodymo Nr.1 originalas, patvirtinantis dalinį M. Š. ekstradicijos išlaidų apmokėjimą, gražintinas skundą padavusiai nuteistojo M. Š. gynėjai, mokėjimo nurodymo kopiją paliekant byloje.

Kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, keisti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo M. Š. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

2013-03-01 mokėjimo nurodymo Nr. 1 originalą, patvirtinantį dalinį M. Š. ekstradicijos išlaidų apmokėjimą, gražinti skundą padavusiai nuteistojo M. Š. gynėjai-advokatei Linai Gervelienei, paliekant byloje mokėjimo nurodymo kopiją.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.